Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Tarptautinė klimato kaitos politika

Klimato kaita, tarptautiniai susitarimai ir nuorodos

2013-03-04

KLIMATO KAITA: SITUACIJA IR TIKSLAI

Pastaraisiais dešimtmečiais vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaita kelia grėsmę aplinkai, ūkinei veiklai ir kartu pasaulio ekonomikos vystymuisi. Remiantis geriausia turima moksline informacija, pateikta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktojoje vertinimo ataskaitoje ir kitose paskelbtose mokslinėse studijose, nurodoma, kad didžiausią įtaką klimato sistemai daro antropogeninės kilmės medžiagos.

  BFL nuotr.

Žmonių ūkinė veikla didina atmosferos šiluminę taršą: didėjanti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija stiprina natūralų šiltnamio efektą ir daro lemiamą įtaką vidutinės pasaulio oro temperatūros kilimui. Daugiausia ŠESD susidaro deginant iškastinį kurą, pramoniniuose ir žemės ūkio produkcijos gamybos procesuose, taip pat daug jų išsiskiria iš atliekų. Pagrindinės išmetamosios ŠESD – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir perfluorangliavandeniliai (PFC).

TKKK ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje pažymima, kad nuo XX a. pradžios pasaulio oro temperatūra pakilo 0,7°C, Europoje – apie 1°C. Be to, dėl intensyvesnės vandens apytakos ir sustiprėjusios atmosferos cirkuliacijos vidutinėse ir aukštose platumose atšilimą lydi padidėjęs vidutinis kritulių kiekis, kylantis pasaulinio vandenyno lygis, tirpstantys kalnų ledynai, nuolat mažėjantys amžino įšalo, sezoninės sniego dangos ir jūrų ledų plotai.

Siekiant išvengti negrįžtamų pasaulio klimato kaitos padarinių reikia, kad pasaulinis atšilimas neviršytų iki pramoninių laikų buvusios temperatūros daugiau kaip 2°C. Kaip aprašyta Europos Komisijos dokumente „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2°C. Gairės 2020 metams ir vėliau“, išmetamųjų ŠESD koncentraciją stabilizavus 450 ppmv* CO2 ekvivalentu (CO2e), atsirastų 50% tikimybė neviršyti 2°C ribos. Išmetamųjų ŠESD koncentracija jau dabar siekia beveik 394 ppmv ir kiekvienais metais padidėja maždaug 2 ppmv. Pagal pagrindinį scenarijų viso pasaulio išmetamųjų ŠESD kiekis iki 2050 m. turėtų padidėti 86 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Europos Komisijos atlikto ekonomikos augimui daromo poveikio įvertinimo rezultatai rodo, kad plačiau bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu įmanoma pasaulio išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti iki lygio, kuris leistų neviršyti vidutinės temperatūros daugiau negu 2°C. Visos valstybės turi pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį transporto, gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriuose. Remiantis moksliniais įrodymais ir TKKK ketvirtosios vertinimo ataskaitos duomenimis, siekiant išlaikyti vidutinės pasaulio temperatūros augimo apribojimą iki 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, išsivysčiusios šalys, kaip grupė, turėtų įsipareigoti sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 25–40 proc. iki 2020 m. ir 80–95 proc. iki 2050 m., palyginti su 1990 m.

* ppmv – dalelių skaičius 1-ame milijone oro dalelių, angl. parts per million by volume

Šaltinis: Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija

   

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI


Kadangi klimato kaita yra pasaulinė problema, ji turi būti sprendžiama šalims bendradarbiaujant globaliu mastu, norint pagerinti energijos panaudojimo efektyvumą, plėtoti ir diegti švarias technologijas bei gausinti natūralius ŠESD absorbentus. Pasaulyje plečiantis judėjimui prieš aplinkos taršą, keliančią pavojų visai žmonijai, valstybių lygiu pasirašyta daug susitarimų, sukurta nemažai programų ir mokslinių projektų.

