Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Kiti susiję teisės aktai

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas

2008-12-03

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
                            ĮSAKYMAS
                               
     DĖL PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
                               
                2007 m. balandžio 2 d. Nr. D1-193
                             Vilnius
   
    Vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos vandens įstatymo  (Žin.,
1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 16 straipsnio 1 punktu,
    1.   Tvirtinu   Paviršinių  nuotekų   tvarkymo     reglamentą
(pridedama).
    2. Pripažįstu netekusiais galios:
    2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m.  gruodžio
24 d. įsakymą Nr. 687 "Dėl aplinkosaugos reikalavimų  paviršinėms
nuotekoms tvarkyti patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 10-289);
    2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio  7
d. įsakymą Nr. D1-486 "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003  m.  gruodžio  24  d. įsakymo Nr.  687  "Dėl   aplinkosaugos
reikalavimų   paviršinėms   nuotekoms  tvarkyti     patvirtinimo"
pakeitimo" (Žin., 2005, Nr. 123-4400).
   
APLINKOS MINISTRAS                               ARŪNAS KUNDROTAS
   
                        _________________
   
                                PATVIRTINTA
                                Lietuvos Respublikos aplinkos
                                ministro 2007 m. balandžio 2 d.
                                įsakymu Nr. D1-193
                               
             PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTAS
                               
                     I. BENDROSIOS NUOSTATOS
   
    1.   Paviršinių  nuotekų  tvarkymo  reglamentas  (toliau    -
Reglamentas)   nustato  aplinkosaugos  reikalavimus    paviršinių
nuotekų  surinkimui,  valymui ir išleidimui, siekiant   apsaugoti
aplinką nuo taršos.
    2.  Reglamento  nuostatos atitinka Europos Sąjungos   Tarybos
direktyvos   Nr.   91/271/EEB  "Dėl  miestų   nuotekų     valymo"
reikalavimus  ir HELCOM rekomendaciją 23/5 "Dėl teršalų  išmetimų
iš urbanizuotų teritorijų mažinimo, tinkamai tvarkant  paviršines
nuotekas".
    3.  Šio  Reglamento  nuostatos  taikomos  visiems   asmenims,
valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro  arba
gali   susidaryti   paviršinės  nuotekos,  rengiantiems     tokių
teritorijų  planavimo dokumentus, statybos (statinių)  projektus,
projektuojantiems   paviršinių   nuotekų   tvarkymo     sistemas,
planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines  nuotekas
į  aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų  tvarkymo
sistemas,   taip   pat   institucijoms,   reguliuojančioms     ir
kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą.
   
                          II. APIBRĖŽTYS
   
    4. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:
    abonentas - asmuo, kuriam sutartimi ar kitokiu teisės aktuose
numatytu būdu suteikta teisė išleisti paviršines nuotekas į kitam
asmeniui priklausančią nuotekų tvarkymo sistemą;
    mišriųjų  nuotekų  tvarkymo  sistema  -  bendra   paviršinių,
buitinių  ir  (ar) gamybinių nuotekų tvarkymo sistema,  į   kurią
patenkančios  paviršinės  nuotekos  sudaro  ne  mažiau  kaip   25
procentus  ir  ne  daugiau kaip 90  procentų  vidutinio   metinio
nuotekų  kiekio. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, į   kurias
išleidžiamos  buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės   nuotekos,
atitinkančios   tinkamumo  išleisti  į  aplinką     reikalavimus,
nelaikomos mišriųjų nuotekų;
    paviršinės nuotekos - ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus
(išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus)  patenkantis
kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto  plovimo,
laistymo  ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori  arba
privalo  organizuotai  (naudojant  nuotekų  tvarkymo    sistemas)
surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems  asmenims
priklausančias  nuotekų  tvarkymo  sistemas  (perduoti    nuotekų
tvarkytojui);
    paviršinių nuotekų nuotakynas - paviršinių nuotekų surinkimo,
transportavimo,  išleidimo  inžineriniai  įrenginiai   (nuotakai,
siurblinės ir pan.);
    paviršinių  nuotekų  tvarkymo sistema -  paviršinių   nuotekų
tvarkymui  skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių,   statinių
sistema,  kurią  priklausomai  nuo  nuotekų  savybių,   nustatytų
aplinkos  apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali   sudaryti
paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų  dumblo
(šlamo)   tvarkymo  įrenginiai,  nuotekų  išleidimo  į    aplinką
įrenginiai,  srauto  uždarymo (valdymo) įrenginiai   (priemonės),
nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės;
    paviršinių nuotekų tvarkymas - paviršinių nuotekų surinkimas,
transportavimas,  valymas, išleidimas, valymo metu   susidarančio
dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas;
    galimai  teršiama  teritorija - atvira teritorija, kuri   dėl
joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos
ar  avarinės  taršos  atvejais)  kenksmingosiomis    medžiagomis:
didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas; autotransporto, žemės ūkio
technikos,  kitų savaeigių mechanizmų remonto, ardymo,  techninės
priežiūros,  dažymo  teritorija (teritorija,  kurioje   teikiamos
išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija,  kurioje
išvardyta  veikla vykdoma savo reikmėms - prižiūrima ne   daugiau
kaip  20 mechanizmų); trąšų, augalų apsaugos produktų,   buitinės
chemijos,   naftos  produktų  ir  kitų  kenksmingųjų     medžiagų
perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus  galutinius
nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha autotransporto
stovėjimo  aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles;  centralizuota
betono  ruošimo  ir  išdavimo  vieta;  degalinės,  naftos   bazės
teritorija,  degalų  ir  kitų naftos  produktų  pilstymo   vieta;
chemijos,  naftos  perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies   perdirbimo,
celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės  objekto
teritorija;   atliekų   tvarkymo  objekto,  pabėgių     mirkyklos
teritorija.
   
