Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Kita informacija

Studijos „Direktyvos 94/63/EB reikalavimų įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu būklės įvertinimas bei plano dėl tolimesnių veiksmų parengimas“ ataskaita

2007-01-08

 










Darbo pavadinimas Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. gruodžio 20 d. direktyvos dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant iš terminalų į degalines valdymo 94/63/EB reikalavimų įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu būklės įvertinimas bei plano dėl tolimesnių veiksmų parengimas





Darbo tipas Studija






Užsakovas Aplinkos ministerija



Sutartis pasirašyta 2006 06 30



Autorius doc. A. Sudintas



Vykdytojas Kauno technologijos universitetas

Energetikos technologijų institutas





Turinys

1. Benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginių registravimas, naudojimas ir priežiūra Lietuvoje 4

1.1 Terminalų talpyklos 4

1.2 Terminalų pripildymo ir ištuštinimo įrenginiai 5

1.3 Mobiliosios talpyklos 6

1.4 Degalinių įrenginiai 8

2. LAND 35-2000 reikalavimais numatoma benzino įrenginių priežiūra 10

2.1 Techninių reikalavimų įgyvendinimo atitikties tikrinimas 10

2.2 Aplinkosauginio pobūdžio reikalavimų įgyvendinimas 19

3. Benzino įrenginių atitikties LAND 35-2000 reikalavimams tyrimas 27

3.1 Terminalai 29

3.2 Terminalų pripildymo-ištuštinimo įrenginiai 31

3.3 Terminalų ir pripildymo-ištuštinimo įrenginių tyrimo rezultatų ypatumai ir išvados 33

4 Degalinių įrenginių atitikties LAND 35-2000 reikalavimams tyrimas 36

4.1 Degalinių tyrimo rezultatų ypatumai ir išvados 44

5 Mobiliųjų talpyklų atitikties LAND 35-2000 reikalavimams tyrimas 47

5.1 Autocisternos 47

5.2 Geležinkelio cisternos 54

6 Benzino įrenginių atitikties LAND 35 -2000 reikalavimams įvertinimo apibendrinimas ir siūlomi veiksmai 57

6.1. Benzino terminalų talpyklos ir perpylimo įrenginiai 57

6.2 Degalinės 60

6.3 Mobiliosios talpyklos 61

63

6.4 Teisės aktai ir funkcijų pasiskirstymas 63

6.4.1 Benzino saugojimui skirtų talpyklų ir jų įrangos naudojimo, priežiūros ir kontrolės Lietuvos teisės aktai 63

6.4.2 Benzino perpylimo įrenginių naudojimo, priežiūros ir kontrolės teisės aktai 64

6.4.3. Benziną gabenančių autocisternų naudojimo ir priežiūros teisės aktai 65

6.4.4 Benziną gabenančių geležinkelio cisternų naudojimo ir priežiūros teisės aktai 65

6.4.5 Duomenų apie į direktyvos sritį patenkančias stacionariąsias ir mobiliąsias talpyklas kaupimas bei ataskaitų apie direktyvos reikalavimų įgyvendinimą rengimas ir teikimas EK 66

6.4.6. Kompetencijos ir funkcijų, reikalingų direktyvos reikalavimų veiksmingam įgyvendinimui ir ataskaitų apie įgyvendinimą teikimui EK, pasiskirstymas 67

7. Veiksmų planas 68

7.1 Bendrosios nuostatos 68

7.2 Rekomenduojamas veiksmų planas 69

Literatūra 74



1. Benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginių registravimas, naudojimas ir priežiūra Lietuvoje


1.1 Terminalų talpyklos


Terminalų talpyklos yra potencialiai pavojingi įrenginiai, todėl jų priežiūra atliekama pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatytą tvarką. Stacionariosios benzino talpyklos yra registruojamos VDI, techninę jų priežiūrą atlieka įgaliotosios įstaigos bei savininko paskirti kompetentingi asmenys. Be to, talpyklų eksploataciją ir saugą kontroliuoja valstybinė energetikos inspekcija, regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, valstybinė darbo inspekcija (VDI). Techninė talpyklų būklė yra tikrinama įgaliotųjų įstaigų, jos teikia išvadas dėl tinkamumo pradėti naudoti ir nustatyta tvarka tikrina talpyklų techninę būklę jų naudojimo metu. VDI organizuoja PP įrenginių priežiūros norminių aktų rengimą. Pastaruoju metu yra parengtas Pavojingų medžiagų talpyklų naudojimo taisyklių projektas (liečia ir benzino talpyklas). Talpyklų patikrinimai yra atliekami įgaliotos viešosios įstaigos ekspertų, vadovaujantis procedūromis (metodikomis) patvirtintomis įgaliotosios įstaigos vadovo. Patikrinimai atliekami po talpyklos sumontavimo, naudojimo metu tam tikrais periodais, taip pat po remonto ar rekonstrukcijos.

Dabar taikomos vertikalių cilindrinių stacionarių talpyklų tikrinimo metodikos daugumoje numato tikrinimus, kurie yra svarbūs talpyklų saugos ir bendrųjų techninių parametrų aspektu. VDI parengtame teisės akto „Pavojingų medžiagų talpyklų naudojimo taisyklės“ projekte galima išskirti punktus, kurie priskiriami talpyklų tikrinimui ir siejami su LAND 35-2000 įgyvendinimu - tai 15, 43, 46, 47, 58, 59 p. Ateityje, siekiant pagerinti talpyklų priežiūrą ir įvertinus naujus reikalavimus, rengiant konkrečias tikrinimo metodikas ir priežiūros instrukcijas, turėtų būti tiksliai nurodyti tikrinami elementai ir pateikti tikrinimo būdai.

Šiuo metu eilė talpyklų techninės–eksploatacinės būklės charakteristikų, kurios yra svarbios dėl LAND 35 -2000 reikalavimų įgyvendinimo, nėra tikrinamos. Dėl jų kontroliavimo ateityje ir galutinių sprendimų priėmimo, kontroliavimo apimtis turi būti aptarta atitinkamose valstybės institucijose. Kontroliavimo aspektu svarbių charakteristikų ypatumai, taip pat eilė reikalavimų pagal LAND 35-2000 bus aptarti šio darbo 2 skyriuje „LAND 35-2000 reikalavimais numatoma benzino įrenginių priežiūra“.

Terminalų benzino talpyklas, jų būklę bei eksploatavimą kontroliuoja Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Departamentai techninių tikrinimo priemonių neturi, taip pat neturi ir atitinkamų metodikų ar instrukcijų. Faktiškai yra tik patikrinama ar yra įrengti reikalingi pagal projektą bei galiojantį teisės aktą, pvz. LAND 35-2000, įrenginiai ar įtaisai. Jei įmanoma, ir jei kontrolės metu vykdomos technologinės operacijos, patikrinama ar įrengta sistema veikia. Kontrolės metu, priklausomai nuo terminalo apyvartos, yra duodami nurodymai, kad reikalaujami įrenginiai būtų įrengti. Be to, kontroliuojant terminalą yra:

  • vizualiai tikrinama benzino talpyklų nudažymo bei techniniai su nudažymu susiję dokumentai;

  • patikrinamas statistinėje ataskaitoje pateikiamas suminis išmetamų LOJ kiekis;

  • nustatoma ar įrengtos autocisternų pildymo iš apačios platformos ir pan.


Vadovaujantis aplinkosaugos norminiu aktu „Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinėmis rekomendacijos“, RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriai vykdo regionams priskirtose teritorijose esančių ūkinės veiklos objektų, kurie turi TIPK leidimus, laboratorinę kontrolę priklausomai nuo jų veiklos galimo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Šie ūkio subjektai pildo statistinės ataskaitos formą Nr.2 - Atmosfera.

Šiuo metu LOJ išgaravimo rodikliai (benzino netektys) yra apskaičiuojami pagal LAND 31-99. Gauti rodikliai yra traktuojami kaip teršalai, patenkantys į atmosferą. LOJ išmetimų skaičiavimai terminale yra atliekami siekiant gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK) ir yra pateikiami į RAAD. Praktiškai šiuos skaičiavimus terminalai atlieka kasmet, kontroliuodami išmetimus. Taršai skaičiuoti pastaruoju metu vis dar naudojama metodika pagal LAND 31-99. Jei išmetimai viršija 10 t/metus, savininkas privalo mokėti taršos mokestį. RAAD kontroliuoja taršos skaičiavimus ir nuo to priklausančius taršos mokesčius. Šiai taršos mokėtojų grupei pastaruoju metu praktiškai priklauso visi terminalai, kurių apyvarta didesnė nei 10000 t/metus, nes apytikriai prie tokios apyvartos ir susidaro didesni nei 10 t išmetimai.

Jei terminalo LOJ išmetimai per metus yra mažesni nei 10 t/metus, TIPK leidime nėra pildoma atmosferos taršos dalis. Šiuo atveju objektas atleidžiamas nuo taršos mokesčių už LOJ emisijas į atmosferą.

Ateityje, jei bus pakeistas LAND 31-99, ir bus priimta nauja LOJ skaičiavimo Metodika, kuri pagrįsta naujais išmetimų skaičiavimo principais ir įvertina modernizuotus įrenginius, bus nustatyti nauji emisijų faktoriai. Šie faktoriai bus mažesni, todėl skaičiuotini teršalų kiekiai į atmosferą taip pat bus mažesni. To pasėkoje santykinai didelės apyvartos degalinėms ir gana nemažiems terminalams nebereikės TIPK‘o leidimo ir jie bus atleidžiami nuo taršos mokesčių.


1.2 Terminalų pripildymo ir ištuštinimo įrenginiai


Pripildymo ir ištuštinimo įrenginiai šiuo nėra priskiriami prie įrenginių, kurių privalomąjį tikrinimą turėtų atlikti įgaliotosios įstaigos. Jų priežiūra yra atliekama savininko (arba eksploatuotojo) pagal įmonės vidaus taisyklių nustatytą tvarką. Šiuos įrenginius priėmimo metu kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija.

LAND 35-2000 reikalavimų įgyvendinimo požiūriu VEI šių įrenginių nekontroliuoja. Aplinkosauginių reikalavimų požiūriu šiuos įrenginius kontroliuoja Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD). Konkrečios tikrinimo instrukcijos nėra, vadovaujamasi paties LAND‘o reikalavimais.

Kadangi pagal LAND 35-2000 reikalavimus yra numatoma, kad tam tikrą benzino apyvartą turintys terminalai privalo įsirengti garų rekuperavimo įrenginius (GRĮ), galima šiuos įrenginius priskirti prie terminalų pripildymo ištuštinimo įrenginių. Atskirai paėmus GRĮ privalo būti įregistruojami atitinkamame regioniniame aplinkos apsaugos departamente pagal LR Aplinkos ministro įsakymą ir LAND 40-2000 numatytą tvarką ir tikrinami RAAD inspektorių. GRĮ, kaip oro valymo įrenginio darbo efektyvumas, turi būti tikrinamas vadovaujantis Stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinės kontrolės instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 1992 10 20, su pakeitimais ir papildymais (Žin., 1996, Nr. 120-2837; 1998, Nr.45-1251, Nr. 47-1298). Šiuo metu iš GRĮ išmetamų teršalų norma yra 150mg/nm3 . GRĮ techninė būklė yra tikrinami savininko Komisijos ir RAAD specialistų, tikrinimo tvarka apibrėžta įmonės dokumentu. Tikrinant šiuos įrenginius, būtina atkreipti dėmesį į garų grąžinimo sistemos patikimo darbo charakteristiką - garų grąžinimo iš autocisternos jungtyje į GRĮ būtina neviršyti 5,5 kPa slėgio.


Pastaba (dėl terminalų ir pildymo-ištuštinimo įrenginių)

Pagal RAAD veiklos nuostatus, Valstybinės analitinės kontrolės skyriai, kurie privalo kontroliuoti LOJ išsiskyrimą objektuose, turinčiuose TIPK leidimą, neturi tam skirtos aparatūros. Todėl neįmanoma atlikti kontrolės funkcijų pagal LAND‘ą, kontroliuojant talpyklų išmetimus, talpyklų viduje esančią LOJ koncentraciją, sujungimo linijų sandarumą, garų grąžinimo sistemų sandarumą ir pan.


1.3 Mobiliosios talpyklos


Geležinkelio cisternos


Lietuvoje yra keletas savininkų, turinčių geležinkelio cisternas, gabenančias benziną. Tai AB Mažeikių nafta (MN), SPAB Lietuvos geležinkeliai (LG), AB Achemos koncernas. Techninę geležinkelio cisternų priežiūrą atlieka SPAB LG Radviliškio vagonų depas. Kitos bendrovės, norėdamos patikrinti ar remontuoti cisternas, susitarimo pagrindu jas pateikia Radviliškio depui, kuris atlieka reikiamus darbus. Jei cisternos bus remontuojamos, prieš tai jos išgarinamos Bugenių geležinkelio stotyje.

Geležinkelio cisternos eksploatacijos metu yra techniškai prižiūrimos geležinkelio stotyse, kai suformuojamas sąstatas. Sąstatą suformavus specialios paskirties personalas apeidamas pagal nustatytą instrukciją apžiūri vagonus, tame tarpe benzino cisternas.

Geležinkelio cisternų pagrindinė priežiūra yra atliekama vykdant depinius ir kapitalinius remontus. Jie atliekami pagal Susisiekimo ministro 2002 gegužės 10 dienos įsakymu Nr. 151 patvirtintą norminį dokumentą „Depinio ir kapitalinio remonto periodiškumas“. Depinis remontas atliekamas kas 2 metai, kapitalinis – kas 12 metų.


Vadovaujantis šiuo dokumentu, remontai yra atliekami pagal instrukcijas:

  • 1520 mm pločio vėžės prekinių vagonų depinio remonto instrukcija,

  • 1520 mm pločio vėžės prekinių vagonų kapitalinio remonto instrukcija.

Pagrindiniai LAND 35-2000 reikalavimų požiūriu elementai geležinkelio benzino cisternose yra sandarinimo įtaisai:

  • viršutinis liukas,

  • apatinė išpylimo sklendė,

  • sklendės gaubtas,

  • slėgio/vakuumo vožtuvas (alsuoklis).


Depinio remonto metu apie 100 % sandarinimo įtaisų - apatinės išpylimo sklendės ir gaubto tarpinių yra keičiamos. Viršutinio liuko sandarinimo įtaisų sandariklių pakeičiama apie 50% .

Cisternų alsuokliai depinio ir kapitalinio remonto metu yra nuimami, išardomi, remontuojami, išbandomi ant specialaus stendo, užplombuojami ir pastačius ant cisternos, panaudojant specialų įtaisą, privirinami, kad nebūtų lengvai nuimami. Alsuoklių slėgis yra suderinamas taip:

  • atsidarymo slėgis – 1,45-1,55 bar

  • įsiurbimo vakuumas 0,05-0,15 bar (manometrinis slėgis 0,95-0,85 baro)


Geležinkelio cisternų tikrinimas


Speciali geležinkelio cisternų tikrinimo procedūra nėra numatyta. Benzino cisternų įrangos tikrinimas iš esmės yra sutapatintas su depinio ar kapitalinio remonto atlikimu. Kai cisternos remontas atliktas, depo technikos skyrius parengia aktą „Pranešimas apie suremontuotą prekinį vagoną“, forma V-36, kurį po to pasirašo depo techninių tarnybų atstovai bei nepriklausomas(?) asmuo - „vagono priėmėjas“, atstovaujantis Radviliškio geležinkelio stoties tarnybą.

Šiuo metu depe GC hidrauliškai yra bandomos iš hidranto prileidžiant į cisternas vandens, ir po to jas sandariai uždarius, atskiru siurbliu vandens yra papildoma ir sukeliamas reikiamas slėgis (2,5 baro pagal RID). Pastaruoju metu yra statomas cisternų bandymo cechas, kuriame bus modernesnė įranga hidrauliniams cisternų bandymams atlikti. Tikėtina, kad Susisiekimo ministerija ir SPAB LG sieks sukurti nepriklausomą (?) įgaliotą įstaigą vagonų , tame tarpe cisterninių, tikrinimams atlikti.

 

Autocisternos


Autocisternų (AC) registravimo, priežiūros ir naudojimo tvarka Lietuvoje yra reglamentuota vadovaujantis ADR reikalavimais.

Jei autocisterna nauja, būtina įsitikinti ar patvirtintas naudojimo Lietuvoje tipas. Jei ne, tai pagal nustatytą tvarką yra patvirtinamas tipas ir įmonėje Regitra įregistruojama, kad AC tinkama benzinui gabenti Lietuvoje.

Naujas atvežtas į Lietuvą benzinvežis turi būti patikrintas įgaliotosios įstaigos ekspertų. Šiuos patikrinimus Lietuvoje atlieka dvi įstaigos: VĮ Technikos priežiūros tarnyba ir VĮ Tuvtechnika. Šios įstaigos turi savo parengtas tikrinimo metodikas, atitinkančias ADR reikalavimų 6.7,6.8,6.9 ir 6.10 sk.

Naujam benzinvežiui įgaliotoje įstaigoje atliekamas techninių dokumentų (bylos ) patikrinimas bei benzinvežis apžiūrimas iš išorės, norint įsitikinti, kad benzinvežio ženklinimo lentelės duomenys atitinka duomenims nurodytiems byloje ir kad benzinvežis mechaniškai nepažeistas. Tikrinant dokumentus atkreipiamas dėmesys į tai ar yra kompetentingos įstaigos išduotas tipo tyrimo sertifikatas, ar yra pirminio techninio patikrinimo (vidaus apžiūros, hidraulinio bandymo, konstrukcijos patikrinimo, sandarumo ir įrangos veikimo patikrinimo) protokolai po benzinvežio pagaminimo su nurodytais sekančiais – periodinių patikrinimų terminais bei cisternos kodu. Kylant neaiškumams patikrinami ir kiti byloje pateikti dokumentai ir jų duomenys sulyginami su reikalavimais išdėstytais ADR skyriuje 6.8.

Po patikrinimo savininkui išduodama:

- Eksperto patikrinimo ataskaita, kurią savininkas pateikia automobilių techninių apžiūrų centrams (be šios ataskaitos automobilio techninė apžiūra neatliekama);

- Išrašas iš potencialiai pavojingo įrenginio techninių dokumentų, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 05 31 d. įsakymu Nr.122 (šis dokumentas pateikiamas potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrui dėl įrenginio įregistravimo).

- Benzinvežis ženklinamas ADR 5.3 skyriuje nurodytu pavojaus ženklu su įrašytu pavojaus identifikaciniu numeriu ir JT numeriu ( benzinui-1203).


Eksploatuojamo benzinvežio tikrinimo periodiškumas nurodytas ADR 6.8 skyriuje (vidaus apžiūra ir hidraulinis bandymas kas šeši metai, tarp šių patikrinimų atliekamas sandarumo ir įrangos veikimo patikrinimas (kas trys metai). Neeiliniai patikrinimai atliekami po remonto, konstrukcijos pakeitimų ir kelių transporto įvykių, kai galėjo sumažėti cisternos bei aptarnavimo įrangos patikimumas.

ADR kas keli metai yra atnaujinamas, šiuo metu yra galiojanti 2004 metų versija. ADR nėra konkrečiai įvardinta įrangos rūšys kurias reikia tikrinti, skaitoma, kad reikia tikrinti visą benzinvežio įrangą.

Be ADR visos kontrolės įstaigos naudojasi Lietuvos standartu LST EN 12972 Pavojingų krovinių gabenimo talpyklos. Metalinių cisternų bandymas, tikrinimas ir ženklinimas.

Atlikus benzinvežio patikrinimą įgaliotoje įstaigoje, po to techninių apžiūrų centre benzinvežiai yra apžiūrimi - apžiūra atliekama pagal automobilinę dalį bei yra įvertinama cisternos įranga. Apžiūra atliekama pagal apžiūrų norminį dokumentą „Techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto priemonėms“, patvirtintais Susisiekimo ministro 2003 04 08 d. įsakymu Nr. 3-241. Cisternos apžiūrimos pagal 11 grupės reikalavimų 1108 kodą. Šis reikalavimų punktas nurodymuose nėra išskleistas, todėl apžiūrų atlikėjai praktiškai negali tinkamai techniškai įvertinti cisternos techninės būklės atitikimo reikalavimams.