1992 m. gegužės 9 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke 150-ties valstybių delegatai pasirašė Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK). Tai pagrindinis šiuo metu galiojantis tarptautinis susitarimas klimato kaitos srityje, kuriame konvencijos šalys pripažino, kad „dėl pasaulinio klimato pasikeitimo reikia, kad visos šalys kuo plačiau bendradarbiautų ir dalyvautų, imantis reikiamų veiksmingų tarptautinio masto priemonių, pagal jų bendrą bet diferencijuotą atsakomybę ir atitinkamas galimybes bei atsižvelgiant į jų socialines ir ekonomines sąlygas“. Išsivysčiusios šalys, išvardintos konvencijos II priede įsipareigojo padėti besivystančioms valstybėms. Pereinančioms prie rinkos ekonomikos valstybėms (tarp jų – ir Lietuvai), įrašytoms I priede, įsipareigojimų įgyvendinimui palikta tam tikro lankstumo galimybė.

Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (lietuvių k.)

1997 m. gruodžio 11 d. Kiote, Japonijoje, pasirašytas Jungtinių Tautų Bendrosios klimato konvencijos Kioto protokolas, kuriame buvo nustatytos konkrečios JTBKKK tikslo įgyvendinimo priemonės (2 straipsnis) ir teisiškai galiojantys kiekiais nustatyti įsipareigojimai (3 straipsnis) mažinti išmetamus teršalus protokolo B priedo šalims (tarp jų – ir Lietuvai). Į JTBKKK I priedą įrašytos pramoninės ir pereinančios į rinkos ekonomiką šalys įsipareigojo, kiekviena atskirai ir visos drauge, užtikrinti, kad bendras jų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išvardytų protokolo A priede ir apskaičiuotų remiantis antropogeniniu anglies dioksido ekvivalentu, kiekis neviršytų joms nustatytų normų, apskaičiuotų pagal jų kiekiais nustatytus įsipareigojimus riboti ir mažinti teršalus, įrašytus į protokolo B priedą ir kad įsipareigojimų laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. būtų galima sumažinti ŠESD bendrą kiekį, palyginti su 1990 m., bent 5 procentais.

Jungtinių Tautų Bendrosios klimato konvencijos Kioto protokolas (lietuvių k.)

JTBKKK ir Kioto protokolo sprendimai yra priimami kasmetinėse konvencijos ir protokolo šalių konferencijose (COP/CMP).

JTBKKK interneto svetainė

Pirmasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis pasibaigė 2012 m., JTBKKK šalių konferencijose 2011 m. Durbane (Pietų Afrikos Respublika) ir 2012 m. Dohoje (Kataras) konvencijos šalys susitarė dėl antrojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio (2013-2020 m.) ir dėl naujo visuotinio teisiškai privalomo susitarimo parengimo 2015 m. bei jo įsigaliojimo nuo 2021 m. 

Paryžiaus klimato kaitos susitarimas


Susitarimo tekstas: anglų k. / lietuvių k.

2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje JTBKKK šalių konferencijoje patvirtintas istorinis teisiškai privalomas visuotinis klimato kaitos susitarimas, kuris apima 195 išsivysčiusių ir besivystančių šalių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo, prisitaikymo prie  klimato kaitos ir įgyvendinimo priemonių įsipareigojimus.

Ambicingas ir subalansuotas susitarimas yra pirmasis 21-ojo amžiaus daugiašalis susitarimas, kuris nustato globalių veiksmų planą išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių, ribojant pasaulinės temperatūros didėjimą gerokai mažesnį nei 2°C ir siekti, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5°C, lyginant su iki pramoninio laikotarpio lygiu (1750 m.).

Paryžiaus klimato kaitos susitarimas tai 20-ties metų tarptautinių derybų rezultatas pasiekti visuotinį (pasaulinį) klimato kaitos susitarimą. Atsižvelgiant į ribotą šalių dalyvavimą Kioto protokole (antrajame įsipareigojimų 2013-2020 m. laikotarpyje dalyvauja 37 išsivysčiusios šalys, sudarančios 14% pasaulinių emisijų, kurios bendrai sumažins 18%, lyginant su 1990 m.) ir 2009 m. nepasiekimą susitarimo Kopenhagoje, ES, kartu ir Lietuva, atlikdama tarptautinėse klimato kaitos derybose lyderės vaidmenį telkė besivystančias ir išsivysčiusias šalis ambicingam visuotiniam klimato kaitos susitarimui patvirtinti, kurio rezultatas – Paryžiaus klimato kaitos susitarimas.

