Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Norvegijos ir Lietuvos ŠESD apskaitos partnerystės projektas

Norvegijos ir Lietuvos partnerystės ŠESD apskaitos srityje projektas

2015-05-19

Ratifikavusi Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – JTBKKK) ir Kioto protokolą (toliau – KP) Lietuva įsipareigojo kasmet teikti ataskaitą apie visų šalyje išmetamų ir absorbentais pašalinamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, kurių neapima Monrealio protokolas. Nacionalinėje išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitoje didelis dėmesys yra skiriamas teikiamos informacijos nuoseklumui, palyginamumui, išsamumui, tikslumui bei skaidrumui. Kiekvienais metais vyksta JTBKKK sekretoriato inicijuojama šios ataskaitos peržiūra, kurios metu gautos pastabos ir rekomendacijos nurodo būtinybę stiprinti ir tobulinti Lietuvos išmetamų ŠESD kiekio apskaitos nacionalinę sistemą bei ataskaitos kokybę. 2013 m. JTBKKK Šalių Konferencijos metu buvo priimtas sprendimas 24/CP.19, kuriuo patvirtinta naujos išmetamų ir pašalinimo absorbentais ŠESD kiekio skaičiavimo gairės (TKKK 2006). Siekiant tinkamai įsisavinti naują metodiką, taikomą tarptautiniu mastu, labai svarbu keistis patirtimi bei žiniomis su kitų valstybių ekspertais. Be to, Europos Sąjungos lygmeniu patvirtinus naują Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Europos Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo (toliau – Reglamentas), nustatyti griežtesni reikalavimai išmetamų ŠESD kiekio prognozių rengimo nacionalinei sistemai bei apskaitos ataskaitos rengimui. Atsižvelgdama į vis griežtėjančius ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių rengimo reikalavimus, Lietuva bendradarbiaudama su Norvegija siekia įgyvendinti projektą, kurio uždaviniai yra: tobulinti išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos kokybės užtikrinimo/kokybės kontrolės (angl. QA/QC) tvarkos parengimo, dokumentavimo ir archyvavimo sistemą, iš esmės pagerinti duomenų surinkimą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) ir KP-LULUCF sektoriuose, tobulinti esamą nacionalinę ŠESD prognozių bei apskaitos ataskaitų rengimo sistemą, įvertinti papildomus poreikius įsisavinant naujai patvirtinto Reglamento dėl ŠESD apskaitos ataskaitos rengimo ir teikimo nuostatas, taip pat organizuoti ekspertų, rengiančių ŠESD apskaitos ataskaitą, kvalifikacijos kėlimą, perimant Norvegijos aplinkos agentūros ekspertų patirtį.

Projekto metu įgyta patirtis, informacija, duomenys bus naudojami kasmet rengiamoje nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje. Tai užtikrins atskaitos kokybę, skaidrumą, pilnumą, nuoseklumą, tikslumą ir atitikimą JTBKKK, Kioto protokolo ir Europos Sąjungos reikalavimams. Sukurta ŠESD prognozių apskaitos sistema užtikrins kokybišką ataskaitų parengimą. Informacija bus teikiama visuomenei, suinteresuotoms institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, taip pat naudojama rengiant nacionalinius ir europinius leidinius apie aplinkos būklę.


2015-12-07

 2015 m. spalio 26–29 d. Osle, Norvegijoje įvyko 2 seminarai: dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos sistemos tobulinimo ir dėl neapibrėžčių (paklaidų) ŠESD apskaitoje vertinimo,  o 2015 m. lapkričio 10 d. – seminaras dėl ŠESD prognozių rengimo. Seminaruose dalyvavo Norvegijos, Lietuvos ir Latvijos ekspertai, rengiantys nacionalines ŠESD apskaitos ir prognozių ataskaitas. Tobulinimosi seminarų tikslas buvo semtis ir pasidalinti patirtimi su Norvegijos ir Latvijos ekspertais, išsiaiškinti probleminius ŠESD apskaitos ir prognozių rengimo aspektus, taikyti įgytas žinias rengiant Lietuvos ŠESD apskaitos ir prognozių ataskaitas ir parengti nacionalinės ŠESD apskaitos tobulinimo planą.