    III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMUI
   
    5.  Paviršinės  nuotekos  turi būti tvarkomos  atskirai   nuo
buitinių,  komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių   nuotekų
išleidimas  į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų   tvarkymo
sistemas  draudžiamas,  išskyrus  atvejus, kai  šio   reikalavimo
neatitinkanti  nuotekų  tvarkymo sistema įdiegta (arba   statybos
leidimas  išduotas)  iki šio Reglamento  įsigaliojimo.   Mišriųjų
nuotekų tvarkymo sistemoms taikomi visi teisės aktuose  nustatyti
reikalavimai nuotekų, kurios patenka į mišriųjų nuotekų  sistemą,
tvarkymui.
    6. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiama  šalinti
(siekiant atsikratyti) vandens aplinkai kenksmingas medžiagas  ir
bet  kokias atliekas. Tokiu šalinimu nelaikomas vandens  aplinkai
kenksmingų  medžiagų patekimas ant teritorijų arba tiesiogiai   į
paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas su dulkėmis ir krituliais ar
dėl  reikalavimus  atitinkančios  teritorijoje  vykdomos   ūkinės
veiklos (pvz., eksploataciniai išmetimai iš techniškai  tvarkingų
transporto  priemonių, kitokių mechanizmų, purvas nuo padangų  ir
pan.).
    7.  Planuojant  teritorijas ir jose numatomą  vykdyti   ūkinę
veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas,  turi
būti  išnagrinėjami  ir,  esant  galimybei,  taikomi   techniniai
sprendimai:
    7.1.  sumažinantys  paviršinių  nuotekų susidarymą  ir   (ar)
surinkimą  (turi  būti  įrengiama kiek galima  mažiau   nelaidžių
paviršių  (išskyrus  galimai teršiamas  teritorijas),   įrengiami
švarių  paviršinių  nuotekų  sugerdinimo  į  gruntą   įrenginiai,
planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir
pan.);
    7.2. sumažinantys kiekį centralizuotai į aplinką  išleidžiamų
paviršinių   nuotekų   (pvz.,  numatomas   paviršinių     nuotekų
panaudojimas  gamybos,  žaliųjų plotų laistymo, gaisrų   gesinimo
reikmėms ir pan.);
    7.3. sumažinantys susidarančių paviršinių nuotekų  užterštumą
(pvz., numatyti sausą galimai teršiamų teritorijų valymą, įrengti
stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar pan.).
    8.  Projektuojant  paviršinių  nuotekų  tvarkymo    sistemas,
apskaičiuojant paviršinių nuotekų projektinį srautą ir kt.,  turi
būti  vadovaujamasi  statybos techniniu reglamentu  STR  2.07.01:
2003.  "Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato   inžinerinės
sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" (Žin., 2003, Nr. 83-3804).
    9.  Projektuojant paviršinių nuotekų valymo įrenginius,  gali
būti numatomos liūčių metu susidarančių srautų apvedimo be valymo
sistemos.  Projektuojant tokias sistemas turi būti   užtikrinama,
kad per valymo įrenginius, neviršijant projektinio nuotekų valymo
įrenginių našumo, bus praleidžiamas toks srautas:
    9.1. kai nuotekos surenkamos nuo ne didesnių kaip 3 ha  ploto
(paviršių, nuo kurių surenkamos nuotekos, plotas) teritorijų:
   