 

Vadovaujantis tikrinimo rezultatais ir cisternos dokumentais, cisternos yra pripažįstamos /nepripažįstamos tinkamos naudoti benzinui gabenti.

Sekančiame etape pagal techninės apžiūros rezultatus ir įgaliotosios įstaigos išvadas autocisternos yra registruojamos Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje (VKTI), joms išduodamas sertifikatas vežti pavojingus krovinius, kuriuose nurodomos leistinos vežti medžiagos. Sertifikate nurodomas kodas. Benzino cisternos, atitinkančios LAND 35-2000 reikalavimus naujiems įrenginiams, yra žymimos kodu LGBF arba LGBV.


Pastaba LGBF – cisternos, galinčios gabenti benziną, su pripildymo ir ištuštinimo angomis apačioje, su ventiliacine anga ir liepsnos slopintuvu.

LGBV - cisternos, galinčios gabenti benziną, su pripildymo ir ištuštinimo angomis apačioje, su ventiliacine anga ir be liepsnos slopintuvo.


Įregistravus autocisterną VKTI, po to ji yra registruojama Valstybinėje darbo inspekcijoje ir priskiriama potencialiai pavojingiems įrenginiams.

 

1.4 Degalinių įrenginiai


Degalinių benzino įrenginius, kurių kontrolė yra svarbi LAND 35-2000 reikalavimų požiūriu, talpyklos (požeminės, antžeminės), talpyklų pildymo ir garų grąžinimo į cisternas įranga, garų atsiurbimo pildant kuro bakus įranga.

Degalinių įrenginiai nėra priskiriami potencialiai pavojingų įrenginių grupei, išskyrus benzino laikymo talpyklas-rezervuarus, jei jie yra didesni nei 50 m3. Jei degalinėje yra tokio dydžio rezervuaras, jis registruojamas VDI, o jos tikrinimus atlieka įgaliotoji įstaiga, taikydama savo tikrinimo metodiką. Atitinkama metodika turi būti parengta savininko, be to turi būti priskirtas personalas, galintis atlikti talpyklos priežiūrą.

Degalinių priežiūrą atlieka RAAD ir degalinės savininkas (arba eksploatuojanti įmonė). Dabartiniu metu, įsigaliojus norminiam dokumentui „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės“, patvirtintam su pakeitimu 2005 06 29 (įsak. Nr. D1-330), kiekviena degalinė kaip objektas skleidžiantis LOJ į atmosferą, privalo pateikti paraišką gauti TIPK leidimą. Jei taršos kiekiai į atmosferą viršija 10 t/metus, tokiu atveju degalinei būtinas TIPK leidimas, ji privalo mokėti taršos mokestį. Vadovaujantis aukščiau minėtomis taisyklėmis ir jų 2 priedo 4 p. nuostata, bei 3 priedo 24, 26 p. nuostatomis, paraiškoje TIPK gauti turi būti apskaičiuojami leistini teršalų – LOJ – išmetimai į aplinkos orą. Tačiau dokumentas nenurodo, kokia metodika vadovaujamasi nustatant teršalų kiekius. Dabartiniu metu praktikoje naudojama LAND 31-99 pateikta metodika, kuri nebeatitinka pasikeitusių techninių degalinių sąlygų.

Lietuvoje nėra daug degalinių, kurioms būtina TIPK leidimo oro taršos lakiaisiais organiniais junginiais dalis, jei taršą skaičiuosime remdamiesi LAND 31-99 arba Ūkio ministro patvirtintomis Kuro natūraliosios netekties normomis. Apskaičiuosime apyvartą A, kurią degalinė privalo daryti per metus, kad išmetamų teršalų į atmosferą kiekis būtų didesnis nei 10 tonų (10000 kg). Išmetimus į atmosferą apskaičiuosime remiantis Kuro natūraliosios netekties normomis. Priimame, kad vidutinis benzino požeminių talpyklų pripildymo emisijų metinis faktorius yra 0,6 kg/t, kuro bakų vidutinis pripildymo faktorius yra 2,4 kg/t (be garų grąžinimo).

Sustatome lygtį:

10000 = 0,6 A + 2,4 A,

A = 3333,3 t/metus

Tai sudaro 9,13 t per dieną arba apie 12338 litro benzino (apie 200 automobilių).

 

Jei apskaičiuotieji taršos kiekiai iš degalinių į aplinkos orą yra mažesni nei 10 t/metus, TIPK dalis, kurioje numatoma tarša LOJ nėra pildoma, ir TIPK leidimo dalies šiai taršai nereikia.

Ateityje, pakeitus LOJ išmetimų skaičiavimo metodiką ir sumažinus emisijų faktorių vertes dėl garų grąžinimo sistemų naudojimo, degalinių skaičius, kurios privalės gauti TIPK leidimus pagal taršą LOJ žymiai sumažės.

 

RAAD funkcijos, kontroliuojant degalinių atitiktį LAND 35-2000 reikalavimams, šiuo metu apsiriboja tokiais tikrinimais:

  • vizualiai tikrina degalinių antžemines talpyklas ir jų nudažymo spalvą, bet neturi metodikos;

  • kuro bakų pildymo garų grąžinimo sistemų įrengimą (ar yra, ar nėra įrengtos). Veikimas nepatikrinamas, nes neturi nei metodikos nei spec. įrangos;

  • garų grąžinimo į autocisternas sistemas pildant degalinių cisternas (ar yra ar nėra įrengtos). Nėra metodikos, nėra spec. įrangos tikrinimui. Informacija apie garų gražinimo sistemas teikiama įstaigai, išdavusiai leidimą prekiauti naftos produktais. Pildymo operacijos nėra tikrinamos, nes nėra reikalavimų. Jei bendrojo patikrinimo metu vyksta pildymas, apsiribojama patikrinimu ar garų grąžinimo į cisterną sistema pajungta.

  • naujos degalinės tikrinamos pagal projektą ar tarp jos ir gyvenamųjų namų, darželių ir visuomeninių pastatų yra želdinių juosta ar kitos, taršos sklidimą mažinančios, priemonės. Seniau statytoms degalinėms įrengti tokias juostas nereikalaujama;

  • patikrinamas statistinėse ataskaitose pateiktas bendras degalinėse išmetamų LOJ kiekis, patikrinama kokia apyvarta einamuoju laikotarpiu. Šie tikrinimai turi būti atliekami degalinėms, kurios turi GIN arba TIPK leidimą.


2. LAND 35-2000 reikalavimais numatoma benzino įrenginių priežiūra


Reikalavimų įgyvendinimas visų pirmą yra motyvuotas benzino įrenginių savininko nusiteikimu vykdyti prekybos benzinu verslą. Stambūs verslo asmenys Lietuvoje šiuos reikalavimus stengiasi įgyvendinti greitai, kompleksiškai ir moderniai, silpnesni linkę atidėlioti arba eiti palaipsniui. Bet kuriuo atveju reikalavimus siekiama įgyvendinti pagal esamas galimybes, tvarką ir įgyvendintojų kvalifikaciją, tačiau įgyvendinimo rezultatų, t.y. modernizuotų įrenginių, sistemų, jų elementų, daromos taršos ir kitų dalykų priežiūra turi būti vykdoma. Kad reikalavimai būtų sėkmingai įgyvendinami taip pat turi būti užtikrinamos verslo požiūriu palankios ir teisiškai normuotos veiksmų sąlygos.

Aplinkosaugos norminis dokumentas LAND 35-2000 yra ypatingas tuo, kad jame yra sukaupti reikalavimai, kurių įgyvendinimui ir kontrolei po įgyvendinimo turi būti skirtas reglamentuotas dėmesys, t.y. sklandi įrenginių priežiūros ir kontrolės tvarka, paremta atitinkamais teisės aktais, tikrinimo tvarkomis, metodikomis, instrukcijomis, harmoningai pagal kompetenciją suderinta ir visaverte priežiūros institucijų veikla.

LAND 35-2000 dokumente pagal jame išdėstytų reikalavimų ypatumus, galima išskirti dvi šių reikalavimų grupes:

  • reikalavimai, kuriuose tiesiogiai yra įvardyta būtinybė tikrinti (ir prižiūrėti) benzino įrenginius;

  • reikalavimai, pagal kuriuos benzino įrenginių kontrolė būtina dėl Lietuvoje galiojančių teisės aktų nuostatų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių).

Reikalavimus pagal jų pobūdį galima skirstyti į šias grupes:

  • techninio pobūdžio reikalavimai, apibrėžiantys technines charakteristikas, kurias turėtų kontroliuoti (prižiūrėti):

-- įgaliotosios įstaigos (toliau ĮĮ )

(VĮ Technikos priežiūros tarnyba, VĮ Tuvtechnika);

-- techninių apžiūrų centrai, leidimus turinčios laboratorijos ir pan.

- aplinkosauginiai reikalavimai, kuriuos turėtų kontroliuoti regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD);

- saugos ir eksploatacijos reikalavimai, kuriuos turėtų kontroliuoti Valst. darbo inspekcija (VDI) ir Valst. geležinkelių inspekciją (VGĮ;

- bendrieji techniniai reikalavimai, kuriuos turėtų kontroliuoti Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) .

Be to, dokumente yra rekomendacinių nuostatų, kurioms kontrolė nėra apibrėžta.


2.1 Techninių reikalavimų įgyvendinimo atitikties tikrinimas


Išnagrinėsime techninio profilio reikalavimus, kurių tikrinimo būtinybė apibrėžta LAND‘u ir kurių įgyvendinimą (atitiktį) turėtų kontroliuoti atitinkamos institucijos, žr. 1 lentelę.


 

1 Lentelė Reikalavimai, kurių įgyvendinimo priežiūros būtinybė yra įvardyta LAND 35-2000 dokumente





Reikalavimas


LAND‘o skyrius, punktas


Kas prižiūri (kontroliuoja) arba kas ateityje turėtų prižiūrėti


Priežiūros būdas


Pastabos

Dabar

Ateityje



1

Įrenginių sandarumo ir garų grąžinimo sistemų (GGS) veikimo efektyvumo reguliarus tikrinimas


IVsk., 10.1p.

Įg. įstaigos (ĮĮ) tikrina. Savininkas prižiūri.

GC sandarumą ir tikrina ir prižiūri SPAB LG

Turi tikrinti ĮĮ.


Savininko priežiūra

Įg. įst.

metodikos.

Įmonės (savininko) instrukcija


SPAB LG instrukcijos cisternoms bandyti

GGS prižiūri tik savininkas.

Nenustatyta kam tikrinti, nėra metodikų

2





2a

Visų mobiliųjų talpyklų slėgio/vakuumo pasikeitimo (alsavimo) vožtuvų periodinis veikimo tikrinimas.


Per talpyklų apsauginius slėgio/vakuumo pasikeitimo (alsavimo) vožtuvus garai neturi patekti į aplinkos orą, išskyrus atvejus, kai tai būtina žmonių arba įrenginių saugumui užtikrinti.



IVsk.,

10..2 p.

 




IV sk.,

13 p.

Įg. įstaigos formaliai tikrina talpyklų s/v vožtuvus ir

AC s/v vožtuvus


GC s/v vožtuvus

tikrina SPAB LG


Terminalų ir AC savininkai prižiūri.



Turi tikrinti ĮĮ.

Savininko priežiūra


ĮĮ nesuteikti įgaliojimai


GC s/v

vožtuvus šiuo metu tikrina SPAB LG pagal savo metodiką ir priežiūros tvarką

ĮĮ turi būti suteikti papildomų tikrinimų įgaliojimai, tame tarpe s/v vožtuvų tikrinimas, parengta AC, GC ir talpyklų s/v vožtuvų tikrinimo metodika.

Aplamai ĮĮ privalėtų turėti AC tikrinimo stendą, kuriuo galėtų atlikti ir sandarumo bei hidraulinius bandymus


3

benzino pylimo nutraukimas šio normatyvinio dokumento II priedo 7 p. nurodytomis sąlygomis

IV sk.,

10.4 p.


ĮĮ netikrina


Savininko priežiūra

Turi tikrinti ĮĮ


Savininko priežiūra

Tikrinimas pagal ĮĮ metodiką

ĮĮ turi būti suteikti įgaliojimai ir parengta tikrinimo metodika . Metodika turi tikti eksploatacinėmis sąlygomis

4

reguliarų stacionariųjų antžeminių rezervuarų nudažymo spalvos ir dangos kokybės atitikimo pagal šio normatyvinio dokumento I priedo 1 p. pirmojoje dalyje bei III priedo 8 p. nurodytas sąlygas tikrinimą.

IV sk.,

10..5 p.

ĮĮ tikrina

be metodikos

Savininkas užtikrina reikalavimo įgyvendinimą

Turi tikrinti ĮĮ

arba speciali įmonė, nudažiusi talpyklą

Tikrinimas

pagal ĮĮ arba spec. įmonės įteisintas metodikas

ĮĮ turi būti suteikti įgaliojimai ir parengta metodika arba spec. įmonė gali įvertinti pagal įteisintą metodiką ar taikomą standartą .

Dangos kokybei įvertinti taip pat turi būti parengta įteisinta metodika

5

Iš viršaus pripildomų talpyklų liukai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir eksploatuojami taip, kad pildymo ir/ar transportavimo metu į aplinkos orą patektų kuo mažiau LOJ. Rekomenduojamas automatinis liukų uždarymas.


IV sk.,

11 p


ĮĮ tikrina


Savininko priežiūra

Turi tikrinti ĮĮ







Savininko priežiūra



ĮĮ atliekamas tikrinimas pagal pakoreguotas AC ir GC tikrinimo metodikas


Pakoreguotos GC ir AC operatoriaus instrukcijos

Liukai yra AC ir GC dalys ir jų patobulinimas sunkiai įmanomas. Sandarinimo elementai yra tikrinami ĮĮ ir prižiūrimi savininko.

ĮĮ taikomose tikrinimo metodikose būtina nustatyti atitinkamus reikalavimus AC pildymo iš viršaus įrenginiams.

Rekomenduoti naudoti GC išpylimui vakuuminius išpylimo dangčius, kuriuos gali pasigaminti terminalai


6

Saugyklos turi būti suprojektuotos ir eksploatuojamos taip, kad atitiktų I priedo reikalavimus.


V sk.,

16 ir 17 p.,

taip pat

I priedo 1-4 sk.

ĮĮ tikrina.


Savininko priežiūra


Tikrina RAAD 2) (bendras įvertinimas).


Turi tikrinti ĮĮ.



Savininko priežiūra

Įg. įstaigos

parengta tikrinimo metodika. Įmonės instrukcija


ĮĮ suteikiami papildomi įgaliojimai. Turi būti atliekami tikrinimai pagal I priedo 1-4 p., būtina papildyti esamas talpyklų tikrinimo metodikas.

Kad atlikti tikslius taršos pagal V.sk. 17 p. skaičiavimus, ĮĮ turi įvertinti plūdriųjų ekranų jungiamųjų dalių (fitingų ) veikimo efektyvumą. Talpyklos pasą papildyti talpyklą sudarančių garams pralaidžių fitingų aprašu, kuriame, įvertinus fitingų sandariklių veikimo efektyvumą, talpyklos plūdriajam ekranui būtų suteikiamas tam tikras sandarinimo efektyvumo rodiklis. Pagal šį rodiklį, vadovaujantis nauja LOJ išmetimų skaičiavimo Metodika, būtų apskaičiuojamos benzino laikymo netektys.

7

Pripildymo ir ištuštinimo įrenginiai terminale turi būti suprojektuoti ir eksploatuojami taip, kad atitiktų II priedo reikalavimus.


VI sk.

19 p.,

taip pat

II priedo

1-7 p.

ĮĮ netikrina


Savininko priežiūra


Turi tikrinti ĮĮ.

Savininko priežiūra

Įg. įstaigos

parengta tikrinimo metodika.

Įmonės instrukcija


Būtina suteikti įgaliojimus ĮĮ tikrinti terminalų, kuriuose įrengti GRĮ arba tarpinio garų laikymo rezervuarai, pripildymo ištuštinimo įrenginius. Tam turi būti parengtos tikrinimo metodikos.

8

Terminaluose, kuriuose benzinas pilamas į autocisternas, turi būti įrengta ne mažiau kaip viena pakrovimo aikštelė (platforma), atitinkanti šio normatyvinio dokumento IV priede išdėstytus iš apačios pripildomų autocisternų įrangos reikalavimus.



VI sk.

22 p.,

taip pat

IV priedas


ĮĮ netikrina



Prižiūri savininkas

Turi tikrinti ĮĮ.


Savininko priežiūra

Įg. įstaigos parengta tikrinimo metodika.


Įmonės instrukcija



Kontroliuoja RAAD

9

Iš garų rekuperavimo įrenginio (GRĮ) ir jam šiuo normatyviniu dokumentu prilygintų garų sudeginimo įrenginių (GSĮ) į aplinkos orą išmetamų teršalų kontrolė turi būti vykdoma vadovaujantis šiais reikalavimais:

- kontrolę vykdyti gali tik laboratorijos, užtikrinančios reikiamą matavimų atlikimo kokybę pagal Lietuvoje galiojančių aplinkos tyrimų normatyvinių dokumentų reikalavimus, kurios turi leidimą, išduotą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka [3.14];

- kontrolės periodiškumas nustatomas vadovaujantis [3.15] ir [3.16] dokumentų nuostatomis;









II priedas 9.1p.






II priedas 9.2p.







Leidimą turinčios laboratorijos





GRĮ priežiūra vykdo savininkas pagal

LAND 40-2000







Leidimą turinčios laboratorijos





GRĮ priežiūra vykdo savininkas pagal

LAND 40-2000



Pagal standartą ar metodiką, parengtą sutinkamai su naudojamo ir įteisinto Lietuvoje prietaiso instrukcija


Instrukcijos pagal LAND 40-2000

[3.14] nebegalioja


Reikalavimo įgyvendinimo klausimai tūrėtų būti patikslinti

kai bus patvirtinta

„Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka“


[3.15] ir [3.16] nebegalioja


Kai kurios laboratorijos turi leidimus ir gali atlikti matavimus prietaisais LOJ išmetimų koncentracijoms nustatyti. Turi arba šiuo metu rengia matavimo metodikas

(UAB Ekolabora, AB MN laboratorija)

10

Mobiliosios talpyklos turi būti suprojektuotos ir eksploatuojamos taip, kad atitiktų šiuos reikalavimus:


VII sk.,23.1-23..5 p.

Techninį AC stovį tikrina

ĮĮ





GC ir prižiūri ir tikrina

SPAB LG

Tiek AC tiek GC turi tikrinti ĮĮ



AC TA turi vykdyti tech. apžiūrų centrai


GC atitiktį turi kontroliuoti valstybinė geležinkelių inspekcija


Savininko priežiūra

Įgaliotos įstaigos parengtos cisternų tikrinimo metodikos,

atitinkančios

ADR, RID ir LAND 35-

2000

reikalavimus




Pagal vidaus instrukcijas, paremtas gamintojo reikalavimais


Visų pirmą turi būti išspręstas GC konstrukcijos keitimo klausimas. Tai kompleksinis klausimas, dėl kurio suinteresuoti ir kurį turi spręsti:

- terminalai, norintys gražinti garus ir sumažinti taršą;

- RAAD, siekiantys taršos sumažinimo;

- AB MN, dėl garų priėmimo problemos;

- Valst. Gelež. Inspekcija ir VDI;

- SPAB LG ir AB MN finansinės išlaidos modernizavimui;

- Aplinkos ministerija, įgyvendinanti LAND‘ą.

----------------------------------------------------------------

Deleguoti GC tikrinimą ĮĮ.

Šį klausimą spręsti Soc. apsaugos ir darbo, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų vadovų, VGI bei VDI vadovų lygmenyje.