Seminaro dėl nacionalinės ŠESD apskaitos sistemos tobulinimo darbotvarkė.

Seminaro dėl neapibrėžčių (paklaidų) ŠESD apskaitoje vertinimo darbotvarkė.

Seminaro dėl ŠESD prognozių rengimo darbotvarkė.

  


2016-02-26

2016 m. vasario 23 d. Aplinkos ministerijoje buvo pristatyti Lietuvos ir Norvegijos partnerystės projekto ŠESD apskaitos srityje planuojami ir pasiekti rezultatai. Renginio metu taip pat buvo aptarti vykstantys Lietuvos klimato pokyčiai, potvynių rizikos vertinimas, ŠESD mažinimo įsipareigojimai iki 2030 m. ir klimato kaitos politikos formavimas Lietuvoje, pristatytos ŠESD kiekio prognozės energetikos sektoriuje.

Renginio metu pristatyti pranešimai:

Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimas ir klimato kaitos politikos formavimas Lietuvoje

Klimato pokyčiai Lietuvoje

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita LULUCF sektoriuje ir planuojami apskaitos tobulinimai

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizavimo partnerystės projektas 

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita Lietuvoje

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozės energetikos sektoriuje

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozės Lietuvoje ir planuojami tobulinimai


2016-06-03

Trišalis LULUCF sektoriaus ŠESD apskaitos tobulinimo seminaras – Valstybinėje miškų tarnyboje

2016 m. gegužės 25 d. Valstybinėje miškų tarnyboje, Kaune vyko trišalis (Norvegijos, Latvijos ir Lietuvos) susitikimas dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos tobulinimo Lietuvoje. Seminaro metu buvo diskutuojama apie galimybes Lietuvos ŠESD apskaitai pritaikyti kaimyninėse šalyse naudojamas funkcijas, skirtas medžių ir medynų biomasei vertinti. Antroji seminaro dalis buvo skirta interpoliacijos/ekstrapoliacijos įrankio taikymo galimybėms Lietuvos medynų biomasės prieaugio vertinimui. Seminare dalyvavo Norvegijos Bioekonomikos tyrimų instituto (NIBIO) atstovas, Latvijos miškų tyrimų instituto „Silava” atstovai, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius, prof. Andrius Kuliešis bei Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas ir vyriausieji specialistai.

Išsamesnė informacija: http://www.amvmt.lt/index.php/26-naujienos/796-trisalis-lulucf-sektoriaus-sesd-apskaitos-tobulinimo-seminaras

 


2016-06-10

Žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita ir inovatyvių technologijų taikymas žemės ūkyje – vis aktualesni