--------------------+-----+------+-----+-----+-----+------+------
Plotas, ha         |0,1  |0,5   |1,0  |1,5  |2,0  |2,5   |3,0
--------------------+-----+------+-----+-----+-----+------+------
Valytinas nuotekų  |3,0  |9,0   |15   |20   |24   |27    |30
srautas*, l/s      |     |      |     |     |     |      |
--------------------+-----+------+-----+-----+-----+------+------
   
    * - tarpinės reikšmės skaičiuojamos interpoliacijos būdu;
    9.2.  kai  nuotekos  surenkamos  nuo  didesnių  kaip  3    ha
teritorijų  -  nuotekų  srautas, sudarantis ne  mažiau  kaip   15
procentų didžiausio skaičiuotino momentinio srauto (l/s).
    10.  Reikalavimai  konkretaus  objekto  paviršinių    nuotekų
išleidimui  į aplinką nustatomi statybos projekte ir (ar)  Taršos
integruotos  prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidime,  o
paviršinių  nuotekų išleidimui į kitiems asmenims  priklausančius
nuotakynus   -  nuotekų  tvarkymo  paslaugų     pirkimo-pardavimo
sutartyje.
   
  IV. REIKALAVIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ, SUSIDARANČIŲ ANT GALIMAI
                  TERŠIAMŲ TERITORIJŲ, TVARKYMUI
   