 

ĮĮ turi parengti parengti (GC) tikrinimo metodikas, atitinkančias tokias GC, kurių konstrukcija bus priimta

naudoti sutinkamai su LAND‘o reikalavimais



Reikalavimai bus užtikrinami, jei AC ir GC bus tinkamos konstrukcijos ir bus tikrinami s/v vožtuvai bei laikomasi GC ir AC pildymo ir išpylimo reikalavimų.


Tikslinga parengti arba papildyti aptarnavimo instrukcijas GC ir AC pildymo/išpylimo operatoriams (įmonės įgaliotam asmeniui), kad būtų įvertinti LANDo reikalavimai ir rekomendacijos. Tai turi būti suderinta su naujomis mobiliųjų talpyklų naudojimo taisyklėmis, kuriose pavojingų medžiagų pildymo-išpylimo procedūros reikalavimai aprašyti labai mažai.


11

išpylus benziną iš mobiliosios talpyklos, garų likutis turi likti joje 3)


VII sk., 23.1p.

Netikrinama


Turi tikrinti ĮĮ (netiesiogiai)



Pagal

įgaliotos įstaigos atlikto cisternos tikrinimo rezultatus

Jei AC ir GC techninė būklė tvarkinga ir atliekamos numatytos išpylimo aptarnavimo procedūros, daroma išvada, kad garai turi likti.

12

benzino lygiui cisternose matuoti turi būti naudojami elektroniniai lygio matavimo prietaisai.


VII sk,

23.6 p.

Netikrinama, kadangi šie prietaisai neįrengti nei GC nei AC.



Turi tikrinti ĮĮ


Savininko priežiūra

Pagal GC ir AC tikrinimo metodikas

Šie įtaisai AC nebūtini, nes naudojami lygio indikatoriai (signalizatoriai), o apskaita vykdoma pagal tūrinio pylimo skaitiklio parodymus.

GC el. lygio matuoklis gali būti reikalingas1)

13

Degalinių rezervuarai, jų pripildymo ir garų grąžinimo įrenginiai turi būti suprojektuoti ir eksploatuojami taip, kad atitiktų III priedo reikalavimus.








VIII sk.

24 p.,

III priedo

1-6 p.

ĮĮ netikrina

(išskyrus didesnius nei

50 m3 rezervuarus)


Dabar degalinių įrenginius tikrina RAAD .

 

Savininko priežiūra



 

Turi tikrinti ĮĮ.


Savininko priežiūra



ĮĮ parengta

tikrinimo metodika

 

Būtina įgalioti ĮĮ tikrinti sisteminius įrenginius ir atskirus elementus, pvz. pistoletus, garų grąžinimo ir atsiurbimo linijas bei parengti tikrinimo metodiką.

Tikrinti tik degalines, kurių apyvarta yra didesnė nei

500 m3 ne mieste, ir didesnė nei 100 m3 – mieste.



Pastabos


1) Geležinkelio cisternose lygio matuokliai reikalingi dėl didelių emisijų į atmosferą, kai dėl tankio matavimo ir produkto išleidimo būtina atidaryti liuką. Tačiau įrengus elektroninį lygio matuoklį ir norint nedarinėti liuko, GC turi būti įrengtas galingas įsiurbimo vožtuvas, kuris reikalingas slėgiui cisternoje palaikyti, kai iš jos išpilamas benzinas. Šių patobulinimų įrengimo prasmingumas turi būti išsamiai išnagrinėtas ekonominio ir aplinkosauginio tikslingumo aspektais. Nustačius, kad LOJ išmetimai terminalo estakadoje nedaro įtakos terminalo sukeliamai taršai tiek, kad būtų viršijami ribiniai taršos rodikliai, GC liukai išpilant gali būti atidaryti. Todėl elektroninių lygio matuoklių GC nebūtina įrengti ir galima benzino lygį, tankį ir temperatūrą matuoti rankiniu būdu.

2) RAAD tikrinimai yra bendrojo pobūdžio, nes nėra tvarkos reikalavimų, instrukcijų bei metodų. Fiksuojamas tik faktas ar yra įrengtos reikalaujamos sistemos ir elementai, ar talpyklos nudažytos baltai ir pan.

RAAD kontroliuojami reikalavimai išsamiai aprašyti sekančiame skyrelyje.

3) GC ir senos konstrukcijos benzinvežiai negali užtikrinti kad garų likutis išpylus liktų jose. GC gali būti patobulintos. Tai išsprendus, garai ne tik liks cisternoje, bet ir bus galima juos grąžinti į terminalą. Tačiau LAND‘e nereikalaujama grąžinti garus geležinkelio cisternomis į terminalus, išskyrus tas cisternas, kurios aptarnauja degalines arba terminalus su tarpinio garų laikymo rezervuarais, ir kurių Lietuvoje nėra (?). Todėl ne visai logiškas yra LAND 35-2000 23.1 punktas, todėl geležinkelio cisternoms jis gali būti ir netaikomas. Aplinkosauginiu požiūriu šis reikalavimas dėl didelių pervežimų kiekių turėtų būti taikomas GC, o seno tipo AC nereikalaujamas dėl mažų gabenamo produkto kiekių. LAND‘e nėra numatyta privalomojo senų AC modernizavimo, kad jos būtų pildomos sandariai per viršų ir garai po to būtų sandariai grąžinami į terminalą (žr. IV sk. 12 p. rekomendacinį reikalavimą). Šis reikalavimas praktiškai neigia VI sk. 23.1, 23,2 reikalavimus, keliamus AC.



Kaip pateikta aukščiau 1 lentelėje, benzino įrenginių techninė priežiūra pagal LAND 35-2000 reikalavimus pagrindinai turi būti atliekama Įgaliotųjų įstaigų ir savininko. Valstybinė energetikos inspekcija turėtų atlikti šių įrenginių būklės kontrolę savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi savo nuostatais. RAAD, VGI ir VDI kontroliuojami LAND‘o reikalavimai ir galimos priežiūros ribos bus išnagrinėti toliau.


2.2 Aplinkosauginio pobūdžio reikalavimų įgyvendinimas


Išnagrinėsime aplinkosauginio pobūdžio LAND 35-2000 reikalavimus, kurių įgyvendinimo kontrolė yra tiesiogiai reikalaujama pagal atitinkamus punktus arba netiesiogiai suprantama kaip būtina pagal kitus šio dokumento punktus.


Analizės duomenys pateikti lentelėje, žr.2 lentelę.





2 Lentelė Aplinkosauginio pobūdžio reikalavimų įgyvendinimas



Reikalavimas

LAND‘o skyrius, punktas

Kas kontroliuoja

Kontrolės būdas

Pastabos

Dabar

Ateityje

Dabar

Ateityje

1

Iki techninio projekto parengimo [3.3] nustatyta tvarka turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Tais atvejais, kai pagal [3.3] poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, [3.17] nustatyta tvarka techniniame projekte pateikiama statinio projekto aplinkos apsaugos dalis.


IVsk.,

6. p.


RAAD


RAAD

Poveikio aplinkai dokumento arba statinio aplinkos apsaugos dalies tikrinimas ir derinimas

Toks pat

Pagal LAND‘o reikalavimus sudaryti būtinų įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo dokumentą arba statinio projekto aplinkos apsaugos dalį charakteristikų grupę



2


Terminaluose, kurių metinė apyvarta 25 000 t/metus ar daugiau, turi būti įrengiami garų rekuperavimo įrenginiai (GRĮ),


o kituose terminaluose, atlikus ekonominį ir aplinkosauginį įvertinimą, gali būti įrengiami tarpinio garų laikymo rezervuarai (laikyti garus tam, kad vėliau juos būtų galima nugabenti į kitą terminalą ir ten rekuperuoti) arba garai rezervuarų buferinėse sistemose rekuperuojami nedelsiant tame pačiame terminale.



IV sk.,

8 p.



RAAD



RAAD


GRĮ įrengimą

kontroliuoja pagal TIPK leidimo duomenis, statinio projekto aplinkos apsaugos dalį ir realiai patikrinant







Toks pat


Būtina parengti atskirą terminalų ir degalinių įrenginių kontrolės tvarką ir instrukciją, skirtą RAAD.


Neaiškus terminas „kituose“ . Gal tai terminalai, kurių apyvarta 10000-25000 t/met? Reikėtų tikslinti LAND‘ą

Ekonominiam ir aplinkosauginiam įvertinimui turi būti parengti reikalavimai.

Tačiau pagal terminalų apklausos duomenis verslininkai kol kas

stengsis išlikti terminalų iki 10000 t/met grupėje, kuriai taikomi minimalūs reikalavimai.

3

Saugyklos turi būti suprojektuotos ir eksploatuojamos taip, kad atitiktų I priedo reikalavimus:

1 p. (nudažymas)







 

2 – 3.4 p. (talpyklų konstrukcijos)




V sk.,

16 p.





RAAD








RAAD





RAAD








RAAD





Vizualinis








Pagal TIPK leidimą ir talpyklų dokument-

aciją





Vizualin. ir pagal nudažymo dokumentus bei ĮĮ įvertinimą




Pagal naujai parengtą

kontroliavimo tvarką ir instrukciją





Būtina parengti atskirą terminalų ir degalinių įrenginių kontrolės tvarką ir instrukciją, skirtą RAAD.





4

Šiais reikalavimais metinius LOJ išgaravimo rodiklius (benzino nuostolius) siekiama sumažinti tiek, kad šie, užpildant kiekvieną terminalo saugyklą ir laikant joje benziną, neviršytų bazinio lygio - 0,01 % (pagal masę) visos terminalo metinės apyvartos.


V sk.,

17 p.

RAAD

RAAD

Pagal

TIPK

leidimą ir atitinkamą tvarką bei kriterijus 1)

 

Pagal

TIPK

leidimą ir atitinkamą tvarką bei kriterijus 1)

 

Parengti ir įteisinti naudoti naują LOJ išmetimų skaičiavimo Metodiką. Prieš tai patikslinti talpyklų

plūdriųjų ekranų sandarinimo charakteristikas (žr.6 sk)


Parengti aplinkos ministro įsakymą dėl

naujos metodikos taikymo taršos apskaitai

 

5

Pripildymo ir ištuštinimo įrenginiai terminale turi būti suprojektuoti ir eksploatuojami taip, kad atitiktų II priedo reikalavimus.


VI sk., 19 p. ir

II priedo

1-5 p. bei

8 p.

RAAD

RAAD

Pagal TIPK leidimą arba statinio projekto aplinkos apsaugos dalį.

Pagal TIPK leidimą

arba statinio projekto aplinkos apsaugos dalį, pagal GRĮ veikimo efektyvumo duomenis

Būtina parengti atskirą terminalų ir degalinių įrenginių kontrolės tvarką ir instrukciją, skirtą RAAD.

Pripildymo ir ištuštinimo įrenginiai yra priskiriami terminalų įrenginiams. Juos kontroliuoti pagal parengtą instrukciją.

6

Šiais reikalavimais metinius LOJ išgaravimo rodiklius (benzino nuostolius) siekiama sumažinti tiek, kad šie, užpildant ir ištuštinant terminale mobiliąsias talpyklas, neviršytų bazinio lygio - 0,005 % (pagal masę) visos terminalo metinės apyvartos.


VI sk.,

20 p.

RAAD

RAAD

Pagal

TIPK

leidimą ir atitinkamą tvarką bei kriterijus1)


Pagal

TIPK

leidimą ir atitinkamą tvarką bei kriterijus 1)



 

Parengti ir įteisinti naudoti naują LOJ išmetimų skaičiavimo Metodiką.

Parengti aplinkos ministro įsakymą dėl

Naujos Metodikos taikymo taršos apskaitai. Turi būti numatyta skaičiavimo atlikimo atsakomybė.

RAAD privalo kontroliuoti ar teisingai taikoma skaičiavimo metodika.

 

7

Terminaluose, kuriuose benzinas pilamas į autocisternas, turi būti įrengta ne mažiau kaip viena pakrovimo aikštelė (platforma), atitinkanti šio normatyvinio dokumento IV priede išdėstytus iš apačios pripildomų autocisternų įrangos reikalavimus.


VI sk.,

22 p.

RAAD

RAAD

Vizualinis patikrini-

mas ar įrengta

Kontrolė

pagal naują tvarką ir instrukciją

Būtina parengti terminalų ir degalinių įrenginių kontrolės tvarką ir instrukciją, skirtą RAAD.


8

Degalinių rezervuarai, jų pripildymo ir garų grąžinimo įrenginiai turi būti suprojektuoti ir eksploatuojami taip, kad atitiktų III priedo reikalavimus.





- “ -


VIII sk.,

24 p.

III priedo

1-6, 8 p.




RAAD

RAAD

Vizualinis patikrinimas ar galima prisijungti, ar yra reikiami elementai

Kontrolė

pagal naują tvarką ir instrukciją

Būtina parengti terminalų ir degalinių įrenginių kontrolės tvarką ir instrukciją, skirtą RAAD.


VIII sk.,

24 p.

III

priedo

7 p.


RAAD

RAAD

Vizualinis įvertinimas




 

Kontrolė pagal statinio projekto aplinkos apsaugos dalį ir degalinių įrenginių kontrolės tvarką, skirtą RAAD

Būtina parengti terminalų ir degalinių įrenginių kontrolės tvarką ir instrukciją, skirtą RAAD.


9

Šiais reikalavimais metinius LOJ išgaravimo rodiklius (benzino nuostolius) siekiama sumažinti tiek, kad šie, užpildant degalinėje rezervuarus, neviršytų bazinio lygio - 0,01 % (pagal masę) visos degalinės metinės apyvartos.


VIII sk.,

25 p.


RAAD

RAAD

Pagal

TIPK

leidimą ir atitinkmą tvarką bei kriterijus1)


Pagal

TIPK

leidimą ir atitinkmą tvarką bei kriterijus 1)



 

Parengti ir įteisinti naudoti naują LOJ išmetimų skaičiavimo Metodiką.

Parengti aplinkos ministro įsakymą dėl

Naujos Metodikos taikymo taršos apskaitai. Turi būti numatyta skaičiavimo atlikimo atsakomybė.

RAAD privalo kontroliuoti ar teisingai taikoma skaičiavimo metodika.

10

III priedo 1, 2 ir 3 punktų nuostatos netaikomos:

- degalinių, kurių metinė apyvarta mažesnė kaip 100 m3 per metus, atveju;

- ne miestų (pagal [3.10]) degalinių, kurių metinė apyvarta mažesnė kaip 500 m3 per metus, atveju.


VIII sk.,

27p.

RAAD

RAAD

Pagal apyvartos dokumentą

Pagal apyvartos dokumentą

Tikrinimą įtraukti į

degalinių įrenginių kontrolės tvarką ir instrukciją, skirtą RAAD.

(tai būtina dėl III priedo

1,2,3 reikalavimų taikymo)


Pastaba 1) Šios lentelės 4, 6 ir 9 eilutėse nurodyti reikalavimai taršos kiekiams. Taršos kiekių skaičiavimas turi būti atliekamas vadovaujantis nauja Metodika (vietoje LAND 31-99). Taršos apskaičiavimo tvarka turėtų būti tokia:

  • TIPK leidimui gauti savininko yra skaičiuojama suminė tarša terminalams (talpyklos + mobiliųjų talpyklų pildymas/ištuštinimas + GRĮ) ir degalinių įrenginiams. Skaičiavimai atliekami atskiram objektui (terminalui arba degalinei).

Apskaičiavimai atliekami pagal naują Metodiką.

Rezultatus tikrina ir derina RAAD.

  • Jei apskaičiuotoji tarša neviršija 10 t/m , TIPK leidimo aplinkosauginei daliai nereikia ir objektas atleidžiamas nuo taršos mokesčių.

  • Visi terminalai ir degalinės, nepriklausomai nuo taršos kiekio ir nuo to, ar įrengti GRĮ ar ne, registracijos žurnale (forma PA-1) privalo vesti į aplinkos orą iš įrenginių išmetamų teršalų pirminę apskaitą, paremtą laboratorinių matavimų rezultatais. Jei šiems matavimų atlikti nėra techninių galimybių (nėra leidimus turinčių laboratorijų ), taikoma Metodika. Turi būti apskaičiuojamas suminis objekto (visų įrenginių) išmetamų teršalų kiekis.

Apskaitos vykdymą kontroliuoja RAAD.

  • GRĮ veikimo laikas registruojamas formoje PA-2.

Pildant formas PA-1 ir PA-2 vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 03 15 d. įsakymu Nr. 150 patvirtinta „Į aplinkos orą išmetamų teršalų pirminės apskaitos formų teikimo tvarka“. Ataskaitos įforminamos vadovaujantis „Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarka), patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002 06 27 d. įsakymu Nr. 340.

Vykdymą kontroliuoja RAAD.

  • Jei terminalas ar degalinė privalo gauti TIPK leidimą (tarša virš 10 t/metus), tokiu atveju objekto savininkas privalo vesti teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą ir pateikti metinę ataskaitą formoje Nr.2-Atmosfera (vadovaujantis Lietuvos respublikos Aplinkos ministro 1999 12 20d. įsakymu Nr. 408 patvirtinta „Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarka“ ). Duomenys paremiami matavimų rezultatais arba apskaičiavimais, remiantis Metodika. Nurodomos įdiegtos LOJ mažinimo priemonės, kurios turi atitikti išvardytas Metodikoje ir kituose teisės aktuose

Šią ataskaitą privalo parengti ir AC bei GC savininkai (kai savininkas eksploatuoja daugiau nei 50 autocisternų arba geležinkelio cisternų). Ataskaitoje pateikiami skaičiuojamieji transportavimo išmetimai, susidarantys benzino gabenimo metu.

Vykdymą kontroliuoja RAAD

  • jei terminalo arba degalinės (mažai tikėtina) išmetamų teršalų kiekis yra didesnis nei 50 t/metus, objekto savininkas privalo parengti poveikio aplinkos orui vertinimo (PAOV) ataskaitas, kuriose taršos normatyvai nustatomi ne ilgiau kaip 5 metams. Skaičiavimai turi būti paremti nauja Metodika. Ataskaita rengiama vadovaujanti Lietuvos aplinkos apsaugos ministro 2001 01 25 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintais „Vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatais, su. pakeitimu pagal ministro 2003 m įsakymą Nr. 100-4507 bei pakeitimu pagal ministro 2005 12 29 d. įsakymą Nr. D1-653.

Ataskaita derinama su RAAD.

  • Jei terminalo LOJ tarša daugiau kaip 100 t/metus, t.y. viršija slenkstinį dydį, veiklos vykdytojas pateikia ataskaitą apie kalendoriniais metais išmestus į aplinką kiekius, vadovaudamasis Lietuvos aplinkos ministro 2002 03 27 d. įsakymu Nr. 136 patvirtinta „Duomenų apie taršos šaltinius ir iš jų išmetamus (išleidžiamus) pagrindinius teršalus pateikimo tvarka“. Apskaičiuojant taršos dydį, turi būti vadovaujamasi nauja Metodika.



Komentarai 1. Įgyvendinant LAND 35-2000 reikalavimus, Lietuvos benzino įrenginiai jau yra žymiai patobulinti, o reikalavimus įgyvendinus, ypač sumontavus GRĮ ir pilnai veikiant GGS, reali tarša lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ) bus dar mažesnė. Numatoma įteisinti naujoji LOJ išmetimų skaičiavimo Metodika įvertina įrenginių modernizavimą, todėl apskaičiuojant taršą, neabejotinai bus gaunami žymiai mažesni taršos rodikliai. Todėl, preliminariai vertinant, Lietuvoje gali likti vienetai benzino objektų, kurių tarša viršys 10 t/metus.