Paryžiaus susitarimas – pateikia aiškų signalą visų šalių politikams, pramonei, investuotojams, jog finansiniai ir ekonominiai ištekliai turi būti nukreipti nuo daug anglies dioksido emisijų išskiriančių investicinių projektų, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, į klimatui draugiškas – švarios energijos (atsinaujinančių energijos išteklių), didelio energetinio efektyvumo, mažo anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų diegimą.

Paryžiaus susitarimas ne tik laimėjimas Europai, vykdančiai ambicingą klimato kaitos politiką ir siekiančiai išsaugoti jos pramonės konkurencingumą atžvilgių trečiųjų šalių, bet ir pasauliniu mastu klimato kaitai sustabdyti, oro kokybei gerinti ir su tuo susijusiai žmonių sveikatai apsaugoti, bet ir skurdui mažinti, apsirūpinimui maistu ir geriamojo vandens ištekliais, nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms dėl žmonių migracijos ir kt. išvengti.

Pagrindiniai Paryžiaus susitarimo akcentai

Susitarimas – jungianti grandis tarp šiuo metų vykdomos politikos ir anglies dioksido neutralumo pasiekimo šio amžiaus pabaigoje (2100 m.). Vyriausybės susitarė dėl švelninimo užmojų, įsipareigojimų ir solidarumo - klimato kaitos priemonių finansavimo.

Užmojai: Vyriausybės susitarė dėl ilgalaikio švelninimo tikslo išlaikyti pasaulinės temperatūros didėjimą gerokai mažesni nei 2°C ir siekti, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5°C, lyginant su iki pramoninio laikotarpio lygiu (1750 m.), suvokiant, kad tai gerokai sumažintų klimato kaitos sukeliamą pavojų ir poveikį (Susitarimo 2 str. 1 (a) p.). Susitarimu raginama kuo skubiau pasauliniu mastu pradėti mažinti emisijas, pripažįstant, kad besivystančioms šalims tai užtruks ilgiau, pagal mokslininkų nurodytus skaičiavimus [pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (anglų k. IPCC) V-ąją ataskaitą privaloma sumažinti 40-70% emisijas iki 2050 m., lyginant su 2010 m.]. Prieš Paryžiaus konferenciją 185 šalių pateikti įsipareigojimai (INDC) apima 90% pasaulinių emisijų, bet neužtikrina 20C pasaulinės temperatūros nepadidėjimo tikslo pasiekimo iki šio amžiaus pabaigos (pateikti INDC sąlygos apie 2,70C). Todėl susitarimas nustato būdą šiam tikslui pasiekti.

Įsipareigojimai: ilgalaikiam išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslui pasiekti, vyriausybės susitarė kas penkerius metus peržiūrėti emisijų mažinimo tikslus pagal mokslininkų išvadas (4 str. 9 p.), teikti ataskaitas apie prisiimtų tikslų vykdymą ir vykdyti pagal nustatytas bendras taisykles išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir įgyvendinimo priemonių vykdymo apskaitą (13 str.). Kas penkerius metus vyks bendros pažangos vertinimas („global stocktake“) dėl ilgalaikio emisijų mažinimo tikslo siekimo, prisitaikymo ir įgyvendinimo priemonių (finansinės paramos teikimo) vykdymo (14 str.).