    11.  Bet kokios operacijos su vandens aplinkai  kenksmingomis
medžiagomis  turi  būti  vykdomos  taip,  kad  tokios   medžiagos
nepatektų   ant  teritorijos  paviršiaus  arba  patekusios    ant
teritorijos paviršiaus turi būti surenkamos arba neutralizuojamos
taip, kad jos nepatektų į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas ar
aplinką.  Esant rizikai, kad dėl planuojamos ar vykdomos   ūkinės
veiklos ant teritorijos paviršiaus gali patekti vandens  aplinkai
kenksmingos  medžiagos,  teritorijos naudotojas  privalo   turėti
priemones  tokių  medžiagų surinkimui ir  (ar)   neutralizavimui.
Jeigu  pagal  ūkinės veiklos pobūdį vandens aplinkai   kenksmingų
medžiagų  patekimas  ant  teritorijos  paviršiaus  yra    būtinas
(neišvengiamas),  tokios  teritorijos turi būti  apsaugotos   nuo
paviršinių nuotekų susidarymo jose (pvz., uždengtos) arba ant  jų
susidarančios  paviršinės  nuotekos  turi  būti  tvarkomos   kaip
gamybinės  nuotekos  (taikomi visi gamybinių  nuotekų   tvarkymui
nustatyti reikalavimai).
    12.   Galimai  teršiamos  teritorijos  (objekto)     statybos
techniniame  projekte  ir (ar) projekto dalyje Aplinkos   apsauga
(jeigu  tokia  projekto dalis rengiama), prieš gaunant   statybos
leidimą,  turi  būti  išvardinami  paviršinių  nuotekų   tvarkymo
sprendiniai.   Statinio  projekte,  pateikiamame     savivaldybės
nuolatinei statybų komisijai, turi būti:
    12.1.  teritorijos planas su pažymėtomis vietomis, nuo  kurių
bus  renkamos  paviršinės  nuotekos,  pažymėti  galimos    taršos
objektai  (transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos,   kenksmingų
medžiagų  perkrovimų  vietos,  degalinės  ir  pan.);    pažymėtos
pagrindinės  paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos  komunikacijos,
statiniai,  įrenginiai  (tinklai,  siurblinės,  nuotekų    valymo
įrenginiai, kontroliniai šuliniai, išleistuvai);
    12.2.  aprašyta ūkinė veikla, dėl kurios gali būti   teršiama
teritorija,  ant teritorijos galintys patekti teršalai,   galimos
eksploatacinės  ir  (ar)  avarinės taršos apimtis  ir   numatomos
taikyti  teritorijos  taršos bei paviršinių  nuotekų   susidarymo
prevencijos priemonės;
    12.3. pateikti duomenys apie teritorijų, nuo kurių planuojama
rinkti  paviršines  nuotekas, plotus, projektinį  nuotekų   kiekį
(srautus) ir apie planuojamą taršą;
    12.4.  pateikta nuotekų valymo įrenginių technologinė  schema
ir   jos  aprašymas,  pagrindiniai  technologiniai     brėžiniai,
išdėstymo planas teritorijos plane, technologiniai efektyvumo  ir
našumo skaičiavimai (taikant tipinius nuotekų valymo  įrenginius,
technologiniai  skaičiavimai statybos projekte nebūtini,   tačiau
turi  būti  pridėti  teisės aktų  nustatyta  tvarka   patvirtinti
gamintojo  (tiekėjo)  deklaruojami  technologiniai    parametrai,
įrodantys  numatomų  taikyti valymo įrenginių  tinkamumą   valyti
konkretaus   objekto   nuotekas),  nuotekų   valymo     įrenginių
eksploatacijos aprašymas, išvalytų nuotekų užterštumo rodikliai;
    12.5.  aprašyta  paviršinių nuotekų apskaitos  ir   kontrolės
sistema.
    13.  Galimai  teršiamos  teritorijos  turi  būti    padengtos
vandeniui  mažai  laidžia kieta danga  (asfalto,   asfaltbetonio,
betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo  jų
nenutekėtų  ant  šalia  esančių teritorijų ir ant  jų   nepatektų
vanduo nuo šalia esančių teritorijų.
    14.  Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai  teršiamų
teritorijų,  turi  būti  surenkamos atskira  paviršinių   nuotekų
surinkimo  sistema  (nuotakynu),  kurioje  turi  būti    įdiegtos
priemonės,   leidžiančios   vykdyti   nustatytus     reikalavimus
atitinkančią  nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir,   esant
reikalui,  per  10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti   nuotekų
išleistuvas.
    15.  Į aplinką išleidžiamos ant galimai teršiamų   teritorijų
susidariusios paviršinės nuotekos turi atitikti šio Reglamento 18
punkte    nustatytus   reikalavimus.   Paviršinės       nuotekos,
susidarančios  ant  galimai  teršiamų teritorijų,  kurių   plotas
(nuotekų   surinkimo  plotas)  didesnis  kaip  0,01  ha,    prieš
išleidžiant   į  aplinką  turi  būti  valomos  nuotekų     valymo
įrenginiuose (privaloma: smėlio (purvo) sėsdintuvas, gravitacinis
naftos   atskirtuvas,   papildoma  naftos   sulaikymo     grandis
(kolisenciniai  atskirtuvai,  sorbciniai  filtrai,   flotatoriai,
biosorbciniai   reaktoriai  ar  pan.);  automatinės    priemonės,
užkertančios   kelią  valymo  įrenginiuose  sulaikytų     teršalų
išnešimui  ir signalizuojančios apie tokį pavojų), kurių  našumas
ir  efektyvumas  leidžia  įgyvendinti  18.1  ir  18.3   punktuose
nustatytas sąlygas.
    16.  Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai  teršiamų
teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip
0,02   ha,  prieš  išleidžiant  į  bendras  (kitiems     asmenims
priklausančias)  paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi   būti
valomos bent smėlio (purvo), naftos gaudyklėse, kurių našumas  ir
efektyvumas  leidžia įgyvendinti 24.1 ir 24.3 punkte   nustatytas
sąlygas.
    17.  Galimai  teršiamoms  teritorijoms, kuriose  veikla   jau
vykdoma  arba kurioms įrengti projektavimo sąlygos išduotos   iki
šio Reglamento įsigaliojimo, 15 ir 16 punktų reikalavimai taikomi
nuo 2012 metų.
   