2. Apskaičiuojant LOJ išmetimus pagal naująją Metodika, bus būtina nuspręsti kuriems AB Mažeikių nafta benzino įrenginiams reikės taikyti skaičiavimus pagal naująją Metodiką. Kaip žinoma, naujoji Metodika rengta ir pagrįsta benzino paskirstymo sistemos įrenginiams. Šiuo metu baigiamas įrengti naujas AC krovos terminalas, turintis benzino talpyklas, GGS ir GRĮ. Kaip reikėtų traktuoti talpyklas (gamyklinėmis ar terminalo), turėtų būti atliktas benzino laikymo ir perpylimo tyrimas ir pateiktos rekomendacijos. Atliekant šį tyrimą, pagrindinis dėmesys turėtų būti atkreiptas į benzino laikymo talpyklose trukmę ir produkto temperatūrą.

3. Benzino įrenginių atitikties LAND 35-2000 reikalavimams tyrimas


Terminalų ir terminalų pripildymo-ištuštinimo įrenginių modernizavimo pagal LAND 35-2000 reikalavimus tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu, aplankant ir apžiūrint terminalus bei žodiniu būdu aptariant dominančius klausimus su terminalų savininkais arba eksploatuotojais. Anketiniai klausimai buvo suformuoti nuosekliai pagal šio dokumento punktus, parengus ir išsiuntinėjus apklausos anketą. Terminalų, kuriems išsiųstos apklausos anketos, sąrašas sudarytas pagal Aplinkos ministerijos suteiktus duomenis. Pagrindinių reikalavimų terminalų ir terminalų pripildymo-ištuštinimo įrenginiams įgyvendinimo rezultatai įtraukti į lenteles 3.1 ir 3.2 skyriuose. Be to, mažiau svarbūs techniniai duomenys ir kita informacija išnagrinėti ir apibendrinti išvadomis apie įrenginių esamą būklę, atitiktį reikalavimams ir neišspręstas problemas.


 


UAB Lukoil Baltija terminalas Kėdainiuose

(iš esmės atitinka reikalavimus, 2007 metais bus pastatytas GRĮ)





 


UAB Lukoil Baltija terminalo Kėdainiuose talpyklos ir

technologinių vamzdynų linijos

 

3.1 Terminalai








Pavadinimas,

adresas

Benzino apyvarta

(2005m)

GRĮ

yra/

/nėra

(+/-)

Talpyklų nudažymas

Talpyklų pontono žiediniai sandarikliai

(viengubi/

/dvigubi

Garai iš AC (laivų)

(surenkami/

/į atmosferą)

Pastabos

1.

AB “Mažeikių nafta“

Juodeikių km. Mažeikių raj.


> 150000


+

+

(baltos)


dvigubi

Iš GC į GRĮ


Kiti ypatumai 4 Priede

 

2.

AB “Klaipėdos nafta“

Burių g. 19, Klaipėda


> 150000

Deg. įrengin.

ir GRĮ

+

(baltos)



viengubi



Iš laivų deginami..


Iš AC į GRĮ

Atitinka LAND

35-2000 (laivams)


(AC neaptarnaujamos)

3.

UAB „Lietuva Statoil“ (nuomoja iš SPAB LG,

Vaidotai, Vilnius


> 50000


_

+

(sidabrinė)


viengubi

Iš AC

į atm.

Numato nebenuomoti.

Jei pasikeis nuomotojas, apyvarta gali sumžėti.

4.

UAB “Ave-Matrox“

Pramonės 38 /Jonalaukio 1, Jonava


> 50000


­


+

dvigubi

Iš AC

į atm

Numato įrengti GRI iki 2008m

5.

UAB“Lukoil Baltija“ Kėdainiai

Žibuoklių 22, Kėdainiai


> 25000


­

+

dvigubi

Iš AC

į atm

Numato įrengti GRI iki 2008m

6.

UAB „Bendida“

Dariaus ir Girėno 17,

Marijampolė


10000-25000


­

+

(baltos)

dvigubi

Iš AC

į atm

Planuoja įrengti GRI iki 2008m arba grąžinti garus

7.

G.Vaičėno įmonė „Šoklys“

Vyturių g. 8, Šiauliai


< 10000


­

Požeminės cisternos


­

Iš AC

į atm

Veikla bus tęsiama

Vystymas aptariamas

8.

UAB „Skulas“

Pakruojo 48, Šiauliai

> 10000

­


Antžeminės horizontalios cisternos


­

Iš AC

į atm

Veikla bus tęsiama

Vystymas aptariamas

9.

VĮ „Lietuvos naftos produktų agentūra“

Subačius, Kupiškio raj.


> 25000


­


+

(baltos)


dvigubi

Iš AC

į atm


Numato įrengti GRI iki 2008m

10.

UAB „Gazolinas“

Valčiūnų km. Juodšilių sen., Vilniaus raj.


< 10000


­

Požeminės cisternos


Iš AC

į atm

Veikla bus tęsiama

Vystymas aptariamas

11.

UAB“Pakrijas“

Granito 11, Vilnius

> 25000

_


+

(baltos)

viengubi

Iš AC

į atm

Numato įrengti GRI iki 2008m

12.

UAB “Lietuva Statoil“ Liudvinavo g. 1E, Vilnius

> 25000

+

+

(baltos)


dvigubi

IŠ AC

į GRĮ


Atitinka LAND

35-2000

13.

UAB „Naftenas“

Tiekimo g. 5, Panevėžys

Nelaiko

benzino





Veikla bus tęsiama

Terminalo perspektyva neaiški

14.

UAB “Alauša“

Bajorų km. Anykščių raj.

< 10000

­

Antžeminės horizont.

(baltos)


Iš AC

į atm


Veikla bus tęsiama


15.

UAB „Eurovista ir KO“

Savanorių pr. 174 a, Vilnius

Nelaiko

benzino






16.

UAB „Oksetos servisas“

Biruliškių pl. 6a, Kaunas

Laiko nedaug

Terminalas senas, talpyklos neatitinka reikalavimų. Talpyklose su pontonais daugiausia laikomas dyzelinas.

Jei rekonstruos apyvarta gali būti ir iki ir mažiau 25000

Veikla bus tęsiama

Terminalo perspektyva neaiški

17.

UAB „Kvistija“

Tiekimo g. 7, Panevėžys

> 25000


­

(šviesiai pilkos, bus perdažytos)

dvigubi

Iš AC

į atm

Numato įrengti GRI iki 2008m

18.

VĮ „ Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ Rodūnios kelias 2, Vilnius

Benzinas laikomas

AC






19.

UAB „Krovinių terminalas“Klaipėda

> 50000

Pakrovimai į laivus

+

(150 mg.)

+

(baltos)

dvigubi

Iš laivų į GRĮ

(AC ir GC neaptarnauja)

Atitinka LAND

35-2000



 


UAB Bendida terminalo talpyklos, nudažytos baltai sidabrine spalva


3.2 Terminalų pripildymo-ištuštinimo įrenginiai




Eil Nr


Pavadinimas,

adresas




Apyvarta

Pripildymo-ištuštinimo įrenginiai (mob.t.)




Pastabos

Užpylimas

Užpylimo

valdymas

(pagal LAND)

Atitinka/

/neatitinka (+/-)

Viršutinis

(+/-)

Yra/nėra

Apatinis

(+/-)

Yra/nėra

1.

AB “Mažeikių nafta“

Juodeikių km. Mažeikių raj.


> 150000


+


+


+


Atitinka GC ir AC pildymo bei ištuštinimo reik.

2.

AB “Klaipėdos nafta“

Burių g. 19, Klaipėda


> 150000

+

nenaudoja

­

+

Atitinka AC pildymo bei ištuštinimo reik.

3.

UAB „Lietuva Statoil“ (nuomoja iš SPAB LG,

Vaidotai, Vilnius


> 50000

+

+

+

Atitinka AC pildymo bei ištuštinimo reik.

4.

UAB “Ave-Matrox“

Pramonės 38 /Jonalaukio 1, Jonava


> 50000

+

+

+

Atitinka AC pildymo bei ištuštinimo reik.

5.

UAB“Lukoil Baltija“ Kėdainiai

Žibuoklių 22, Kėdainiai


> 25000

+

+

+

Atitinka AC pildymo bei ištuštinimo reik.

6.

UAB „Bendida“

Dariaus ir Girėno 17,

Marijampolė


> 25000

+

+

+

Atitinka AC pildymo bei ištuštinimo reik.

7.

G.Vaičėno įmonė „Šoklys“

Vyturių g. 8, Šiauliai


< 10000

+

+

+

Atitinka AC pildymo bei ištuštinimo reik.

8.

UAB „Skulas“

Pakruojo 48, Šiauliai

< 10000

+

+

+

Atitinka AC pildymo bei ištuštinimo reik.

9.

VĮ „Lietuvos naftos produktų agentūra“

Subačius, Kupiškio raj.


> 25000

+

+

+

Atitinka AC pildymo bei ištuštinimo reik.

10.

UAB „Gazolinas“

Valčiūnų km. Juodšilių sen., Vilniaus raj.


< 10000

+

­

+


11.

UAB“Pakrijas“

Granito 11, Vilnius

> 25000

+

+

 


12.

UAB “Lietuva Statoil“ Liudvinavo g. 1E, Vilnius

> 25000

+

+

+

Atitinka AC pildymo bei ištuštinimo reik.

13.

UAB „Naftenas“

Tiekimo g. 5, Panevėžys

Šiuo metu nelaiko

benzino


14.

UAB “Alauša“

Bajorų km. Anykščių raj.

Nesuteikia

žinių

 




15.

UAB „Eurovista ir KO“

Savanorių pr. 174 a, Vilnius

Nelaiko

benzino





16.

UAB „Oksetos servisas“

Biruliškių pl. 6a, Kaunas

Laiko nedaug

+


17.

UAB „Kvistija“

Tiekimo g. 7, Panevėžys

> 25000

+

+

+

Atitinka AC pildymo bei ištuštinimo reik.

18.

VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ Rodūnios kelias 2, Vilnius

Benzinas laikomas

AC





19.

UAB „Krovinių terminalas“ Klaipėda

> 50000


Nepildo


Nepildo

 

--------

Atitinka laivų pildymo bei ištuštinimo reik.



 

 

 

UAB Skulas terminalo benzino talpyklos-rezervuarai ir AC pildymo įrenginiai

su garų grąžinimo linijomis


 


UAB Lukoil Baltija terminalo AC pildymo įrenginiai

(apatinis pildymas)



3.3 Terminalų ir pripildymo-ištuštinimo įrenginių tyrimo rezultatų ypatumai ir išvados


Atlikus anketinių atsakymų analizę, apžiūrėjus terminalus ir aptarus su jų vadovais reikalavimų įgyvendinimo padėtį, nustatyta:


1. Terminalai, kurių apyvarta didesnė nei 50000 (tame tarpe ir 150000) atitinka LAND 35-2000 reikalavimus. Neišspręstas nudažytų talpyklų dažymo šilumos atspindžio įvertinimas. Bet tai galima traktuoti kaip pačios įmonės problemą, kuri gali pasisamdyti leidimus turinčius vertintojus (pvz. užsienyje). Yra ir kitų kelių šiai problemai spręsti (žr. 10 išvadą)

2. Terminalai, kurių apyvarta didesnė nei 25000 t., (išskyrus vieną, dabar UAB Lietuva Statoil nuosavybė, Vilnius, Liudvinavo 1)), dar neturi garų rekuperavimo įrenginio (GRĮ), bet numato juos įsirengti iki 2008 m.


3. Lietuvoje yra terminalų (ir faktiškai ir suteiktų duomenų 2005 metams pagrindu), kurių benzino apyvarta yra nuo 10000 iki 25000 t/metus.

Tokios apyvartos terminalams, kyla jų norminio reglamentavimo klausimų, kokius jiems taikyti reikalavimus - ar įsirengti garų surinkimo sistemas ir kaip grąžinti garus į terminalus kur yra GRĮ ar imtis kitų priemonių.

4. Lietuvoje yra 3-4 terminalai, kurių apyvarta yra mažesnė nei 10000 t. Pagal apklausos duomenis šie terminalai nenumato plėsti apyvartą tiek, kad jiems reikėtų GRĮ. Todėl jų nuomone, remiantis konkurencijos duomenimis, ekonominėmis ir verslo prognozėmis, apyvarta šiuose terminaluose artimiausiais metais bus išlaikyta mažesnė kaip 10000 t.


5. Terminaluose, kurių apyvarta išliks mažesnė nei 10000 t., tikėtina, kad nuo 2008 m. išliks viršutinio pylimo įrenginiai bei bus viena ir, jei susidarys komercinis bei techninis poreikis (padaugės modernių AC), bus įrengtos europietiškos papildomos apatinio pildymo aikštelės.


6. Iškyla klausimas dėl antžeminių ir požeminių talpyklų –cisternų tolimesnio naudojimo teisėtumo. Jos neatitinka 1 priedo reikalavimų (pagal apyvartą joms GRĮ nereikia, tačiau reikalingi tarpinio garų laikymo rezervuarai). Požeminėms cisternoms šių tarpinio garų laikymo rezervuarų galima leisti ir neįsirengti, nes šiose talpyklose garavimai nedideli. Šiuo atveju turėtų būti parengta Aplinkos ministerijos teisinė nuostata .


7. Kai kuriuose terminaluose (UAB Skulas, Šoklys ir kt.) terminalo talpyklos yra pildomos ir iš autocisternų. Tai atvejais yra taikomas garų grąžinimas į autocisternas. Pildant iš GC, garų grąžinimo nėra.


8. Dauguma terminalų pildo savo talpyklas iš geležinkelio cisternų (GC). Išskyrus AB Klaipėdos nafta ir UAB Krovinių terminalas , visais atvejais prieš išpilant GC yra atidaromi ir išpilant yra laikomi atviri liukai. Tiek susikaupę garai, tiek išpylimo garai (garavimas nuo sienelių) skverbiasi pro liuką į atmosferą. Todėl VII sk. 23.1nuostata netenkinama. Minėtose dvejose įmonėse yra įrengti specialūs liukų dangčiai, leidžiantys patobulinti GC ir ribojantys garavimus į atmosferą.

Jei ateityje GC nebus modernizuojamos(iki 2008 m.), būtų tikslinga parengti Aplinkos ministerijos nuostatą dėl papildomų specialių dangčių naudojimo bei metrolazdžių įrengimo geležinkelio cisternose.


9. Dabartiniu metu terminaluose, kuriuose dar neįrengti GRĮ ir terminaluose, kur GRĮ nebūtini, pildant mobiliąsias talpyklas garai iš jų yra išmetami atmosferą. Jų surinkimu įmonės nesirūpina dėl to, kad :

- neturi GRĮ (arba dar neįrengtas);

- surinkimo sistemų įrengimo kaina yra didelė, kuri nebus padengta suskystintais garais;

- nors LAND 35-2000 II priedo 1 p. reikalauja surinkti garus, juos suskystinti arba tvarkyti šio dokumento 8 p. numatytais būdais, 8 punktas yra rekomendacinis punktas. Todėl ir nuo 2008 metų terminaluose, kurių apyvarta bus mažesnė nei 25000 t/metus, garai, pildant mobiliąsias talpyklas, bus išmetami į atmosferą. Tačiau tai aplinkosauginiu požiūriu nebus pavojinga, nes tik keli terminalai, kurių apyvarta per metus bus apie 10000 t, terš atmosferą. Didieji benzino perpylimo srautai bus vykdomi terminaluose, kuriuose apyvarta yra daugiau kaip 25000 t/metus ir kuriuose bus įrengti GRĮ.

Šiuose terminaluose nebebus aptarnaujami ir benzinvežiai, pildomi pro viršų. Pastarieji bus priversti vykti į mažesnius terminalus, kur bus leidžiamas viršutinis pildymas. Tai reiškia, kad dalį benzino gabenimo iš didžiųjų terminalų perims modernūs apatinio pildymo benzinvežiai. Tačiau tai taip pat reiškia, kad dėl to gali padidėti gabenimai iš mažųjų terminalų. Todėl gali padidėti jų apyvarta vadinasi ir tarša. Bet pastebima didėjanti praktika, kad vakarinės dalies Lietuvos terminalai, Šiaulių, kartais ir Panevėžio, gabena benziną iš Mažeikių tiesiogiai autocisternomis į degalines, apeidami savo regiono terminalų paslaugas. Be abejo tiksliai iš anksto nustatyti gabenimo persiskirstymo proporcijas nėra lengva, todėl reikia palikti tikimybę, kad prekyba mažuose terminaluose gali ir padidėti.


10. Pastaruoju metu neturima duomenų kad Lietuvoje būtų įmonė, galinti nudažyti terminalų talpyklas, kad talpyklų šilumos atspindįs būtų ne mažesnis kaip 70% ir užtikrinti tai pateikiant atitinkamą įvertinimo pažymą ar sertifikatą. Tačiau yra terminalų, kurių talpyklos nudažytos (pagal lentelės duomenis baltos ir sidabrinės) ir spalvos parinktos pagal dažų charakteristikas. Naudojami dažai pvz. RAL 9010 spalvos, kurių šilumos atspindėjimas yra didesnis nei 80%.

Apsirūpinti dažais ir nudažyti talpyklas reikiamo atspindžio spalva Lietuvoje nėra sunkumų ir terminalai šį reikalavimą gali lengvai įgyvendinti. Už dažymą, dangos kokybę ir atspindį atsako įmonė Dažytojas. Ji privalėtų pateikti Terminalui aktą apie nudažymo charakteristikas. Dangos atitiktis LAND reikalavimams po talpyklos nudažymo galėtų būti patvirtinama dangos ir dažų charakteristikomis, nudažymo atlikimo procedūra, kuri turi atitikti dažų gamintojo reikalavimus.

Kad atlikti atspindžio matavimus, Europoje yra naudojami specialūs prietaisai. Tačiau jie gana brangūs ir UAB Dažymo technologijų centras duomenimis jo kaina siekia apie 200000 Lt. Todėl gali būti įmanoma sudaryti sutartis su firmomis užsienyje, kurios galėtų atlikti reikiamus matavimus. Preliminariais duomenimis Lenkijos firma INSTYTUT PRZEMYSLU TWORZYW I FARB (Gliwice, ul. Chorzowska 50) atlieka tokius matavimus.

Maždaug prieš porą metų UAB Dažymo technologijų centras konsultavosi su Vilniuje esančio Fizikos instituto specialistais dėl tokio prietaiso sukūrimo. Instituto specialistai teigė galintys tokį prietaisą sukurti, tačiau po to būtų eilė sudėtingumų metrologiškai prietaisą įteisinant.


11. Eilė terminalų Lietuvoje benzino talpyklose turi įsirengę plūdriuosius ekranus su pirminiu žiediniu tarpikliu (žr. I priedo 3.3 reikalavimą}. Formaliai jie tenkina šį reikalavimą, tačiau objektyviai įvertinti kiek iš tikrųjų sulaikoma garų lyginant su pirminiu atveju kai nebuvo tarpiklio, yra sudėtinga, o matavimo būdu nėra nei metodikų nei techninių galimybių.

Apytiksliai tai galima būtų padaryti tik patikrinus tarpiklio priglūdimo ir valymo efektyvumą (įgaliotos įstaigos techninio patikrinimo metu) ir po to turėtų būti konstatuojama šio plūdriojo ekrano garų pralaidumo norma (pvz. pagal API arba VDI arba Lietuvos naujos Metodikos išmetimams skaičiuoti norminius rodiklius). Po to, reikėtų atlikti palyginamuosius skaičiavimus, nustatant išmetimus tokiai pačiai talpyklai kai plūdrusis ekranas yra įrengtas ir kai jo nėra.

Toks plūdriojo ekrano efektyvumo įvertinimas turėtų būti daromas pirmą kartą jį įrengus, o po to talpyklų patikrinimo metu.


