Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

ES aplinkos apsaugos ir klimato kaitos politika

ES APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS POLITIKA

2012-08-13

Šiandien, sparčiai besivystančiame ir kasdien tobulėjančiame pasaulyje, vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Socialinis ir ekonominis vystymasis, mokslo pažanga, pramonės augimas, ūkio plėtra turi būti orientuoti į aplinkos būklės gerinimą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą, racionalų gamtos išteklių naudojimą. Atsižvelgdama į tai, ES skiria didelį dėmesį aplinkos apsaugos reglamentavimui. Svarbiausios aplinkos sektoriaus sritys:

  • Gamta ir biologinė įvairovė;
  • Integruota taršos kontrolė;
  • Atliekų tvarkymas;
  • Oro tarša;
  • Vandens tarša;
  • Triukšmo tarša;
  • Poveikio aplinkai vertinimas;
  • Genetiškai modifikuoti organizmai;
  • Teritorijų planavimas, urbanistika ir architektūra.

Pirmosios Aplinkos sektoriaus nuostatos buvo suformuluotos pirmojoje Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programoje, kuri priimta 1972 m. Bendrijos šalių viršūnių aukščiausio lygio susitikime Paryžiuje. Europos Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslai buvo nustatyti Suvestiniu Europos aktu 1986 m. Asociacijos sutartyje, kurią Lietuva 1995 m. birželio 12 d. pasirašė su ES, „aplinka“ paminėta tarp penkių svarbiausių ir daugiausia dėmesio reikalaujančių sričių (aplinka, vidaus rinka, vartotojų apsauga, darbuotojų apsauga, konkurencija).

ES APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS POLITIKA
ES galioja vieni griežčiausių aplinkos apsaugos reikalavimų pasaulyje. 1987 m. įsigaliojus Suvestiniam Europos aktui, į Romos sutartį įtraukta nauja antraštinė dalis „Aplinka“, kuri tapo pirmuoju aiškiu Bendrijos aplinkos politikos teisiniu pagrindu. Vėliau persvarstant Sutartis buvo stiprinamas Bendrijos įsipareigojimas saugoti aplinką ir Europos Parlamento vaidmuo kuriant aplinkos politiką. Dabar pagrindinis ES aplinkos politikos teisinis pagrindas – Lisabonos sutarties 191–193 straipsniai. Priėmus Lisabonos sutartį, Europos Sąjungos aplinkos politikoje atsirado tik vienas didelis pakeitimas, būtent buvo įtrauktas klimato kaitos aspektas, nes tai yra ypatingą rūpestį keliantis klausimas. Remiantis sutarties 191str. 2d., Europos aplinkos politika grindžiama atsargumo, prevencijos, taršos sumažinimo šaltinyje ir „teršėjas moka“ principais.

Europos Komisijos aplinkos generalinis direktoratas
EK aplinkos generalinis direktoratas yra pagrindinė ES institucija, formuojanti aplinkos apsaugos politiką. Šios institucijos pagrindinės užduotys yra teisės aktų projektų inicijavimas aplinkos apsaugos srityje, ES teisės aktų įgyvendinimo ES valstybėse narėse priežiūra, pažeidimų prevencija, skundų aplinkos apsaugos srityje nagrinėjimas bei pažeidimų procedūrų inicijavimas. Jos misija – išlaikyti ir gerinti gyvenimo kokybę užtikrinant aukštą gamtos išteklių apsaugos lygį; skatinti veiksmingą išteklių naudojimą gamtoje; integruoti aplinkos apsaugos aspektus į kitas ES politikos sritis; skatinti ūkio plėtrą ES atsižvelgiant į dabartines ir ateities ekonomines, socialines ir aplinkos apsaugos reikmes; akcentuoti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą tarptautiniu mastu.