            V. PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS Į APLINKĄ
   
    18.  Į  aplinką išleidžiamų paviršinių  nuotekų   užterštumas
negali būti didesnis kaip:
    18.1.  skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija  -
30 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija - 50 mg/l;
    18.2.  BDS5  vidutinė  metinė koncentracija -  25  mg   O2/l,
didžiausia  momentinė koncentracija - 50 mg O2/l. Šis  parametras
turi   būti   nustatomas  ir  kontroliuojamas  tik     nuotekose,
surenkamose  nuo  galimai teršiamų teritorijų, kurios gali   būti
teršiamos  organiniais  teršalais (pvz., žemės ūkio   produkcijos
perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo  objektai
ir pan.);
    18.3. naftos produktų vidutinė metinė koncentracija - 5 mg/l,
didžiausia momentinė koncentracija - 7 mg/l;
    18.4. kitų vandens aplinkai kenksmingų medžiagų koncentracija
negali  viršyti  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006   m.
gegužės  17  d.  įsakymu  Nr.  D1-236  "Dėl  nuotekų   reglamento
patvirtinimo"  (Žin.,  2006,  Nr. 59-2103)  patvirtinto   nuotekų
tvarkymo  reglamento  I priede nurodytų prioritetinių   pavojingų
medžiagų,  II  priede nurodytų pavojingų ir kitų   kontroliuojamų
medžiagų  DLK  į  gamtinę aplinką, išskyrus išimtis,  kai   šiame
Reglamente  arba  kituose  teisės  aktuose  paviršinių    nuotekų
išleidimui nustatyti kitokie reikalavimai.
    19.  Paviršinės  nuotekos, atskiromis  surinkimo   sistemomis
surenkamos  nuo teritorijų, kuriose nėra taršos vandens  aplinkai
kenksmingomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos,
vejos,  žaidimų  aikštelės, pastatų stogai ir pan.),  gali   būti
išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės.
    20.  Miestų  ir  miestelių  paviršinės  nuotekos,  į   bendrą
paviršinių  nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau  kaip
10   ha  autotransportui  skirtų  viešųjų  teritorijų    (gatvių,
privažiavimų,  stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į  aplinką
turi  būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose,  kurių
valymo  efektyvumas  atitiktų 18.1 ir 18.3 punktuose   nustatytus
reikalavimus.
    21.  Paviršinių  nuotekų, surenkamų nuo  transportui   skirtų
bendro  naudojimo visuomeninių teritorijų (miestų gatvių,   viešo
naudojimo  transporto stovėjimo aikštelių, kelių ir pan.),  kurių
bendras plotas didesnis kaip 10 ha, tvarkymo sistemos operatorius
privalo turėti nuotekų išleidimo į aplinką uždarymo  (nutraukimo)
priemones, kuriomis avariniu teršalų patekimo į nuotekų  tvarkymo
sistemą  atveju  arba valymo įrenginių valymo (remonto) metu   ne
ilgiau  kaip  per  30 min. galėtų nutraukti nuotekų  patekimą   į
aplinką.
   
          VI. PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS Į NUOTAKYNĄ
   
    22.  Nuotekų  išleidimui  į  paviršinių  nuotekų    surinkimo
sistemas,  iš kurių nuotekos į aplinką išleidžiamos be valymo  ir
jų  valymas pagal šio Reglamento nuostatas neprivalomas,  taikomi
visi nuotekų išleidimui į aplinką nustatyti reikalavimai.
    23. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, gavus šių sistemų
savininko  (valdytojo) rašytinį sutikimą (pasirašius   atitinkamą
sutartį), gali būti išleidžiamos valytos buitinės, komunalinės ir
(ar) gamybinės nuotekos. Buitinių, komunalinių ir (ar)  gamybinių
nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas taikomi
visi   teisės  aktuose  nustatyti  reikalavimai  tokių    nuotekų
išleidimui  į aplinką. Tokiu atveju vadovaujamasi prielaida,  kad
nuotekos  išleidžiamos  tiesiai  į  aplinką  toje  vietoje,   kur
įrengtas paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką išleistuvas.
    24.  Į  bendrus  paviršinių  nuotekų  nuotakynus,  iš   kurių
išleidžiamos  nuotekos  yra arba turi būti valomos,   išleidžiamų
paviršinių nuotekų užterštumas negali viršyti:
    24.1.  skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija  -
150 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija - 300 mg/l;
    24.2.  BDS5  vidutinė  metinė koncentracija -  50  mg   O2/l,
didžiausia momentinė koncentracija - 100 mg O2/l. Šis  parametras
turi   būti   nustatomas  ir  kontroliuojamas  tik     nuotekose,
surenkamose  nuo  galimai teršiamų teritorijų, kurios gali   būti
teršiamos  organiniais  teršalais (pvz., žemės ūkio   produkcijos
perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo  objektai
ir pan.);
    24.3. naftos produktų vidutinė metinė koncentracija - 10  mg/
l, didžiausia momentinė koncentracija - 30 mg/l;
    24.4. kitų vandens aplinkai kenksmingų medžiagų koncentracija
negali  viršyti  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006   m.
gegužės  17  d.  įsakymu  Nr.  D1-236  "Dėl  nuotekų   reglamento
patvirtinimo"  (Žin.,  2006,  Nr. 59-2103)  patvirtinto   nuotekų
tvarkymo reglamento I priede nurodytų medžiagų, II priedo A ir B1
sąrašuose nurodytų medžiagų DLK į gamtinę aplinką ir II priedo B2
sąraše  nurodytų  medžiagų  DLK  į  nuotekų  surinkimo   sistemą,
išskyrus  išimtis,  kai  šiame Reglamente  arba  kituose   teisės
aktuose   paviršinių   nuotekų  išleidimui  nustatyti     kitokie
reikalavimai.
    25.  Paviršinių  nuotekų  surinkimo  sistemos    operatorius,
atsižvelgdamas  į  sistemos  galimybes,  abonentams   (paviršinių
nuotekų  priėmimui  į  tinklus) gali nustatyti  mažiau   griežtus
reikalavimus, nei nurodyti 24.1-24.3 punktuose.
   