12. Šiuo metu GC konstrukcijos galimybės neleidžia garus išlaikyti jose ir grąžinti į terminalą. GC tam neturi reikiamų garų grąžinimo sistemos prijungimo elementų, o liukai, kurie yra iškilę virš cisternų ir neapsaugoti nuo išorinio poveikio - vėjo, oro srautų, lietaus, sniego, be to naudojami kaimyninėse valstybėse, kur eksploatacija nėra pakankamai kokybiška, nėra pakankamai sandarūs, kad išlaikyti garus. Todėl, esant tokiai padėčiai, nėra sudaromos sąlygos įgyvendinti VII sk. 23.2 punkto reikalavimus. Lietuvoje keli nedidelės apyvartos terminalai (iki 25000 t/metus), pvz. UAB Bendida planuoja ir galėtų įsirengti tarpinio garų laikymo rezervuarus arba kitas priemones, ir grąžinti garus į AB Mažeikių nafta gamyklą geležinkelio cisternomis. Šis techninis sprendimas turi būti suderintas su AB Mažeikių naftos garų priėmimo technine galimybe. Ji nėra techniškai palanki, nes gamykloje GC yra pildomos per viršų, be to yra įrengtas pildymo garų grąžinimas, todėl atvežtų garų sandarus priėmimas turėtų būti ir principiniai ir techniškai derinamas su gamykla ir pagrindžiamas.

Analogišką garų grąžinimą GC pagalba taip pat gali planuoti įsirengti UAB Šoklys, UAB Skulas, UAB Gazolinas, UAB Naftenas.




4 Degalinių įrenginių atitikties LAND 35-2000 reikalavimams tyrimas


Degalines liečiančių reikalavimų įgyvendinimo tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu, pateikus klausimus visų Lietuvos Regioninių aplinkos apsaugos departamentų specialistams, atsakingiems už degalinių kontrolę. Be to, analogiškos anketos buvo išsiuntinėtos stambiausių degalinių tinklo savininkėms Lietuvoje - bendrovėms UAB Lukoil Baltija, UAB Statoil Lietuva, UAB Neste ir kitų. Apžiūrėtos degalinės Šiaulių mieste ir rajone, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos regionuose. Su degalinių savininkais aptarti degalinių eksploatavimo ir įrengimo klausimai, aplinkosauginės kontrolės klausimai išnagrinėti su Kauno ir Panevėžio RAAD specialistais. Anketos klausimai buvo sudaryti pagal LAND 35-2000 reikalavimų punktus, kurie liečia degalines bei sutrumpintą lentelę. Tai IV sk. 10, 13 reikalavimai, VIII sk. reikalavimai, III priedo reikalavimai. Gauti atsakymų pagrindiniai duomenys pateikti šio skyriaus lentelėje „DEGALINĖS. Techninių reikalavimų pagal LAND 35-2000 įgyvendinimas“. Tyrimo pagrindinės išvados pateiktos toliau .



 


UAB Lukoil Baltija degalinė Marijampolėje,

atitinkanti LAND 35-2000 reikalavimus

DEGALINĖS. Techninių reikalavimų pagal LAND 35-2000 įgyvendinimas


Eil.Nr.

Rajonas

Regionas

Degalinių sk.

Degalinės, kurių apyvarta < 100m3

Degalinės, kurių apyvarta <500m3


Degalinės ne mieste, kurių apyvarta <500m3






LAND 35-2000 III priedo reikalavimų įgyvendinimas

Pastabos

VIII sk. 24 p.

VIII sk. 26p.

Atitinka, deg.sk.vnt

Neatitinka, deg.sk.vnt

Taikomas,

Deg.sk. vnt

Netaikomas

2

Alytaus m.

Alytaus

22

12

10

-

20

2




3

Alytaus r.

8

4

4

4

5



-


4

Druskininkų m.

5

-

0

1

5

-

-

-


5

Lazdijų r.

7

-

4

1

1



-


6

Varėnos r.

4

1

3

1

3



-


7

Prienų r.

8

2

-

-

7

1

3

1

Nepateikta kokios

8

Kauno m.

Kauno

80

2



71

9


-

9- nėra garų grąžinimo sistemų

5- neatitinka alsuoklių aukštis

4- degalinių (konteinerinių) rezervuarai nenudažyti

9

Kauno r.

17

14

3

4

17

-

-



10

Kaišiadorių r.

9

1

6


7

2


-


11

Kėdainių r.

15


5

4

10



-

5 degalinėm III priedo reikalavimai netaikomi

12

Jonavos r.

7



2

7



-


13

Jurbarko r.

8

1

3

3

4

4




14

Raseinių r.

15

5

10


11

2

2


Nepateikta kokios




15

Klaipėdos m.

Klaipėdos

21


5

-

20

1


-


16

Klaipėdos r.

11


2

2

11




Dviem degalinėm taikomos išimtys

17

Palangos m.

3



-

3



-


18

Neringos m.

-



-






19

Kretingos r.

9

6

3

5

8

1


-


20

Skuodo r.

5

2


3

3

2


-


21

Šilalės r.

9

2

7

3

6

1

2

-

UAB „Kvėdarsta“ ir agroserviso kooperatyvas „Pynauja“ degalinės yra kaimo vietovėje.

UAB „Saurinda“ Dvaro g.9 Šilalė įpareigota parengti planą LAND 35-2000 įgyvendinimui.

22

Šilutės r.

14

3

8

710

8

6


-

4 degalinės yra mieste.

3 degalinės, kurių apyvarta < 100 m3 yra ne mieste.

1 degalinė, kurios apyvarta < 500 m3 yra mieste.

4 degalinės, kurios yra mieste atitinka VIII sk. 24p.

23

Tauragės r.

11

1

7

4

9

2




24

Pagėgių sav.

1


1


1





25

Marijampolės m.

Marijampolės

17



3

17



-

3 degalinėms reikalavimai netaikomi

26

Kazlų Rūdos r.

4



4

2





27

Kalvarijos r.

7

1

6

5

7





28

Vilkaviškio r.

7


7

2

7





29

Šakių r.

9

2

5

5

6

1 (konteinerinė)


-

1 degalinė neeksploatuojama

3 atitinka

5 netaikomi III priedo 1,2,3,p

30

Panevėžio miestas ir raj.


65

2


13

58



-




31

Šiaulių m.

Šiaulių

30

0

30

-

30



-


32

Šiaulių r.

11

2

9

2

9

2



Rajone iš 11 degalinių dvi yra konteinerinės.

33

Akmenės r.

6

0

6

4

3

3


-

UAB „Baltic petroleum“ Naujos Akmenės degalinės neatitinka LAND 35-2000 reikalavimų, yra miesto teritorijoje, todėl nuo 2005-10-14 nutraukė prekybą naftos produktais.

4 degalinės yra kaimo vietovėje, dvi iš jų atitinka LAND 35-2000 reikalavimus, dvi neatitinka, nors jų metinė apyvarta < 500 m3 per metus

34

Joniškio r.

7

4

3

2

6

1

-

-


35

Kelmės r.

10

-

4

7






36

Mažeikių r.

14


11

5

14



-


37

Pakruojo r.

4


2

1

4



-


38

Plungės r.

17



10

17



-


39

Radviliškio r.

9

1

8

-

69



-


40

Telšių r.

9

1

8

3

9



-


41

Anykščių r.

Utenos

9


5

2

6

3


-

Viena miesto degalinė privalo atitikt, bet garų grąžinimo įrenginių dar neįsirengė. Dvi degalinės kaimo teritorijoje, GGĮ neprivalo turėt pagal 27p.

42

Ignalinos r.

4


3

1

1



-

Viena yra ne miesto teritorijoje ir jos metinė benzino apyvarta yra mažesnė kaip 500m3.


43

Molėtų r.


4



-

3

1


-


44

Utenos r.

13


6

3

8

5



Dvi Utenos mieste konteinerinės privalo, bet garų grąžinimo įrenginių dar neįsirengę.

Trys kaimo teritorijoje, GGĮ neprivalo turėti pagal 27p.

45

Visagino m.

5


1


4

1


-

Viena yra ne miesto teritorijoje ir jos metinė benzino apyvarta yra mažesnė kaip 500m3.


46

Zarasų r.

4


2

2

1

3


-

Viena miesto degalinė privalo atitikt, bet dar neatitinka, rekonstruojama.

Dvi ne mieste ir pagal LAND 35-2000 27 p. reikalavimus neapvalo turėti garų grąžinimo įrenginių.

47

Vilniaus m.

Vilniaus

95

1

12

-

93

2

-

-

Dėl 26 sk. negauta (nėra) duomenų

48

Vilniaus r.

15

-

5

10

5




5degalinėms reikalavimai netaikomi

2 degalinės neturi garų grąžinimo į autocisternas

49

Širvintų r.

3



1

3





50

Šalčininkų r.

9

2

7

8

9





51

Švenčionių r.

6

1

5

3

5




Nėra garų gražinimo įrenginių.

52

Trakų r.

6


1


5

1




53

Ukmergės r.

9

1

1

1

8

1



Degalinės. Kurių apyvarta 100 m3/m patenka į degalinių, kurių apyvarta < 500 m3/m skaičių.

54

Elektrėnų sav.

4


4

-

4



-


Viso

701

85

233

144

584

35








 

Lietuvos degalinių skaičius ir atitiktis LAND 35-2000 reikalavimams



 


Degalinėje rezervuaro alsuoklio vamzdyje įrengtos

garų grąžinimo į cisterną jungtys



4.1 Degalinių tyrimo rezultatų ypatumai ir išvados


  1. Kad laikyti jog degalinių įrenginiai atitinka LAND 35-2000 reikalavimus, turi būti tenkinami šių dokumento skyrių ir punktų reikalavimai:

    • IV sk. 10.1 (reguliarus sistemų veikimo efektyvumo tikrinimas):

    • IV sk. 10.4 p. (konteinerinių degalinių nudažymo spalvos tikrinimas),

ir III priedo 8 p. (reikalavimas, kad konteineriai būtų nudažyti baltai ir švarūs);

    • IV sk., 14 ir 15 (sandarinimo apsauga ir reikiamų jungčių naudojimas);

    • VIII sk. 24 p.(atitiktis III priedo 1-8 reikalavimams)

    • VIII sk. 25 p. (degalinių pildymo tarša neturi būti didesnė nei 0,05 % apyvartos).


Pagal aukščiau esančios lentelės duomenis Lietuvoje yra 701 deg. iš jų LAND 35-2000 reikalavimus tenkina 584, tame tarpe beveik visos didžiuosiuose miestuose ir rajonų miestuose.

Pagrindiniai degalinių, kurios netenkina reikalavimus, trūkumai yra šie:

- nėra įrengtos garų gražinimo sistemos,

- nėra garų atsiurbimo iš kuro bakų;

- kai kuriose neišlaikytas alsuoklių iškėlimo aukštis.

Daugiausia garų grąžinimo sistemos į benzinvežius neįrengtos ne miestų degalinėse ir kai kuriuose rajonuose. Tai siejama su:

- apyvarta, mažesne nei nustatyta (100 m3 mieste, 500 m3 kaimuose), kuri leidžia tai nedaryti;

- senų benzinvežių paslaugų naudojimu, mažesne transportavimo kaina ir pigesnio benzino įsigijimu mažuose terminaluose;

- nedidele apyvarta, lėšų stygiumi ir neaiškia verslo ateitimi;

- laiko “tempimu” ir lėšų sukaupimu;

- ilgalaikiu palaipsniu modernizavimu, kurį savininkai planuoja baigti iki 2008m.


2. Pagrindiniai degalinių savininkai Lietuvoje yra šios bendrovės, kurios yra traktuojamos kaip degalinių tinklo savininkės:

Viso:

- UAB Lukoil Baltija 114 deg. (LAND 35-2000 tenkina visos)

- UAB Statoil Lietuva 65 deg. “

- UAB Baltic petroleum 35 deg. “

- UAB Ventus 34 deg. “

- UAB Neste Lietuva* 33 deg. “

- UAB Saurida 23 deg. 16 tenkina

- UAB EMSI 18 deg (LAND 35-2000 tenkina visos)

- UAB Milda 12 deg. “

- UAB Rekolas 15 deg 11 atitinka

- UAB Gijardas 11 deg. (LAND 35-2000 tenkina visos)

- UAB Tamega 6 deg. “

- UAB Ervin 5 deg “

- UAB Vakoil 5 deg. “

 

Pagal šiuos apklausos duomenis šių didžiausių degalinių tinklų savininkės jau šiuo metu 365 degalines yra įrengusios pagal LAND 35-2000 reikalavimus. Tai reiškia, degalinių tinklų savininkės modernizavo daugiau kaip pusę visų Lietuvos degalinių pagal LAND 35-2000.


3. Nustatyta, kad dauguma degalinių tinklų (Lukoil Baltija, Lietuva Statoil, Neste, Ventus, Baltic petroleum ir mažesnės) aprūpina savo degalines, sudarydami sutartis su tam tikru Vežėju, eksploatuojančiu savo benzinvežių parką. Pvz. Lukoil Baltija apsitarnauja savo benzinvežiais, Statoil yra sudaręs gabenimo sutartį su UAB GRT, Neste Lietuva aptarnauja UAB Transuotila ir pan. Tai kompanijos, turinčios modernius benzinvežius. Šis ypatumas yra svarbus todėl, kad susidarius tokioms pirkėjo-vežėjo poroms, lengviau suderinami kai kurie techniniai skirtumai tarp benzinvežio išpylimo jungiamųjų movų ir degalinės rezervuaro jungčių bei garų grąžinimo sistemų jungčių. Nors iš esmės reikalavimai pagrindinių tinklų degalinėse yra įgyvendinti, techninis pajungimų išpildymas dar įvairus, todėl benzinvežio vairuotojas vežiojasi su savimi įvairių movų (perėjimų), kad būtų galima prisijungti minėtas degalinės sistemas. Todėl tais atvejais kai Vežėjai aptarnauja tam tikrą tinklą , šie sunkumai lengviau sprendžiami.

Šiuo požiūriu yra sunkiau smulkiems vežėjams ir pavienių ar kelių degalinių savininkams, kurie taupo kiekvieną centą nuo litro benzino. Pirkdami nedidelius kiekius benzino ir siekdami ekonomijos, pasirenka smulkius ir pigesnius vežėjus, ir nemodernias cisternas, dėl ko galimi techniniai pasijungimo sunkumai. Todėl tokiais atvejais nors benzinas ir išpilamas, garai nėra sugražinami.


4. Didieji degalinių tinklai yra užėmę didžiąją dalį miestų ir rajonų centrų rinkos. Jų degalinės modernios, jas aptarnauja modernūs benzinvežiai, todėl benzino išmetimai atmosferą miestuose nėra dideli.

UAB Lukoil Baltija dar turi benzinvežių, kurie yra senų vakarietiškų benzinvežių pavyzdžiai, neturi garų gražinimo ir šiuo metu dar gabena benziną į savo bei mažesnius tinklus ar pavienes degalines. Tačiau įmonė kryptingai mažina jų kiekį ir nusiteikusi atsisakyti juos naudoti nuo 2008 metų. Tuos seno tipo benzinvežius kurie dar bus tinkami naudoti, bus naudojami dyzelinui gabenti arba bus parduoti. Kaip minėta ankstesniame skyrelyje, šie benzinvežiai galės būti panaudoti gabenti benzinui iš terminalų kurių apyvarta mažesnė nei 10000 t/metus. Į degalines, kurių apyvarta mažiau 100 m3 / metus (miestuose) arba kaimuose kur degalinių apyvarta mažiau nei 500 m3/metus.


5. Dideliuose miestuose ir rajonų centruose dar yra degalinių, kurios neįgyvendinusios

visų LAN 35-2000 reikalavimų. Tai daugiausia netinklinės degalinės, kurios “tempia” laiką iki reikalavimų įgyvendinimo pabaigos. Tačiau šiuos atvejus griežtai kontroliuoja Lietuvos RAAD, kurie įvairiomis poveikio priemonėmis ragina atlikti reikiamus modernizavimus. RAAD rajoniniai skyriai veikia pagal nustatyta regionų departamentais tvarką ir planus, vadovaujasi Lietuvos teisės aktais, todėl netenkinančių reikalavimų degalinių modernizavimas bus pabaigtas. RAAD inspektorių prognozėmis tik labai mažas kiekis degalinių gali nutraukti veiklą dėl reikalavimų neįgyvendinimo. Tyrimo metu nustatytos tik kelios degalinės Lietuvoje, kurių veikla ekonomiškai sunki, arba yra kitų sunkumų, pvz., žemės sklypo klausimai, šeimininkų kaita, nuosavybės ginčai.


6. Pagrindinės šiandienos LAND 35-2000 įgyvendinimo techninės problemos atrodo turėtų iškilti nedidelės apyvartos netinklinėms degalinėms, kurių nemažas skaičius yra rajonuose ir kaimuose. Tačiau, ryšium su LAND 35-2000 taikomomis išimtimis, tai nėra kliūtis. Absoliučiai didžioji dauguma kaimo (ne miesto) degalinių neviršija 500 m3/metus, todėl jų veikla nebus trikdoma, o LAND reikalavimai įgyvendinti (netaikomi). Dar daugiau, gana didelis skaičius degalinių (nebuvo nustatytas, tačiau RAAD inspektorių konstatuota) įsirengė ir toliau ruošia projektus pagal pilnus LAND reikalavimus degalinėms. Tai galima vertinama kaip investicija į ateitį, į padidėsiančią apyvartą arba kaip nepasitikėjimas, kad gali pasikeisti techniniai ir aplinkosauginiai reikalavimai.


  1. Degalinių techninė priežiūra yra įgyvendinama:

    1. Savininko (eksploatacinė), įgyvendinama pagal savininko tvarką ir instrukciją, kuri parengiama remiantis teisės aktais;

    2. RAAD kontrolė;

    3. Įgaliotųjų įstaigų , kurios tikrina tik cisternas, didesnes nei 50 m3.

7.1 Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu nėra galiojančio Lietuvos teisės akto, kuris labai konkrečiai nustatytų reikalavimus priežiūrai. Šiuo metu parengtas Degalinių eksploatacijos taisyklių projektas, kuris ateityje pasitarnaus parengti geresnes degalinių vidaus eksploatacinės priežiūros instrukcijas.

7.2 RAAD atliekama kontrolė nėra reglamentuojama konkrečiomis taisyklėmis ar instrukcija, neapibrėžti kiek ir kaip tikrinama, galimi neįvertinimai. Todėl būtina parengti specialų Aplinkos apsaugos agentūros dokumentą-instrukciją , skirtą RAAD degalinėms tikrinti. Dalis tikrinimų turėtų būti perleista Įgaliotosioms įstaigoms, nes jiems būtina techninė kompetencija, matavimų ar įvertinimo metodikos.

7.3 Įgaliotosioms įstaigoms turi būti deleguoti šie degalinių įrenginių tikrinimai:

  1. pildymo pistoleto automatinio užsidarymo vožtuvo tikrinimas.

Galioja Lietuvos standartas LST EN, kuris nustato kaip turi būti atliekami pistoleto patikrinimai.

  1. degalinių rezervuarų apsaugos nuo perpylimo įrangos tikrinimas;

  2. slėgio/vakuumo vožtuvų (alsuoklių) tikrinimas;

  3. garų sistemos veikimo efektyvumo tikrinimas, nustatant sandarumą.

Tai būtina dėl išmetimų skaičiavimų turint omenyje naujai parengtą LOJ išmetimų skaičiavimo Metodiką, kurioje yra apibrėžiamas garų grąžinimo efektyvumas;

e) garų atsiurbimo iš kuro bako sistemos tikrinimas;

f) kitų elementų tikrinimai, patenkantys į 10.1-10.4 p. reikalavimus.

 

7.4 VDI turi priimti sprendimą dėl šių tikrinimų delegavimo įgaliotosioms įstaigoms ir suderinti tai su Ūkio ministerija, rengiančia Degalinių eksploatavimo taisyklių projektą. Ekspertinio tyrimo būdu turi būti apibrėžta įgaliojimų apimtis, parinkti ar sukurti tikrinimo metodai.