Klimato kaita sukelia ilgalaikius ir trumpalaikius pokyčius visame pasaulyje – dažnėjančios stichinės nelaimės (sausros, liūtys, sukeliančius potvynius), kylanti vidutinė metinė temperatūra, šylantys vandenynai ir tirpstantys ledynai. Klimato kaitai prognozuoti atlikta daug išsamių tyrimų, kuriais nustatyta, kad viena pagrindinių klimato pokyčių priežasčių – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau - ŠESD) kiekio didėjimas atmosferoje.
Aplinkos ministerija, kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba, vykdydama, pagal 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą, finansuojamą Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizavimo partnerystės projektą šių metų birželio 8 d., Valstybinėje miškų tarnyboje organizavo konferenciją: „Žemės ir miško naudmenų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaita ir inovatyvios technologijos žemės ūkio sektoriuje“.
Renginio metu buvo aptarti Lietuvoje vykstantys klimato pokyčiai, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) sektoriuje vykdomą išmetamųjų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą. Latvijos valstybinio miškų tyrimų instituto „Silava“ atstovai pristatė ŠESD dujų apskaitą LULUCF sektoriuje, jų šalyje. Lietuvos agrarinių miškų ir mokslo centro atstovas pristatė atliekamus tyrimus - apie organinės anglies sankaupų nacionalinių verčių miško ir ne miško žemėje bei medienos produktuose vertes. Miškų instituto atliekamos studijos, būtinos LULUCF sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitai tobulinti.
Pagal 2015 m. patvirtiną Paryžiaus klimato kaitos susitarimą ir jį įgyvendinsiančius šiuo metu rengiamus ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų iki 2030 m. teisės aktus, LULUCF sektorių numatoma įtraukti į Europos Sąjungos (mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, lyginant su 1990 m.), tikslo vykdymą. Todėl LULUCF sektoriaus išmetamųjų ir absorbuojamų ŠESD kiekio apskaitos klausimai įgyja vis didesnį aktualumą ir siekiama, kad šis sektorius kartu su žemės ūkiu būtų darniai vystomi, įgyvendinamos priemonės, leidžiančios didesniu mastu absorbentais pašalinti iš aplinkos anglies dioksidą, o ne išskirti ŠESD.
Atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos klimato kaitos (Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslai iki 2030 m.) teisės aktų reikalavimus, griežtinant Lietuvos klimato kaitos švelninimo tikslus, griežtinant į aplinkos orą išmetamų teršalų limitus, visi šalies ūkio sektoriai turės plėtoti mažo anglies dioksido kiekio technologijų naudojimu, pagrįstą gamybą.
Vienas jautriausių dėl išmetamųjų teršalų mažinimo – žemės ūkio sektorius, todėl antroje konferencijos dalyje, Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkė pristatė klimato kaitos iššūkius žemės ūkiui, ragino daugiau dėmesio skirti išmaniam ūkininkavimui, maisto kokybei, apsvarstyti mokesčio už tręšimą mineralinėmis trąšomis įvedimą, Žemės ūkio ministerijos atstovas informavo apie kylančias grėsmes ir rizikos veiksnius žemės ūkiui, keičiantis klimatui, klimato kaitos švelninimo priemones žemės ūkyje. Konferencijos dalyviai sužinojo, apie inovatyvias technologijas, taikomas kvapų ir oro taršos mažinimui žemės ūkyje ir jų svarbą dirvožemio degradacijai stabdyti. Lietuvos mokslo tarybos atstovas informavo apie nuo 2015 m. pradėtos vykdyti nacionalinės mokslo programos, skirtos ištirti klimato kaitos ir kitų aplinkos streso veiksnių poveikį agro-, miško ir vandens ekosistemoms, jų produktyvumui ir biologinei įvairovei, tikslus, uždavinius ir numatomus įgyvendinti projektus.
Konferencijoje vykusiose diskusijose išaiškėjo, kad Lietuvoje nepakankamai atliekama dirvožemio tyrimų, dėl sėjomainos nebuvimo, mineralinių trąšų naudojimo sparčiai blogėja žemės naudmenų dirvožemio kokybė ir būtina imtis neatidėliotinų priemonių organinių medžiagų ir anglies sankaupoms dirvožemyje didinti, taip pat efektyviau spręsti nenaudojamos žemės ūkio paskirties žemės panaudojimą apželdinimui mišku.
Klimato kaitos politikos formavimas grindžiamas moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, tarptautiniu bendradarbiavimu, regionine politika ir visuomenės informavimu. Atsižvelgiant į vis griežtėjančius ŠESD kiekio apskaitos, prognozių rengimo reikalavimus ir naujų tarptautinių skaičiavimo metodikų taikymo iššūkius, Lietuvos ir Norvegijos įgyvendinamas partnerystės projektas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaitos, leidžia keistis patirtimi ir žiniomis su kitų valstybių ekspertais, padeda tobulinti Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitą.