      VII. LEIDIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMUI Į APLINKĄ
   
    26.  TIPK  leidimą, kuriame nustatyti  leidžiami   paviršinių
nuotekų išleidimo į aplinką parametrai, būtina turėti, kai:
    26.1. į aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos,  surenkamos
nuo  galimai  teršiamų  teritorijų,  kurių  paviršinių    nuotekų
surinkimo  plotas  didesnis  negu  1  ha  (išskyrus   automobilių
stovėjimo aikšteles);
    26.2. į aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos,  surenkamos
nuo  10 ha ir didesnių paviršių, skirtų autotransportui  (gatvių,
privažiavimų,  stovėjimo  aikštelių),  ir  (ar)  kai  į    bendrą
paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą patenka nuotekos nuo  galimai
teršiamų  teritorijų, kurių bendras paviršinių nuotekų  surinkimo
plotas didesnis negu 1 ha.
    27.  TIPK leidime paviršinėms nuotekoms išleisti   paviršinių
nuotekų  kiekio  ir  leistinos  taršos  normatyvai    nenustatomi
(leistinas  nuotekų  kiekis  ir leistina  tarša  neribojama).   Į
leidimą   įrašomos  konkrečiam  objektui  nustatytos    leistinos
momentinės ir vidutinės metinės teršalų koncentracijos (LK)  arba
teisės  aktų numatytais atvejais laikinai leistina  koncentracija
(LLK).  Šio  punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai   nuo
potencialiai  teršiamų teritorijų surenkamos paviršinės  nuotekos
prilyginamos gamybinėms nuotekoms (kaip numatyta 11 punkte).
    28.  Leidžiamas išleisti su paviršinėmis nuotekomis   teršalų
kiekis  (LT)  arba  laikinai  leistina  tarša  (LLT)   nustatomas
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, dauginant objektui  nustatytą
vidutinę  metinę LK/LLK iš faktiškai per tą laikotarpį   išleisto
nuotekų kiekio.
    29. Paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybos, remonto  ar
rekonstravimo  laikotarpiu,  kai  dėl minėtų darbų  negali   būti
užtikrinamas   reikalavimus  atitinkantis  nuotekų     išvalymas,
paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos valdytojui prašant  (prašyme
turi būti pagrįstas laikinų normatyvų poreikis, prašomų normatyvų
dydis  ir nurodomos priemonės, kurių bus imtasi taršai  mažinti),
gali būti nustatomi ne ilgesniam kaip vienerių metų  laikotarpiui
laikini  išleidžiamų paviršinių nuotekų taršos normatyvai  (LLK),
atitinkantys  faktinį paviršinių nuotekų užterštumą, kuris   būtų
taikant visas prašyme nurodytas taršos prevencijos priemones.
    30. Išduodant TIPK leidimus miestų ir miestelių  bendrosiomis
paviršinių  nuotekų  surinkimo sistemomis  surenkamų   paviršinių
nuotekų  išleidimui į aplinką, kai, vadovaujantis šio  Reglamento
nuostatomis,  nuotekos  prieš  išleidžiant į aplinką  turi   būti
valomos, tačiau nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių,
sistemos valdytojui prašant (prašyme turi būti pagrįstas  išimčių
poreikis, valymo įrenginių statybos etapai ir terminai), laikinai
(ne  ilgiau kaip iki 2012 metų pabaigos) gali būti taikomos  šios
išimtys:
    -  TIPK  leidimas išduodamas paviršinių  nuotekų   išleistuvą
valdančiam asmeniui;
    -  TIPK  leidimą  pildyti taip, kad prie  nuotekų   surinkimo
sistemos  prisijungusių  abonentų,  kurie atitinka  26.1   punkto