8. Pagal RAAD inspektorių komentarus Land 35-2000 reikalavimas pagal III priedo 7 p. (įrengti želdinių juostas ir pan.) yra kontroliuojamas RAAD ir reikalaujamas įgyvendinti tik projektuojant ir statant naujas degalines nuo 2004 metų. RAAD inspektorių nuomone, projektuotoms ir pastatytoms 2000-2006 metais degalinėms šis reikalavimas nėra griežtai taikomas, žiūrima ar neįgyvendinimas turi realų žalinga poveikį, ar nėra nusiskundimų, ir kitų galinčių iškilti problemų, jei bus įrengiama.


9. Vertinant pagal 2006 m situaciją, LAND 35-2000 reikalavimų įgyvendinimas degalinėms vyksta labai normaliai ir pilnai tikėtina, kad jis bus pilnai pasiektas 2008 metų pradžiai. Reikalinga tik geriau teisiškai sureglamentuoti degalinių priežiūrą, tiksliau paskirstyti kompetenciją ir kt. Šie pasiūlymai bus pateikti šio darbo veiksmų plane.



5 Mobiliųjų talpyklų atitikties LAND 35-2000 reikalavimams tyrimas


5.1 Autocisternos

 

Tyrimas atliktas vadovaujantis informacija, kurią suteikė:

  • Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) (statistinė, registravimo informacija) ;

  • VĮ Tuvtechnika, VĮ Technikos priežiūra (priežiūra, tikrinimai);

  • Kauno techninių apžiūrų centras (techninės apžiūros)

  • Vežėjų apklausos duomenys (UAB Auto paslauga, UAB Lukoil Baltija, UAB Transuotila, UAB Tomega, UAB Autalis, UAB Bendida, UAB Kvistija) .

Duomenis apie šiuo metu Lietuvoje savininkų turimas, užregistruotas VDI ir turinčias Lietuvos Valstybinėje Kelių Transporto Inspekcijos išduotą sertifikatą benzinui gabenti 2006 metais (rudens duomenys) autocisternas, gauti iš VKTI.

Pateikiame lentelę, į kurią įtraukti įvairių tipų benzinvežiai. Sertifikatai yra išduoti pagal tvarką, aprašytą šios studijos 1 skyriuje.

 



GAMINTOJAS

CIS. KODAS

ĮMONĖ

ADRESAS

HALLER


UAB "Milda"


BUNGE TSA


UAB "Ginara"


GEUSENS GSA 24


A. Anužio prekybos įmonė "GINDANA"


SCANIA

LGBF

UAB "Transuotila"


SAH

LGBF

UAB "Transuotila"


SREM TRAILOR

LGBF

UAB "Transportera"


SCANIA


Eriko Uščino komercinė firma


MAZ


UAB "Gelbera"


MAZ


UAB "Gelbera"


ZIL

LGBF

AB "Panevėžio keliai"


AUREPA


UAB "Tomega"


GEUSENS

LGBF;LGBV

UAB "Velseka"


VOLVO

LGBF;LGBV

UAB "Velseka"


RENAULT


UAB "Ginara"


RENAULT

LGBF

UAB "Takuras"


ZIL


LK LDK Gedimino štabo batalionas


PC


LK LDK Gedimino štabo batalionas


MAN NUTZFAHRZEUGE AG


UAB "Hidrostatyba"


MAN NUTZFAHRZEUGE AG


UAB "Bendida"


ZIL


UAB "AUTALIS"


RUSIJA


UAB "AUTALIS"


RUSIJA


UAB "AUTALIS"


ZIL


UAB "AUTALIS"


RUSIJA


UAB "Autalis"


SREM


UAB "Postūmis"


SCANDIA


UAB "Rasmitas"


DROMECH CNK

LGBF

UAB"TREVENA"


ESTERER 5210

LGBF

R. Andrijausko individuali įmonė


DAF


UAB "Grivzas"


MERCEDES BENZ


A. Anužio prekybos įmonė "GINADA"


MAISONNEUVE PRANCŪZIJA

LGBF

AB "Rokiškio sūris"


MERCEDES BENZ

LGBF

UAB "Livena"


EUROTANK

LGBF

UAB "Autopaslauga"


GAZ

LGBF

UAB "DEGSTA"


RENAULT

LGBF

UAB "NAFTĖNAS"


THOMPSON

LGBF

UAB "Gelvybė"


MERCEDES BENZ

LGBF

UAB "RSS motors"


RENAULT


V.Juščiaus įmonė "Čygtaura"


MAZ

LGBF

AB "Lietuvos geležinkeliai"


SREM TRAILOR


UAB "Transportera"


MAGYAR


UAB "Luktarna"


MERCEDES BENZ


UAB "Jozita"


ESTERER


UAB "Jozita"


MAN

LGBF

UAB "Lukoil-Baltija"


GAZ

LGBF

UAB "ALVORA"


MERCEDES BENZ

LGBF

UAB "Livena"


VOLVO

LGBF

UAB "Lukoil-Baltija"


ROHR TAL

LGBF

UAB "GRT Lietuva"


ROHR TAL

LGBF

UAB "GRT Lietuva"


ROHR TAL

LGBF

UAB "GRT Lietuva"


ROHR TAL

LGBF

UAB "GRT Lietuva"


MERCEDES BENZ


UAB "Kvėdarsta"


ESTERER


UAB "Kvistija"


MERCEDES BENZ

LGBF, LGBV

UAB "SVEIRA"


DROMECH CNG 50

LGBF

UAB "TREVENA"


MERCEDES BENZ

LGBF

UAB "Transuotila"


SAF/MATTILA

LGBF

UAB "Transuotila"


ROHR TAL

LGBF

UAB "GRT Lietuva"


ROHR ANH

LGBF

UAB "GRT Lietuva"


ROHR ANH

LGBF

UAB "GRT Lietuva"


MAZ

LGBF

AB "Lietuvos geležinkeliai" filialas "Kauno geležinkelių infrastruktūra"


VOLVO


UAB "Kvistija"


KAESSBOHRER

LGBF

UAB "Ervin"


VOLVO

LGBF

UAB "RSS Motors"


MERCEDES BENZ


UAB "Tomega"


BUNGE


UAB "Tomega"


VOLVO

LGBF

UAB "GRT Lietuva"


VOLVO

LGBF

UAB "GRT Lietuva"


VOLVO


UAB "Luktarna"


SCHRADER


UAB "Lukoil-Baltija"


KAESSBOHRER

LGBF

UAB "Transuotila"


SCANIA


Alvydo Virginio TŪB "Šoklio prekyba"


SCHRADER


UAB "Lukoil-Baltija"


SREM TRAILOR


UAB "Transportera"


IVECO


UAB "Alfa Agro".


SCHRADER


UAB "Lukoil-Baltija"


SCHRADER

LGBF

UAB "Lukoil-Baltija"


EUROTANK


UAB "Ervin"


VOLVO

LGBF

Individuali įmonė "Apoil"


SCHRADER

LGBF

UAB "Lukoil-Baltija"


RENAULT

LGBF

UAB "Balt-Energo group"


MERCEDES BENZ

LGBF, LGBV

UAB "Sveira"


SCANIA

LGBF

UAB "Gotartas"


EUROTANK

LGBF

UAB "Grt Lietuva"


HENDRICKS GOCH

LGBF

A. Anužio prekybos įmonė "Gindana"


MAN


UAB "Ginara"


FORSS PARATOR


UAB "Lit-invest"


MAN


UAB "Andopas"


BILCON TP 200


UAB "Andopas"


VOLVO

LGBF

UAB "Grivzas"


VOLVO

LGBF

UAB "Grivzas"


EUROTANK

LGBF

UAB "Gotartas"


SCHRADER


UAB "Lukoil-Baltija"


SCHRADER


UAB "Lukoil-Baltija"


SCANIA

LGBF

UAB "Transuotila"


LAG

LGBF

UAB "Autopaslauga"


KAESSBOHRER


UAB "Livena"


MERCEDES BENZ

LGBF

UAB "Tauragės dujos"


KAESSBOHRER, VOKIETIJA


UAB "Bendida"


MAGYAR, PRANCŪZIJA

LGBF

Valento Vaičiūno įmonė


EUROTANK OY

LGBF

UAB "Autopaslauga"


MAGYAR, PRANCŪZIJA

LGBF

Valento Vaičiūno įmonė


MERCEDES BENZ


AB "Kasyba"


MAGYAR, PRANCŪZIJA

LGBF

Valento Vaičiūno įmonė



Viso atitinka reikalavimus pagal LAND 35-2000 ir ADR 56 benzinvežiai.

(tai LGBF ir LGBV kodo benzinvežiai)

Neatitinka reikalavimų pagal LAND 35-2000 49 benzinvežis

 

Viso benzinvežių 105 vnt.


Pastabos ir tyrimo išvados

 

1. Autocisternoms (AC) suteikiami kodai pagal ADR reikalavimus:

LGBF – cisternos, galinčios gabenti benziną, su pripildymo ir ištuštinimo angomis apačioje, su ventiliacine anga ir liepsnos slopintuvu, kodas.

LGBV – cisternos, galinčios gabenti benziną, su pripildymo ir ištuštinimo angomis apačioje, su ventiliacine anga ir be liepsnos slopintuvo, kodas.

Autocisternos, kurioms suteikiami šie kodai, pagal dabartinius vertinimo kriterijus laikomos atitinkančiomis LAND 35-2000 reikalavimus apatinio pildymo cisternoms.

Jos turi visą numatytą LAND 35-2000 reikalavimais įrangą, išskyrus elektroninius lygio matavimo prietaisus. Praktika rodo, kad šie prietaisai AC nereikalingi. Yra įrengti tik lygio signalizatoriai, pagal kurių signalą yra nutraukiamas pildymas.

2. Autocisternos, kurioms nesuteikiami aukščiau minėti kodai, yra viršutinio pildymo cisternos (tušti langeliai lentelėje). Tai pagrindinai 1985-1998 metų vakarietiškos ir Rusijos gamybos cisternos. Kai kurios iš šių autocisternų, pvz. esančios gero techninio stovio, gali būti nesudėtingai perdarytos į apatinio pildymo cisternas netgi nenaudojant suvirinimo darbų. Todėl tam nereikėtų cisternų bandymų, o techninio patikrinimo tvarka nesikeistų. Jis būtų atliekamas pagal atskirą savininko pareiškimą.

3. Viršutinio pildymo cisternos, kaip ir LGBF ir LGBV kodo cisternos, elektroninių lygio matavimo prietaisų neturi. Kai kurios viršutinio pildymo cisternos turi lygio signalizatorius, tačiau daugiausia turi į viršutinį liuką įrengtas ištraukiamas lygio liniuotes. Šios cisternos dažniausiai užpildomos per tūrio skaitiklius, žinant cisternos talpą. Tačiau pildymą stebi operatorius-vairuotojas. Jis gali patikrinti pripildymo lygį jei AC pildoma pilna (pagal savo nominalinį tūrį) arba nepilna, pagal kalibravimo lentelę.

Pateikiame diagramą, parengtą pagal lentelės duomenis, kurioje vaizdžiai parodyta Lietuvos savininkų autocisternų-benzinvežių parko struktūra pagal jų atitiktį LAND 35-2000 reikalavimams (54 ir 46 procentai) .

 

Atitinka reikalavimus pagal LAND 35-2000 apatiniam pildymui (pagal ADR) - 54%

Neatitinka reikalavimų pagal LAND 35-2000 apatiniam pildymui - 46 %

Kadangi naujieji benzinvežiai yra didesnės talpos, buvo apytikriai apskaičiuota kokią bendrąją talpą sudaro atitinkančių LAND 35-2000 reikalavimus benzinvežiai - pagal suminį tūrį modernieji benzinvežiai sudaro apie 65-75 % nuo visų benziną gabenančių autocisternų tūrio.

4. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad autocisternos atitinkančios ADR (raudonos grupės), tenkina LAND 35-2000 reikalavimus pildymui pro viršų ir galės būti panaudotos po 2008 01 01 benzinui gabenti iš terminalų, kurių apyvarta bus mažesnė nei 10000 t/metus, ir galės gabenti benziną į degalines, kuriose nereikės grąžinti garus.



 


Reikalavimus atitinkančios cisternos pildymas benzinu


5. Pagal apklausos duomenis dauguma savininkų, eksploatuojančių Rusijos gamybos benzinvežius, neplanuoja šių cisternų perdaryti į apatinio pildymo dėl šių priežasčių:

    1. neprasminga modernizuoti senus benzinvežius, kai baigiasi jų amžiaus (eksploatacinis) resursas;

    2. šios autocisternos dažniausiai priklauso įmonėms ir naudojamos įmonių reikalams, o ne specializuotai prekybai benzinu;

    3. jei dar bus likęs resursas, planuojama šiuos benzinvežius panaudoti dyzelinui gabenti.

Geresnė perspektyva laukia vakarietiškų AC, neatitinkančių LAND 35-2000 reikalavimus. Jų konstrukcija artima naujo tipo benzinvežiams ir kai kurie savininkai gali siekti perdaryti jas į apatinio pildymo su garų grąžinimu.

6. Įgaliotųjų įstaigų duomenimis Lietuvoje nėra perdirbtų autocisternų, pritaikytų apatiniam pildymui.

7. LAND 35-2000 dokumente reikėtų patikslinti VII sk. 23.6 nuostatą. Autocisternoms ji turėtų būti formuluojama sekančiai: benzino lygiui autocisternose matuoti turi būti naudojami elektroniniai lygio signalizatoriai (ne matavimo prietaisai, bet lygio signalizatoriai, kaip yra priimta techniniais terminais).Tai atitiks esamą moderniškų benzinvežių cisternų konstrukciją, nes jose lygio matavimo prietaisai nėra montuojami. Be to, ir senesnės konstrukcijos-viršutinio pildymo autocisternoms šis reikalavimas yra prasmingas ir logiškas, nes jei jos bus perdirbamos apatiniam pildymui ir garų grąžinimui, turi būti tenkinamas II priedo 6 p. reikalavimas nutraukti pildymą, jei gresia perpylimas. Tas įmanoma tik tada, jei senesnės autocisternos įsirengs elektrinį pildymo valdymo ryšį su terminalo pripildymo įrenginiu.

Elektroninių lygio matavimo prietaisų naudojimas gali būti prasmingas geležinkelio cisternose (GC), žr. 5.2 sk.

8. Siekiant sudaryti palankias benzinvežių modernizavimo sąlygas, reikėtų nustatyti aiškų ir konkretų reikalavimų paketą kaip AC, pagamintose ne pagal ES pildymo ir transportavimo nustatytus reikalavimus bei LAND 35-2000 nuostatas, turi būti atlikta renovacija.VDI turėtų įgalioti kvalifikuotą įstaigą (įgaliotąją įstaigą) parengti specialų rekomendacinį norminį dokumentą, kuriame būtų nustatyta tvarka ir reikalavimų apimtis benzinvežio perdarymui, kad būtų įgyvendinti LAND 35-2000 reikalavimai. Būtų išvengta bereikalingos įvairovės, neteisingų sprendimų ir pavojingų padarinių. Tačiau šio reglamentavimo būtinybė gali būti ir diskutuotina, nes gali neatsirasti norinčių AC pertvarkyti.

Šio darbo atlikimo metu nors ir buvo bendrauta su gana dideliu skaičiumi senų benzinvežių naudotojų (savininkų), neteko išgirsti tvirtos nuomonės dėl nusiteikimo benzinvežį renovuoti. Paprastai juos parduoda (net į kitas šalis), naudos dyzelinui arba nurašys.


 


Viršutinio pildymo benzinvežis, kurio konstrukcija palanki perdirbti

apatiniam pildymui ir garų surinkimui


9. Naujus modernius ir po kelis benzinvežius turi didesnės bendrovės (UAB Lukoil Baltija, UAB Transuotila, GRT Lietuva ir kitos mažesnės, kurios pagal sutartis aptarnauja degalinių tinklus arba pačios turi savo degalines.

10. Nemažas skaičius įmonių Lietuvoje dar apsirūpina degalais naudodami savo benzinvežius. Paprastai jos turi rusiškus benzinvežius ir seno tipo vakarietiškus. Dažniausiai jos savo verslą vykdo mažesniuose miestuose, rajonuose ir kaimo vietovėse. Šios įmonės nuo 2008 m numato gabenti dyzeliną arba benziną iš terminalų į degalines, kur netaikomi LAND‘o reikalavimai apatiniam pildymui ir garų grąžinimui.

11. Šiuo metu benzinvežių išnaudojimas pagal apkrovimą darbu nėra pilnas, kai kurių vežėjų duomenimis tai sudaro apie 70 procentų darbo laiko dviem pamainomis. Todėl nuo 2008 m. benzino gabenimo problemų, susijusių su LAND 35-2000 reikalavimų įgyvendinimu, neturėtų būti.



5.2 Geležinkelio cisternos


Klausimai – anketos apie geležinkelio cisternų skaičių, techninę būklę, atitiktį LAND 35-2000 reikalavimams ir savininkų nuomonę dėl atitikties ir tolimesnių veiksmų, buvo pateikti abiem benzino geležinkelio cisternų savininkams – AB Mažeikių nafta ir SPAB Lietuvos geležinkeliai. Šių įmonių atsakymų originalai pateikti prieduose.

Geležinkelio cisternų būklė, jų eksploatavimo ypatumai, atitiktis LAND 35-2000 reikalavimams buvo išnagrinėta sava darbo vykdytojo iniciatyva. Kokia yra GC eksploatavimo ir priežiūros tvarka, aprašyta šio darbo 1.3 sk.

GC atitikčiai įvertinti buvo paprašyta ir SPAB LG sudarė sąlygas apžiūrėti Radviliškio krovininių vagonų (ir cisternų) depą, kuriame atliekami GC depiniai ir kapitaliniai šių cisternų remontai. Supažindinta su GC eksploatavimo tvarka, taikomais teisės aktais, bendrovės vidaus norminiais dokumentais, taikomais GC eksploatacijoje.

Tyrimo išdavoje nustatyta:

  1. GC priežiūra bendrovėje yra pakankamai gerai norminiai sureglamentuota.

  2. Geležinkelio cisternos yra senos konstrukcijos, naudojamos tos pačios be jokių pakeitimų kaip ir 2000 m, kai Europos Komiteto užsakymu buvo vertinama jų būklė LAND 35-2000 reikalavimų požiūriu.

  3. GC netenkina šių LAND 35-2000 reikalavimų :

    1. techninė būklė neleidžia įgyvendinti IV 8 p. reikalavimų grąžinti garus iš terminalų garų laikymo rezervuarų į AB Mažeikių nafta (ar kitą terminalą, kur yra GRĮ). Tai jau yra aktualu mažesnės nei 25000 t/m apyvartos terminalams. Šiems terminalams reikės įsirengti garų laikymo rezervuarus arba visos benzino talpyklos turės būti įrengtos su plūdriaisiais ekranais. Lietuvoje yra terminalų su horizontaliomis cisternomis, todėl tikėtina ir jau planuojama įrengti garų surinkimą, kad po to garai būtų grąžinti į Mažeikius. Šiuo metu šiuose terminaluose išpilant GC yra išmetami dideli LOJ kiekiai, kurie tikrai viršija 0,01% taršos reikalavimą, žr. V sk.17 p. Jei GC nebus modernizuotos, to pasėkoje terminalai, įvertinę aplinkosauginius ir ekonominius faktorius, gali atsisakyti GC paslaugos ir pasinaudoti AC. Tai gali padidinti benzino kainą terminalo regione;

Be to, realiai žiūrint, tarša gali būti viršijama net ir tais atvejais, kai benzinas iš GC bus pilamas į stacionarias talpyklas su plūduriuoju ekranu. Naujoji netekčių skaičiavimo Metodika to nenumato, nes joje yra priimama, kad sandarikliai veikia gerai ir virš plūdriojo ekrano nesusidaro dideli garų kiekiai. Tačiau garų virš plūdriojo ekrano gali būti daug, nes eilė Lietuvos terminalų turi talpyklas, kurių plūdrusis ekranas turi tik vieną, t.y. pirminį žiedinį sandariklį. O kaip liudija tarptautiniai normatyviniai duomenys, vieno laipsnio (pirminiai) sandarikliai praleidžia virš pontono kelis kart didesnius kiekius LOJ, negu dvigubi. Vadinasi virš tokio plūdriojo ekrano benzino laikymo metu gali būti susikaupę bent 20-30% prisotinimo benzino garai. Teoriškai laikoma, kad 15 oC temperatūroje ir esant atmosferiniam slėgiui, 1 m3 benzino sočiųjų garų skysčio formoje atitinka 4,5 litro benzino, kurio tankis 600 kg/m3 arba tai yra 2,7 kg benzino. Jei reikia papildyti talpyklą pvz. 4000 m3, tokiu atveju virš prastos kokybės plūdriojo ekrano gali būti susikaupę apie 10800 kg benzino, arba 10,8 tonos. Beveik visas jo kiekis, pildant talpyklą, bus išstumtas pro s/v vožtuvą. Jei talpyklos metinė apyvarta 5000 t benzino, vadinasi vien nuo pildymo išmetimai sudarys 0,216%. Jei sandariklis veiks sandariau, garai bus nesotūs, t.y, jų prisotinimas gali siekti minėtus 20-30%. Vadinasi šiuo atveju garų bus išmetama penkis kart mažiau, t.y. apie 0,04%. Bet ir tai keturis kartus viršija taršos normą terminalams. Bet nepamirškime, kad teoriškai būtina apskaičiuoti išpylimo iš talpyklų ir laikymo jose netektis! Todėl reali suminė tarša bus dar didesnė.