Konferencijos metu pristatyti pranešimai:

Klimato pokyčiai Lietuvoje

LULUCF apskaita Lietuvoje: pasiekimai ir iššūkiai

LULUCF accounting in Latvia: GHG emission sources and sinks, achievements and challenges

Organinės anglies sankaupų nacionalinių verčių miško ir ne miško žemėje bei medienos produktuose tyrimai

Dirvožemio anglies sankaupų pokyčiai: nacionalinio lygmens studijų poreikis

Žemėnaudos pobūdžio ir ilgalaikio įvairaus intensyvyno išteklių naudojimo poveikis ŠESD apykaitai ir apskaitai

Klimato kaitos iššūkiai žemės ūkiui

Žemės ūkis keičiantis klimatui - grėsmės, galimų sprendimų ir galimybių paieška

Inovatyvios žemės ūkio technologijos Lietuvoje

Nacionalinė mokslo programa "Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas"


Straipsnis žurnale "Mano ūkis" apie konferenciją


 


2016-12-27

Baigiamasis Lietuvos ir Norvegijos partnerystės projekto viešinimo renginys

Š. m. gruodžio 20 d. Vilniuje, Aplinkos ministerijoje vyko Lietuvos ir Norvegijos partnerystės projekto „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizavimo partnerystės projektas“ baigiamasis viešinimo renginys. Norvegų finansuojamas projektas suteikė galimybę Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ir prognozių rengimo ekspertams pasikeisti patirtimi su kitų valstybių ekspertais, padėjo tobulinti Lietuvos išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių ataskaitas, finansavo šešias Lietuvos mokslininkų parengtas studijas.

Baigiamojo renginio metu pristatyti įgyvendinto projekto rezultatai, Lietuvos energetikos instituto ir Miškų instituto mokslininkų parengtos studijos, ŠESD apskaitos ir prognozių ataskaitų svarba formuojant ir įgyvendinant klimato kaitos politiką Lietuvoje. Projekto partneriai iš Norvegijos supažindino su projektų finansavimo programomis ir galimybėmis.

Baigiamajame renginyje dalyvavo projekto partneriai iš Norvegijos ir analogišką projektą savo šalyje įgyvendinantys kolegos iš Latvijos aplinkos ir regioninės plėtros ministerijos.

Atsižvelgiant į vis griežtėjančius ŠESD kiekio apskaitos, prognozių rengimo reikalavimus ir naujų tarptautinių skaičiavimo metodikų taikymo iššūkius, Lietuvos ir Norvegijos įgyvendintas partnerystės projektas dėl ŠESD kiekio apskaitos leido keistis patirtimi ir žiniomis su kitų valstybių ekspertais ir prisidėjo prie Lietuvos ŠESD kiekio apskaitos rengimo tobulinimo, padėjo užmegzti glaudžius ryšius su kolegomis iš Latvijos ir Norvegijos. Projektas atskleidė ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų svarbą: su ŠESD susijusios problemos nėra vienos institucijos rūpestis, todėl prognozuojant ŠESD labai svarbus kompleksinis bendradarbiavimas tarp suinteresuotų vyriausybinių ir mokslo institucijų. Tikimės, kad bendradarbiavimas tarp Lietuvos institucijų, mokslininkų ir užsimezgę ryšiai su kaimyninės šalies ekspertais nenutrūks ir pasibaigus projektui.  

Renginio metu pristatyti pranešimai:

The partnership project on greenhouse gas inventory - results

National GHG inventory and projections as a source of information for the climate change mitigation policy development and implementation

Knowledge base for low carbon development in Norway. Analysis of measures and costs

The studies in LULUCF sector: Organic carbon stock values research in national forest, non-forest land and forest products

Overview of the studies implemented by Lithuanian Energy Institute

Proposed improvements and tools for preparation of GHG projections

 

 




XML