Europos Komisijos klimato politikos generalinis direktoratas
Klimato kaita – vienas didžiausių gyvenimo kokybės gerėjimo padarinių. Atsižvelgiant į būtinybę spręsti klimato kaitos problemą, 2010 m. buvo įkurtas EK klimato politikos generalinis direktoratas. Pagrindiniai Direktorato tikslai yra apriboti pasaulinį atšilimą iki ne daugiau kaip 2 °C aukščiau nei buvusi temperatūra prieš industrializaciją ir atkurti ozono sluoksnį. Įgyvendindamas šiuos tikslus Klimato kaitos politikos generalinis direktoratas formuoja ir įgyvendina tarptautinę ir ES klimato kaitos politiką ir strategijas, ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, imasi iniciatyvos tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos, padeda ES klimato kaitos pasekmių šalinimo klausimais, skatina mažai anglies dioksido išskiriančių ir išteklius tausojančių technologijų naudojimą.

Strategija „Europa 2020“
„Europa 2020“ – tai ES ekonomikos augimo strategija, kurioje iškelti konkretūs užimtumo, švietimo, energijos naudojimo, inovacijų diegimo ir kitų sričių tikslai, kurie turi būti pasiekti iki 2020 m., kad būtų įveikti neigiami finansų krizės padariniai, o Europos ekonomika vėl imtų augti.

Šioje strategijoje iškelti trys vienas kitą papildantys prioritetai:
1. Pažangus augimas: žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas.
2. Tvarus augimas: tausiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas.
3. Integracinis augimas: didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas.

Pagrindiniai ES siekiai, rodantys, ką ES turi nuveikti klimato kaitos ir energetikos srityse iki 2020 m.:

  • šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti sumažintas 20 % (arba net 30 %, jei tam bus tinkamos sąlygos), palyginti su 1990 m. rodikliais;
  • 20 % energijos turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių;
  • energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti padidintas 20 %.

Kad būtų įgyvendinti Strategijos tikslai ir siekiai, būtini veiksmai nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmeniu. Komisija pristatė septynias pavyzdines iniciatyvas, skirtas pažangai pagal kiekvieną prioritetinę temą paskatinti, iš kurių paminėtina iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, skirta padėti atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, remti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ūkio, didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, modernizuoti mūsų transporto sektorių ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą.

Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo sėkmė iš esmės priklausys nuo to, ar ES valstybėms narėms pavyks įgyvendinti reikalingas reformas nacionaliniu lygmeniu ir bendradarbiauti su Komisija įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas.

Daugiau informacijos apie strategiją „Europa 2020“


7-oji Aplinkosaugos veiksmų programa
2012 m. birželio mėn. baigė galioti 6-oji AVP, todėl būtina parengti naujus teisės aktus, susijusius su aktualiausiais aplinkos apsaugos iššūkiais, pašalinti spragas galiojančiuose teisės aktuose ir garantuoti veiksmingą jų įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi strategija „Europa 2020“, ES rengia naują – 7-ąją AVP, kurioje turėtų būti užtikrintas aplinkos politikos veiksmingumas ir tęstinumas, skiriant didelį dėmesį bendradarbiavimo nacionaliniame ir regioniniame lygmenyse skatinimui panaudojant mokslo pažangą, tobulinant informacijos sklaidą, mažinant administracinę naštą ir užtikrinant asmenims geresnę galimybę naudotis savo teisėmis. Naujojoje AVP turėtų būti skatinamas ES perėjimas prie „žaliosios ekonomikos“ principų, siekiama visiškai nutraukti sąsają tarp ekonominio augimo ir aplinkos būklės blogėjimo. Taip pat 7-ojoje AVP turėtų būti nustatyti konkretūs veiksmai siekiant veiksmingo išteklių naudojimo ir nustatant palankias sąlygas vystyti mažai anglies dioksido išskiriančią ekonomiką ir palaikyti iniciatyvas, skatinančias „žaliųjų” produktų ir paslaugų patekimą į rinką.


XML