Solidarumas (klimato kaitos veiksmų finansavimas): ES ir kitos išsivysčiusios šalys tęs paramos teikimą išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo, atsparios klimato kaitos poveikiui ekonomikos plėtojimo priemonėms įgyvendinti besivystančiose šalyse. [Lietuva priklauso Konvencijos I priedo šalių grupei, kurios neturi privalomų tarptautinio klimato kaitos finansavimo įsipareigojimų ir paramą teikia savanoriškai]. Kitos šalys savanoriškai prisidės prie šios paramos teikimo (9 str.). Taip pat bus tęsiama ir didinama tarptautinė parama prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms įgyvendinti besivystančiose šalyse (7 str.). Išsivysčiusios šalys tęs esamo tikslo - mobilizuoti 100 mlrd. JAV dolerių per metus iki 2020 m. vykdymą ir 2025 m. bus įtvirtintas naujas bendras finansinės parmos tikslas (Sprendimo 54,115 p.).

Nuostoliai ir žala: Paryžiaus susitarime įtvirtintas atskiras 8 str., susijęs su nuostoliais ir žala dėl klimato kaitos padarinių. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir padidinti supratimą, veiksmus ir paramą skirtingose srityse, kaip ankstyvos perspėjimo sistemos, pasirengimas ekstremaliems reiškiniams ir rizikos draudimas.

Lima-Paryžius veiksmų darbotvarkė: Peru ir Prancūzijos COP pirmininkaujančių šalių iniciatyva sutelkti įvairių visuomenės grupių veiksmus sutelkė daugybę šalių, miestų, pramonės ir visuomenės atstovų imtis klimato kaitos veiksmų ir paremti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo patvirtinimą. Ši iniciatyva parodė, kad pasaulis pasiruošęs imtis papildomų veiksmų klimato kaitai nugalėti iki 2020 m. įsigalios Paryžiaus klimato kaitos susitarimas. Daugybė pareiškimų ir deklaracijų buvo įtvirtinta per dviejų savaičių trukmės konferenciją (pvz. 700 miestų merai įsipareigojo, kad iki 2050 m. 100% energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tai sumažins 80% emisijas; 20 šalių su 27 lyderiaujančių investuotojų pagalba dvigubai padidins investicijas į mokslinę-eksperimentinę švarios energetikos technologijų plėtrą.)

 

NUORODOS Į TARPTAUTINES ORGANIZACIJAS, PROGRAMAS IR FONDUS


Jungtinių Tautų organizacija (UN)

UNEP    http://www.unep.org  

UNDP    http://www.undp.org/content/undp/en/home/mdgoverview/mdg_goals/mdg7  

UN-REDD    http://www.un-redd.org

IPCC    http://www.ipcc.ch  

FAO    http://www.fao.org/climatechange/en  

WMO    http://www.wmo.int/pages/themes/climate

WHO    http://www.who.int/globalchange/en

JTBKKK fondai

Adaptation Fund (AF)    https://www.adaptation-fund.org  

Global Environmental Facility (GEF)    http://www.thegef.org

Green Climate Fund (GCF)    http://gcfund.net  

Pasaulio Bankas (WB)

http://climatechange.worldbank.org  

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD)

http://www.oecd.org/env/cc/financingclimatechangeaction.htm  

   

NUORODOS Į TARPTAUTINES DEKLARACIJAS


Ateitis, kurios norime,  Žemės susitikimas (Rio+20), 2012 m.

Johanesburgo deklaracija,  Žemės susitikimas (Rio+10), 2002 m. 

Agenda 21 ir Rio deklaracija,  Žemės susitikimas, Rio de Žaneiras, 1992 m.

Mūsų bendra ateitis,  Brundtland komisija, 1987 m.

Stokholmo deklaracija,  JT konferencija, 1972 m.

   

NUORODOS Į TARPTAUTINES ATASKAITAS


IPCC (2013),  Fifth assessment report 

World Bank (2012),  Turn down the heat: why a 4°C warmer world must be avoided  

WB/IMF/OECD/RDBs (2011), Mobilising climate finance

World Bank (2010),  World development report 2010: development and climate change

TEEB (2009),  The economics of ecosystems and biodiversity: climate issues update

UNEP (2008),  Kick the habit: a UN guide to climate neutrality

IPCC (2007),  Fourth assessment report

Stern, N. (2006),  Stern review: the economics of climate change


XML