Iš to kas pasakyta, galima daryti išvadą, kad benzino garų grąžinimas į GC yra labai svarbus veiksnys tiek aplinkosauginiu, tiek ir ekonominiu požiūriu. Įrengus garų grąžinimą į GC, pagerinus GC sandarumą, bus galima sudaryti sąlygas nedideliems Lietuvos terminalams dirbti su GC, paprasčiau išspręsti taršos pildant talpyklas problemas. To pasėkoje:

    • nereikės brangesnių AC paslaugų;

    • sumažės tarša (dabar garai iš talpyklų eina į atmosferą),

    • bus gautas ekonominis efektas. Pagal naujai parengtą Metodiką ir jos pagrindu apskaičiuotas netekčių normas, kai nėra garų grąžinimo, pildant GC ir AC susidaro (išmetama) 0,9 kg benzino garų emisijos į atmosferą nuo pakrautos 1 t benzino. Vadinasi, jei apytiksliai 4-5 Lietuvos terminalai, sumoje darantys apie 70 000 tonų apyvartą, nebeišmes garus į atmosferą o juos grąžins, bus sutaupyta:

{70000 x 0,9 /0,74 }x 2,85 = 242 635 Lt

čia :

0,74 – lyginamasis svoris ( benzino tankis)

2,85 – benzino litro kaina, Lt.


3.2 VII sk. 23.1 reikalavimo, nes jau prieš išpilant talpykla atidaroma ir paliekama atvira kol atliekami produkto lygio, tankio ir temperatūros matavimai. Kadangi Lietuvos GC yra naudojamos ir užsienyje, kur eksploatacija nėra gera ir tvarkinga, talpyklų liukų sandarumas dvejų metų laikotarpyje tarp depinių remontų kai keičiamos tarpinės ir tikrinami liukai, s/v vožtuvai, nėra garantuotas;

    1. VII sk. 23.2, nes neturi atvamzdžių ir įtaisų garams iš užpildomų talpyklų priimti;

    2. VII sk.23.5 p. nes, remiantis ankstesniais duomenimis, GC išgarinimas vyksta Bugenių stotyje, o GRĮ yra AB MN gamykloje.

    3. VII sk.23.6 p., nes pagal esamą LAND 35-2000 redakciją, mobiliosiose talpyklose turi būti įrengti ir naudojami lygio matavimo prietaisai.

Analizuojant šio reikalavimo įgyvendinimą, reikia pasakyti , kad šis prietaisas GC pildymui nėra reikalingas. AB Mažeikių nafta turi modernią užpylimo įrangą ir šis prietaisas nėra būtinas.

GC išpylimui lygio matavimo prietaisas iš viso yra nereikalingas. Kadangi pagal LAND 35-2000 dalinį pakeitimą (žr. 2001 gruodžio 18 d. įsakymo 2.4.2 p.) nuostoliams, susidarantiems dėl benzino lygio matavimo panardinamaisiais lygio matavimo prietaisais, netaikomi 23.1-23.4 p. reikalavimai, lygiui matuoti GC gali būti taikomos metrolazdės. Dabartinėje LAND 35-2000 redakcijoje nėra jokio punkto, kuriose būtų nurodyta kaip nors mažinti išmetimus į atmosferą išpylimo metu. LAND 35-2000 turėtų būti papildytas, nes atrodys labai keistai, kada modernios įmonės (AB Klaipėdos nafta, UAB Krovinių terminalas ir kitos naudoja savas išmetimų išpilant sumažinimo priemones iš GC, o LAND‘e tai neįvertinama. Be to, kyla klausimas, kodėl GC techninius trūkumus turi spręsti terminalai, kai dėl GC savininkų ner8pestingumo yra netenkinami LAND reikalavimai ?



4. Pagal oficialiąją poziciją SPAB LG, tiesiogiai atsakinga už GC būklę ir atitiktį reikalavimams, nenumato modernizuoti GC. Yra išleistas Susisiekimo ministro įsakymas, kuriame nurodoma, kad GC eksploatacija 2012 m. turi būti vykdoma pagal RID‘o ir Nepriklausomų valstybių sandraugos dokumento SMGS-2 reikalavimus, nes laikoma kad vagonai Pabaltijo, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelio sistemoje sudaro bendrą inventorinį parką. Šiuose dokumentuose nenumatyti LAND reikalavimai. Sekančiais metais turėtų būti parengta ir išleista eilinė RID‘o atnaujinta redakcija. Pagal neoficialią informaciją papildymų pagal LAND‘ą joje nėra.

5. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Dėl pavojingų medžiagų mobilių talpyklų ir jų įrangos techninės būklės tikrinimo tvarkos nustatymo (2005 01 24, Nr. A1-15), nustatoma, kad mobiliųjų talpyklų, tame tarpe GC tikrinimus turi atlikti Įgaliotos įstaigos , remiantis RID, ADR, SMGS-2.

6. Remiantis aukščiau pateiktais 4 ir 5 p. galime teigti, kad LAND 35-2000 įgyvendinimas šiose ministerijose arba buvo pamirštas, arba tai yra strateginė politika.

7. GC registracija planuojama perduoti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). VGI numato pasilikti GC registraciją kaip turto apskaitą.


Kai kurios pastabos dėl lygio matuoklių įrengimo GC.

Benziną iš GC išpilant, jų liukai atidaromi ir yra matuojami temperatūra, lygis, imami bandiniai tankiui matuoti. Jei GC būtų įrengti lygio matuokliai, naudojami specialūs liukų dangčiai išpylimui, be to būtų numatytos angos bandinių paėmimui ir temperatūros matavimui, LOJ emisijos terminaluose būtų žymiai sumažintos. Taip būtų tenkinami IV sk. 11, 12 p. reikalavimai, išsispręstų VI sk. 21 p. reikalavimas, nors ir pastarasis reikalavimas visumoje liečia pildymo problemas, o ne išpylimo.

Elektroninių lygio matavimo prietaisų naudojimas geležinkelio cisternose (GC) gali ir nebūti numatomas, jei bus kiti techniniai sprendimai, pvz. pakeista liuko konstrukcija ir pan. Tai yra techniniai euristiniai sprendimai, siejami su talpyklų modernizavimu ir autorinėmis teisėmis, todėl jie šiame darbe neturi būti svarstomi. Be to, tai turėtų būti daroma kai bus galutinai sutarta pozicija dėl GC modernizavimo tikslingumo.


Pasiūlymai dėl GC problemų sprendimo priėmimo

Galutinių sprendimų GC modernizavimo klausimu priėmimui būtų tikslinga surengti suinteresuotų pusių pasitarimą. Jame turėtų dalyvauti:

    • Aplinkos ministerijos atstovas (Viceministras, departamento direktorius, atmosferos skyriaus viršininkas, specialistai);

    • Susisiekimo ministerijos atstovai;

    • Lietuvos geležinkelių atstovai;

    • Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai,

    • Įgaliotosios įstaigos vadovai ir specialistai;

    • AB Mažeikių nafta atstovai;

    • Terminalų savininkai;

    • Nepriklausomi ekspertai.

Prieš pasitarimą turėtų būti suformuluoti ir pateikti išankstiniai klausimai dalyviams su pageidavimu išdėstyti savo strategiją ir pozicijas dėl GC naudojimo problemų, siejamų su ES reikalavimais ir su susitarimais su rytų šalimis, taip pat dėl techninių, verslo bei kitų problemų, iškylančių ryšium su benzino pervežimais GC. Šis pasitarimas turėtų būti rengiamas pasikeitus AB Mažeikių nafta savininkams.



6 Benzino įrenginių atitikties LAND 35 -2000 reikalavimams įvertinimo apibendrinimas ir siūlomi veiksmai

 

6.1. Benzino terminalų talpyklos ir perpylimo įrenginiai


Benzino talpykloms–saugykloms ir perpylimo įrenginiams keliamų reikalavimų įgyvendinimas aprašytas 3sk., 3.1 lentelėje pateikti pagrindiniai ypatumai, 4 priede – AB Mažeikių nafta reikalavimų įgyvendinimo įvertinimas, duotas aplinkosaugininkų.

Pagrindiniai šio darbo apibendrinimai būtų šie:

      1. Praktiškai visi Lietuvos terminalai, išskyrus UAB Naftenas, UAB Oksetos servisas, vykdo kryptingą veiklą ir modernizuoja savo terminalus, atsižvelgdami į LAND‘o reikalavimus. Minėtų 2 terminalų ateitis neaiški dėl savininkų problemų (nuosavybės ir finansavimo klausimai).

Terinalas UAB Molas parduotas AB Achema grupei, dabar vadinasi UAB METINOL ir bus skirtas ne benzinui (JET kurui) laikyti .

Neaiškus SPAB LG Vaidotų terminalo likimas. Šiuo metu jo benzino talpyklose yra įrengti plūdrieji ekranai (su viengubu sandarikliu), yra viršutinio(1) ir apatinio (2) AC pildymo linijos. UAB Statoil Lietuva, kuri eksploatavo šį terminalą ir modernizavo jį, planuoja jį grąžinti SPAB LG su atitinkama priemoka už modernizavimą. SPAB LG planuoja jį atsiimti ir modernizuoti, kad pilnai atitiktų LAND 35-2000 reikalavimus.

      1. Trys terminalai praktiškai šiai dienai jau pilnai atitinka LAND‘o reikalavimus (AB Klaipėdos nafta, UAB Krovinių terminalas, UAB Lietuva Statoil (buvęs Lukoil Baltija terminalas Vilniuje, Liudvinavo 1). UAB Klaipėdos nafta turi nedideles deginimo įrenginio veikimo patikrinimo ir priėmimo problemas, kurios pavasarį bus išspręstos).

      2. Visi kiti terminalai, kurių apyvarta >25000 t/m. turi tinkamai įrengtas talpyklas, o 2007 m numato įsirengti GRĮ, kai kurie jų tam tikslui jau turi garų grąžinimo vamzdynus. Šiuo metu šiuose terminaluose (be AB Mažeikių nafta, kurioje baigiamas statyti krovos į AC terminalas su GRĮ ir papildomomis benzino talpyklomis) yra po 1-2 apatinio AC pildymo aikšteles. Iki 2007 12 31 visas pildymo aikšteles (platformas) numatoma padaryti apatinio pildymo. Kadangi šiuos didžiuosius terminalus daugiausia aptarnauja stambūs vežėjai, turintys modernius benzinvežius, problemų dėl pakrovimo terminaluose nėra ir netūrėtų būti. Šie terminalai nebeaptarnaus smulkių vežėjų (neturinčių AC su garų gražinimu). Tačiau jų pervežimų dalis yra maža, lyginant su pervežimais moderniais benzinvežiais. Pastarieji perims dalį gabenimų.

      3. Terminaluose talpyklų (saugyklų), vamzdynų, sujungimo linijų sandarumas yra tikrinamas pagal vidaus taisykles – instrukcijas. Be to, talpyklų būklė yra tikrinama įgaliotųjų įstaigų. Sandarumą šios įstaigos tikrina apžiūrų būdu, t.y. apžiūrima ar varva, ar yra intensyvus garavimas ir specifinis kvapas. Prietaisais, t.y. dujų analizatoriais netikrinama, ĮĮ metodikos to nenumato ir prietaisų neturi. Talpyklų sandarumas yra tikrinamas tik po remonto, sukėlus slėgį ir matuojant slėgio kritimą.

      4. Benzino pylimas į geležinkelio cisternas yra atliekamas tik AB Mažeikių nafta. Gamykloje yra įrengta taškinio viršutinio užpylimo estakada, kurios pylimo įrenginiai turi perpylimo apsaugą, garų grąžinimą ir GRĮ, kurio išmetamų LOJ koncentracija yra 10g/nm3. Atlikti aplinkosauginiai leistinos išmetimų koncentracijos ribos suderinimai. Atliekamas išmetimų iš GRĮ monitoringas pagal LAND‘o reikalavimus, tam taikomas specialus ir įteisintas matavimo prietaisas, registruojantis matuojamą parametrą ir kitą informaciją. Užpylimas į GC dozuojamas iki viršutinio lygio, užpylimo įrenginys turi užpylimo lygio signalizatorių, todėl pylimo sistema, reikalui esant, gali nutraukti pylimą. Cisternos sveriamos, benzinas atleidžiamas pagal masę.

6.1.6 Turėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti naują LOJ išmetimų apskaičiavimo Metodiką, skaičiuojant GC pildymo išmetimus AB Mažeikių naftoje. Būtina atlikti preliminarius apskaičiavimus, ar pildant GC bus tenkinami LAND VI sk. 20 p. reikalavimai. Galima prognozuoti, kad gamykliniam terminalui ir GC pildymo įrenginiams reikėtų nustatyti pakoreguotas senas GC pildymo normas.

      1. Terminalų, kurių apyvarta >25000 t/m talpyklos iš esmės visiškai, o perpylimo įrenginiai tik šiai dienai atitinka LAND‘o reikalavimus. Iki 2008 m. šie terminalai numato įsirengti GRĮ, garų grąžinimo sistemas bei AC apatinio pildymo aikšteles, todėl terminalų vadovai (savininkai) planuoja, kad pilnai atitiks reikalavimus. Šių terminalų esami pildymo įrenginių elementai ir valdymo sistemos techniniu požiūriu atitinka LAND‘o II ir IV priedo reikalavimus.

6.1.8 Terminalų, kurių apyvarta yra daugiau nei 10000 t/m ir mažiau nei 25000 t/m ir kuriems netaikomos garų surinkimo neįrengimo išimtys pagal LAND‘o dalinio pakeitimo 2.4.1 p., patenka į terminalų grupę, kuriuose „gali būti įrengiami tarpinio garų laikymo įrenginiai“ (IV sk. 8 p.), o garai grąžinti suskystinimui. Šiuo metu terminalai tenkina tik kitus reikalavimus – turi įsirengę viršutinio ir apatinio pildymo platformas, tačiau garų surinkimui nei garų surinkimo rezervuarų įrengimo nei kitų sprendimų nedaroma. Tai yra todėl, kad šiems terminalams nėra griežtų reikalavimų nei pagal IV sk. 8 p., nei pagal LAND‘o dalinio pakeitimo 2.4.1 p. Be to, surinktus garus jie neturės su kuo grąžinti į gamyklą ar kitą terminalą, kol nebus tinkamai sutvarkytos GC. Neįgyvendinus garų surinkimo, nuo 2008 metų, šie terminalai terš aplinkos orą pildydami talpyklas iš GC (ypač tie, kurie turi horizontalius rezervuarus) taip pat pildydami AC bei negalės priimti grįžtančių garų iš AC.

      1. Terminalai, kurių apyvarta mažesnė nei 10000 t/m, turi ir viršutinio ir apatinio pylimo į AC platformas, jiems taikomos garų surinkimo išimtys. Tačiau eilė šių terminalų turi ir antžemines ir požemines cisternas, kokių LAND‘as neleidžia turėti pagal I priedo 3 p. reikalavimus.

      2. Modernizuotos ir atitinkančios LAND‘o reikalavimus talpyklos privalo tenkinti V sk. 17 p. reikalavimą, kad užpildant kiekvieną benzino saugyklą ir laikant joje benziną, LOJ išgaravimai neviršytų 0,01 % metinės apyvartos. Kadangi Lietuvoje keičiama išmetimų apskaičiavimo Metodika, išmetimams apskaičiuoti bus būtina žinoti talpyklos sandarą ir talpykloje sumontuoto plūdriojo ekrano elementų sandarinimo efektyvumą. Tam bus reikalinga kiek įmanoma objektyviau nustatyti šių elementų parametrus, tipus, sandarinimo normas. Šiuo atveju tai turėtų padaryti Įgaliotosios įstaigos ekspertai.

      3. Kadangi terminalų pildymo ir ištuštinimo įrengimas keliami ypač mažos taršos reikalavimai (0,005% nuo metinės apyvartos), šių įrenginių techninis išpildymas, sandarumas ir priežiūra turi būti aukštos kokybės. Ši kokybė gali būti užtikrinama, jei terminalų pildymo ir ištuštinimo įrenginius tikrins ĮĮ. Be to, sutinkamai su nauja LOJ išmetimų (netekčių) skaičiavimo Metodika, GGS turi būti patikrinamos išbandant sandarumą ir suteikiant atitinkamą veikimo efektyvumo rodiklį.






6.2 Degalinės


Tyrimo metu, kurio esminiai rezultatai pateikti 4 sk. lentelėje Degalinės. Reikalavimų pagal LAND 35-2000 įgyvendinimas, tyrimo duomenų, apklausos ir apžiūrų būdu suformuluotos šios apibendrinančios išvados.

 

6.2.1 Lietuvoje iš viso veikia 701 degalinė. LAND‘o reikalavimai netaikomi (dėl išimčių) 144 degalinėms ne mieste, 27 mieste, viso 171 degalinei. Vadinasi teoriškai LAND‘o reikalavimai iki 2008 m.turi būti įgyvendinti 530 degalinių.

6.2.2 Dabartiniu metu Lietuvoje veikia 584 degalinės, kuriose LAND‘o reikalavimai įgyvendinti. Nustatyta, kad yra nemažas skaičius degalinių, tenkinančių LAND’o reikalavimus, nors reikalavimai joms ir netaikomi.

6.2.3 Lietuvoje LAND‘o reikalavimai 2006 metų pabaigai dar neįgyvendinti 35 degalinėse(iš 530), ir šiose degalinėse reikalavimai turės būti įgyvendinti iki 2008 metų.

6.2.4 Pagrindiniai techniniai ypatumai, dėl kurių neįgyvendinti LAND‘o reikalavimai:

- visose degalinėse, kuriose nustatyta, kad reikalavimai neįgyvendinti, benzino pylimui į rezervuarus neįrengtas garų grąžinimas į benziną atvežusią mobiliąją talpyklą;

- eilėje degalinių neįrengtas garų atsiurbimas iš automobilio kuro bako ir garų grąžinimas į degalinės rezervuarą;

- keliose degalinėse rezervuaro alsuokliai iškelti į žemesnį nei 4 m aukštį.

 

6.2.5 Rezervuarų ir sujungimo linijų sandarumo ir garų grąžinimo sistemų veikimo efektyvumo užtikrinimą įgyvendina degalinės (arba samdomos įmonės) atsakingi asmenys, pagal savininko (eksploatuotojo) parengtus degalinės eksploatacijos vidaus norminius dokumentus – apžiūrų instrukcijas, tikrindami linijų sandarumą bei įrenginių techninę būklę. Šie tikrinimai atliekami vizualiniu būdu, nuotėkių tikrinimas prietaisais neatliekamas, nes tokių prietaisų nei degalinės nei eksploatuojančios įmonės neturi.