kriterijų, išleistuvai būtų traktuojami kaip atskiri  išleistuvai
į  aplinką  ir  jiems  nustatomi  LLK  normatyvai,  lygūs   šiame
Reglamente  nustatytiems išleidimui į kanalizacijos tinklus   DLK
normatyvams;
    - reikalavimai laboratorinei kontrolei ir apskaitai turi būti
nustatyti  ir  leidime  reglamentuotų  abonentų  išleistuvams   į
nuotekų surinkimo sistemą, ir galutiniam išleistuvui į aplinką.
    31.  30 punkte numatytu atveju mokesčių už taršą   ataskaitas
paviršinių nuotekų nuotakyno valdytojas pildo kiekvienam abonento
išleistuvui,  o  metinėse  statistinėse ataskaitose  nurodo   per
galutinį  išleistuvą  į  aplinką išleistų nuotekų  apskaitos   ir
laboratorinės kontrolės duomenis.
    32. Išduodant TIPK leidimus paviršinių nuotekų,  susidarančių
ant  esamų  (statybos  leidimas  išduotas  iki  šio    Reglamento
įsigaliojimo) galimai teršiamų teritorijų, išleidimui į  aplinką,
kai  naudojant esamą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą   negali
būti  užtikrinamas reikalavimus atitinkantis nuotekų   išvalymas,
paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos valdytojui prašant  (prašyme
turi būti pagrįstas laikinų normatyvų poreikis, prašomų normatyvų
dydis  ir nurodomos priemonės, kurių bus imtasi taršai  mažinti),
gali būti nustatomi ne ilgiau kaip iki 2010 metų pabaigos laikini
išleidžiamų nuotekų taršos normatyvai (LLK), atitinkantys faktinį
nuotekų  užterštumą, kuris būtų taikant visas turimas ir  prašyme
nurodytas taršos prevencijos priemones.
    33.  Paraiškoje  TIPK  leidimui  gauti  paviršinių    nuotekų
išleidimui  į  aplinką (išskyrus miestų ir  miestelių   bendromis
nuotekų  surinkimo sistemomis surenkamų nuotekų išleidimui)  turi
būti tokia informacija:
    33.1.  teritorijos planas su pažymėtomis vietomis, nuo  kurių
bus  renkamos  paviršinės  nuotekos, pažymėtais  galimos   taršos
objektais  (transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos,  kenksmingų
medžiagų  perkrovimų ar sandėliavimo vietos, degalinės ir  pan.),
pažymėtomis  pagrindinėmis paviršinių nuotekų tvarkymo   sistemos
komunikacijomis,  statiniais, įrenginiais (tinklai,   siurblinės,
nuotekų valymo įrenginiai, kontroliniai šuliniai, išleistuvai);
    33.2.  aprašyta ūkinė veikla, dėl kurios gali būti   teršiama
teritorija,  ant  teritorijos galintys patekti teršalai,   galima
eksploatacinės  ir  (ar)  avarinės taršos apimtis  ir   numatomos
taikyti  teritorijos  taršos bei paviršinių  nuotekų   susidarymo
prevencijos priemonės;
    33.3. planuojamų išleisti nuotekų ir teršalų skaičiavimai;
    33.4.  informacija  apie  nuotekų valymo  įrenginius  ir   jų
eksploataciją  (technologinė  schema ir aprašymas,  statybos   ir
pripažinimo tinkamais naudoti datos, valymo įrenginių projektinės
charakteristikos,  trumpas eksploatacijos aprašymas (nurodomi  už
eksploataciją atsakingi asmenys), eksploatacijos taisyklės).
   
                  VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
   
    34.  Asmenys,  pažeidę šio Reglamento  reikalavimus,   atsako
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
   
                        _________________

 
          LAAIF