Paprastai šios instrukcijos atskirose įmonėse yra gana skirtingos, jos parengtos pačių eksploatuotojų ar kitų specializuotų įmonių.

6.2.6 Įgaliotosios įstaigos dabar degalinėse atlieka tik rezervuarų, didesnių nei 50 m3 patikrinimą (kas du metai). Kas šeši metai tikrinamas sandarumas (hidrauliniu būdu). Kitų degalinių įrenginių ĮĮ netikrina.

6.2.7 Degalinių įrenginių ir jų eksploatacijos kontrolę įgyvendina Regioninių aplinkos apsaugos departamentų inspektoriai. Degalinės tikrinamos pagal departamentų parengtus tikrinimo planus. Pagrindinis tikrinimų trūkumas – nėra parengtų tikrinimo metodikų bei tikrinimo apimčių, tikrintojai ne visada techniškai kompetentingi.

6.2.8 Reikalavimas iš užpildomo degalinės rezervuaro grąžinti garus į užpilančią autocisterną daugumoje degalinių, ypač tose, kurios priklauso degalinių tinklams, yra įvykdytas, t.y. sistemos įrengtos ir, pagal savininkų teigimą, jos naudojamos nuolatos, kadangi aptarnauja modernūs benzinvežiai. Tačiau smulkiems savininkams priklausančiose degalinėse (turinčiose po 1-5 degalines) šis reikalavimas techniškai įvykdytas dar ne visur. Šio reikalavimo vykdymo, t.y. garų grąžinimo sistemos (GGS) pajungimo išpilant ypač ne miesto degalinėse, nėra griežtai laikomasi. Techninio neįgyvendinimo priežastys išvardintos 4 sk. išvadose, o technologiškai nevykdomos dėl to, kad:

- dar neįsigaliojo reikalavimai vykdyti (tiems kurių apyvarta daugiau kaip 500 m3);

- benzinas gabenamas seno tipo benzinvežiais (pigesnės paslaugos).

Šis sąmoningas įrengtos GGS nenaudojimo klausimas gali pasidaryti aktualus nuo 2008 metų, kai rajonų (miesto degalinių) smulkių savininkų degalinės dėl konkurencijos ir verslo sumetimų sieks naudotis pigesnėmis seno tipo benzinvežių paslaugomis. Ne miesto degalinėms GGS naudojimas ar nenaudojimas nėra aktualus, nes praktiškai visos jos dabar neviršija 500 m3/metus apyvartos (stambesnių ne miesto degalinių apyvarta per metus vidutiniškai yra apie 350 m3 benzino).

Kad kontroliuoti garų grąžinimo į autocisternas reikalavimo vykdymą, RAAD turi numatyti šių degalinių neeilinius patikrinimus, o reikalavimo nesilaikymo atveju, jiems turėtų būti suteikta teisė bausti atitinkamomis baudomis.

 


6.3 Mobiliosios talpyklos

 

6.3.1 Lietuvoje, pagal VKTI duomenis, 2006 metų 11 mėn. buvo 105 benzinvežiai, turintys VKTI sertifikatą benzinui gabenti.

Tarp jų, kurios tinka sandariam pildymui per apačią ir sandariam garų grąžinimui ir išlaikymui iki kito pildymo benzinu terminale, yra 56 autocisternos, 49 autocisterna neturi garų grąžinimo.

6.3.2. Apklausiant benziną gabenančias autocisternas eksploatuojančių įmonių vadovus ir atsakingus už techninę eksploataciją asmenis, nustatyti šie galim dėl benzinvežių modernizavimo veiklos scenarijai:

- stambių įmonių, kurios turi savo benzinvežių parką ir aptarnauja save arba vykdo tik vežėjo funkcijas nuostatos yra:

-- pilnai atnaujinti, t.y. perdaryti minimum, parduoti arba pervesti dyzelinui gabenti senus benzinvežius ir įsigyti naujus ( UAB Lukoil Baltija, UAB Bendida ir kt. planai);

-- esant poreikiui, papildomai įsigyti naujų modernių benzinvežių (vežėjų UAB Transuotila, GRT Lietuva, UAB Autopaslauga planai);

- smulkių įmonių ir vežėjų nuostatos:

-- perdarys AC, įvertinę automobilio resursą ir jei paskaičiuota techninė modernizacija neviršys 5-8 tūkst. Litų;

-- panaudos AC kitoms kuro rūšims gabenti arba benzinui gabenti iš mažų terminalų į degalines, kurioms nebūtinas garų grąžinimas.


Pastaba Gana dideli kiekiai dyzelino ir biodyzelino yra gabenami atskiriems ūkininkams, individualioms įmonėms ir bendrovėms rajonuose ir kaimuose. Todėl seno tipo autocisternų panaudojimo problemų turėtų nekilti.


6.3.3. Lietuvoje praktiškai dvi įmonės turi savo nuosavybėje ir naudoja geležinkelio cisternas (GC) benzinui gabenti: SPAB LG – 1408 cisternas, AB MN – 728 cisternas.

GC atitiktį LAND 35-2000 reikalavimams šiame tyrime įvertino:

  • SPAB LG tarnybos (žr. SPAB oficialų atsakymą prieduose). SPAB LG specialistų nuomone yra įgyvendinti 23.1-23.4 reikalavimai, neįgyvendinti 23.5 ir 23.6 reikalavimai;

  • AB MN specialistai (žr. AB MN oficialų atsakymą prieduose). Jų nuomone yra įgyvendinti 23.1;23.4; 23.5 reikalavimai, neįgyvendinti 23.2 ir 23.5 reikalavimai. Dėl 23.3 reikalavimo įgyvendinimo nuomonė iš vis nepateikta;

  • Nepriklausomas ekspertinis tyrimas (šio darbo atlikėjas). Nustatyta:

--23.1 p. įgyvendinamas nepilnai, nes norint išpilti, būtina atidaryti viršutinį GC liuką, dėl ko išpylimo pradžioje gana nemažas garų kiekis išsiveržia į atmosferą, jei netaikomos pagalbinės priemonės. Toliau išpilant oras įsiurbiamas į cisterną ir garų nebeišmetama (žiemą) arba išsiskiria į atmosferą nedaug šiltu metų laiku;

--23.2 ir 23.3 p. reikalavimas neįgyvendintas, nes konstrukcijoje nėra garų pajungimo įtaisų. Kadangi nedideli terminalai numato grąžinti garus, šis reikalavimas turi būti įgyvendintas;

--23.4 reikalavimas praktiškai įgyvendintas. Tačiau GC yra labai senos, apsauginiai alsavimo vožtuvai yra seni, kas du metus tikrinami ir reguliuojami depe , atliekant depinį GC remontą. Tikrinimo stendas yra senas, alsuoklio išmetimo slėgio ir įsiurbimo vakuumo slėgiams matuoti naudojamas ekspertiniu požiūriu visiškai neatitinkantis tikslumo reikalavimų manometras. Todėl garantuoti tikslaus alsuoklių veikimo negalima. Tuo labiau, kad benzino cisternos išvyksta į Rusiją, Baltarusiją bei kitas rytų šalis, kur jų aptarnavimas visiškai neatitinka vakarietiškų standartų. Tai įrodo labai nešvari GC išorinė būklė.

--23.5 reikalavimas įvykdytas nepilnai, nes GC išgarinamos gretimai gamyklos esančioje Bugenių stoties vagonų plovykloje. Pagal reikalavimą blogiausiu atveju GC turėtų būti išvėdinamos geležinkelio stoties pakraštyje, pastačius cisternas ant atskiros geležinkelio šakos;

--23.6 reikalavimas gali būti ir neįgyvendintas GC, nes lygio matavimo funkciją, pildant GC, atlieka taškinio pildymo įrenginio lygio signalizatoriai. Išpilant GC, lygio matavimas kaip rodo praktika, reikalingas, tačiau nebūtinai elektroniniu prietaisu, nes paprastai tik patikrinama kiek benzino atgabenta (nustatomas lygis, po to tūris).

 

Pagrindinė tyrimo informacija dėl GC atitikties LAND‘ui, modernizavimo ir taršos sumažinimo bei bendroji problematika pateikta 5.2 sk.


      1. Informacija apie mobiliąsias talpyklas, jų atitiktį Lietuvoje taikomų teisės aktų reikalavimams yra kaupiama:

  • autocisternoms (AC):

-- VDI, registracija;

-- Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje, sertifikatų išdavimas;

-- Įgaliotose įstaigose (VĮ Tuvtechnika, VĮ Technikos priežiūros tarnyba) cisternos būklės įvertinimas ir tinkamumo vežti produktą išvados.

- geležinkelio cisternoms (GC)-

Valstybinėje geležinkelių inspekcijoje (VGI) „Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre”, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1468.

Geležinkelio cisternai yra išduodamas registravimo pažymėjimas.

Informacija apie GC ir AC yra vieša (išskyrus kai kurias išimtis) ir gali būti gaunama visoms valstybės institucijoms, kitoms įstaigos, tame tarpe institutams, atliekantiems pavestus tyrimo darbus (pvz. siejamus su mobiliosiomis talpyklomis).

Registro įstaigose kaupiami duomenys apie registruojamą objektą, tame tarpe techniniai. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu ir Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 92-2542), turi būti pareikalauta iš registrą tvarkančių institucijų VDI ir VGI, atlikti duomenų apie AC ir GC papildymus, atsižvelgiant į LAND‘o reikalavimus.

6.3.5. Reikalavimas benzino lygį cisternose matuoti tik elektroniniais matavimo prietaisais Lietuvoje nėra įgyvendinamas, kadangi lygio matavimo prietaisų nereikia (eksploatuotojai tokios pat nuomonės). Moderniose AC pakanka lygio signalizatorių, seno tipo AC būtų tikslinga įrengti lygio signalizatorius, o šio reikalavimo įgyvendinimo perspektyva geležinkelio cisternose siejama su keliais principiniais sprendimais, kas aprašyta šio darbo 5.2 ir 5.3 skyriuose.

6.3.6. Šio darbo Užsakovas pageidauja nustatyti kaip laikomasi draudimo išvėdinti benziną vežusias mobiliąsias talpyklas kai jau yra galimybė benzino garus rekuperuoti ar laikyti tarpinio garų laikymo rezervuaruose ir pateikti pasiūlymus dėl kitų aplinkos oro taršos iš benzinui ir kitiems naftos produktams vežti daugiau nebenaudotinų autocisternų bei autocisternų, kurias numatoma remontuoti, prevencijos priemonių.

Tyrimo ir konsultacijų su eksploatuotojais metu įsitikinta, kad šis taršos faktorius yra labai nežymus Lietuvoje. Senų benzinvežių yra nedaug, jie nėra dažnai išvėdinami, jie neperdirbami, o parduodami ir daugiausia į užsienį arba dyzelinui vežti. Tik vienetai yra nurašomi. Patikrinti kaip elgiamasi dėl nurašytų išvėdinimo praktiškai neįmanoma ir nėra būtinybės.

6.4 Teisės aktai ir funkcijų pasiskirstymas


6.4.1 Benzino saugojimui skirtų talpyklų ir jų įrangos naudojimo, priežiūros ir kontrolės Lietuvos teisės aktai

 

Šiuo metu Lietuvoje benzino saugojimui skirtų talpyklų (bet kokių naftos produktų talpyklų) ir jų įrangos naudojimo tiesioginio galiojančio teisės akto nėra. Yra parengtas Pavojingų medžiagų talpyklų naudojimo taisyklių projektas (VDI), kuris yra gana universalus, trūksta nuostatų specialiems atvejams. Todėl šiame teisės akte nėra įvardyta daug reikalavimų ir normų, kurios būdingos benzino talpykloms. Taisyklių nuostatos labai mažai siejamos su LAND 35-2000 reikalavimais. Taisyklėse nėra nuostatų (ir atskiro skyriaus), kurios išsamiai ir aiškiai apibrėžtų talpyklų ir jų įrangos naudojimo kontrolės reikalavimus bei tvarką.

Talpyklų priežiūrai ir kontrolei įgyvendinti yra taikomi pagrindiniai teisės aktai ir kiti svarbesni LAND‘o įgyvendinimui teisės aktai, kuriais vadovaujasi tikrinimo ir kontrolės institucijos bei įstaigos:

  • Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių

priežiūros įstatymas [ 6 ];

- Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas [43]

  • LAND 31-99/M 11, skirtas LOJ emisijoms iš talpyklų apskaičiuoti. Šis dokumentas neatitinka europinių metodikų, nebeatitinka talpyklų konstrukcijų ypatumų, todėl turi būti pakeistas[ 20 ].

  • Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka [34]. Taikoma tik ūkio subjektams, kurie turi TIPK leidimą. Kadangi monitoringą vykdo ūkio subjektai, o kontroliuoja RAAD, turi būti informuoti ir ūkio subjektai ir RAAD apie LOJ išmetimų skaičiavimo metodikos pasikeitimą.

  • Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinės rekomendacijos [36]. RAAD Valstybinės laboratorinės kontrolės skyriai, po to, kai bus pakeista LOJ skaičiavimo Metodika turėtų ja vadovautis įvertindami ūkio subjekto kontrolės lygį, teršalų kiekį metams, momentinę taršą ir kitus rodiklius.

  • Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo , atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės [22]. Šiuo dokumentu vadovaujasi ir ūkio subjektai ir RAAD. Taisyklių 20.4 p. nurodoma, o 2 priede 4 p. nustatyta 10 t/m ribinė tarša (nerealiai didelė, vertinant naujos Metodikos požiūriu), kurią objektui viršijus, jam išduodamas TIPK.


Pastaba Pasikeitus benzino talpyklų konstrukcijoms (bei kitiems įrenginiams) ir apskaičiavimo Metodikai, esant tokiam leistinos taršos rodikliui praktiškai nebeliks benzino objektų (išskyrus didelius terminalus), kuriems reikės TIPK‘o. Tai ypač svarbu dėl degalinių, nes kiekvienai degalinei reikia parengti paraišką TIPK‘ui gauti. Tačiau visos jos naujomis sąlygomis neviršys šio taršos rodiklio. Tačiau žinant, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra daug degalinių, suminė tarša miestuose yra gana didelė. Aplinkosauginiu požiūriu paraiškos TIPK gauti turėtų būti rengiamos ne atskiram mažam objektui, o didesniam jų skaičiui ir esant atitinkamai objektų išsidėstymo koncentracijai.


- Įmonių (terminalų) vidaus teisės aktai – tvarkos, taisyklės, instrukcijos, skirti eksploatacinei priežiūrai, yra parengti savininkų (eksploatuotojų). Atskirų komplektuojamų elementų, įrangos priežiūrai taikomi gamintojo arba montuotojo pateikti naudojimo dokumentai.


6.4.2 Benzino perpylimo įrenginių naudojimo, priežiūros ir kontrolės teisės aktai


Benzino perpylimo į autocisternas ir geležinkelio cisternas terminaluose, stacionariąsias talpyklas terminaluose ir degalinėse bei transporto priemonių degalų bakus degalinėse skirtų įrenginių ir jų įrangos naudojimo tiesioginių teisės aktų – taisyklių, instrukcijų ir pan. reikalavimų Lietuvoje nėra parengta. Šie įrenginiai šiuo metu nėra registruojami VDI, todėl jų norminė reglamentacija valstybės mastu matomai nėra pirmaeilės svarbos, todėl dar nesutvarkyta. Kol kas tik savininkai pasirengia įmonės viduje taikomas priežiūros taisykles, instrukcijas, kuriomis vadovaujasi atsakingi už naudojimą asmenys.

VDI šių įrenginių neregistruoja, nors pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą, šie įrenginiai priklauso tikrinamų įrenginių grupei (3 straipsnis, 1 dalis), tačiau pagal Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro reikalavimus netenkina techninių charakteristikų reikalavimo (slėgio vamzdyne ir jo skersmens sandauga PxDN turi būti didesnė nei 3500).

Šių įrenginių tikrinimų Įgaliotosios įstaigos neatlieka, joms ši pareiga nėra deleguota.

RAAD kontroliuoja terminalus ir degalines, vadovaudamasi LAND 35-2000 dokumentu. Specialios kontrolės metodikos departamentai neturi.

VEI inspekcija, vykdydama savo funkciją, atlieka energetinių įrenginių kontrolę, remdamasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-270 patvirtinta energetikos valstybinės patvirtinta kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarka, žr. III sk. 7.2 p. ir IV sk. 11 p. minimą metodiką. Tačiau remiantis VEI inspekcijos atsakymu į paklausimą dėl Naftos įrenginių kontrolės ir LAND‘o reikalavimų įvertinimo kontroliuojant, atrodo, kad tokios metodikos nėra, nes ji nenurodoma, žr. VEI atsakymą priede.


6.4.3. Benziną gabenančių autocisternų naudojimo ir priežiūros teisės aktai


Benziną gabenančių autocisternų naudojimo ir priežiūros, įskaitant sertifikavimą technines apžiūras, tikrinimus, registravimą, tvarkos esama būklė, naudojami teisės aktai išnagrinėti šio darbo 1.3 skyriuje (Autocisternos), taip pat 6.3 p. Galime tik pabrėžti esminius autocisternų teisinio reglamentavimo ypatumus.

  1. Autocisternų naudojimą reglamentuos naujai parengtos „Beslėgių pavojingų medžiagų mobiliųjų talpyklų (cisternų) naudojimo taisyklės. Jos tūrėtų būti pakoreguotos pagal 6.3 sk. pateiktus Pasiūlymus, kreipiant dėmesį į tai, kad reikalavimų formuluotės aiškiau atitiktų LAND‘o reikalavimus.

  2. Autocisternų alsuoklių- slėgio/vakuumo vožtuvų tikrinimas turi būti deleguotas Įgaliotosioms įstaigoms, tai turi būti teisiškai reglamentuota VDI pavedimu.

  3. Remiantis aukščiau minėtomis mobiliųjų talpyklų naudojimo taisyklėmis, būtų tikslinga pareikalauti (pvz. iš savininkų pakoreguoti benzinvežio naudojimo (įmonės vidaus instrukcijas) instrukcijas, kuriose įgaliotieji asmenys (vairuotojai), vykdydami perpylimus, būtų instruktuoti laikytis procedūrų, kurios neprieštarautų LAND‘o reikalavimams. Pakoreguotos instrukcijos reikalavimai turėtų būti derinami. Turėtų būti numatyta atsakomybė dėl degalinių rezervuarų pildymo instrukcijų iš benzinvežių nesilaikymo. Šiuos norminio reglamentavimo pasikeitimus turėtų įgyvendinti VDI.

  4. Autocisternų naudojimo reikalavimai (instrukcija) neturi prieštarauti nei terminalų perpylimo įrenginių naudojimo taisyklėms (turėtų būti parengtas atitinkamas dokumentas) nei Naftos produktų degalinių saugaus eksploatavimo taisyklėms.


6.4.4 Benziną gabenančių geležinkelio cisternų naudojimo ir priežiūros teisės aktai


Benziną gabenančių GC naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja teisės aktai, nurodyti VDI atsakyme „Dėl problemų , siejamų su LAND 35-2000 reikalavimų įgyvendinimu“, žr. šio darbo 6 priedą. Susisiekimo ministerijos ir SPAB LG sistemoje iš esmės yra parengta pakankamai teisės aktų, kurie turėtų įgalinti tinkamai naudoti, registruoti ir prižiūrėti GC. Visumoje šiems VDI teiginiams galima pritarti. Tačiau realiai matant GC stovį ir išnagrinėjus jų atitiktį LAND‘o reikalavimams matyti daug trūkumų

Negalima visapusiškai sutikti su VDI teiginiu, kad priežiūrinius veiksmus, reglamentuojamus LAND 35 2000, RID, turėtų įgyvendinti Valstybinė geležinkelių inspekcija (VGI). Įrenginių, tuo labiau GC, registruojamų Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre, tikrinimai yra viena iš privalomų priežiūros formų, todėl jie, remiantis Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu, yra atliekami nepriklausomų įgaliotųjų įstaigų. Ryšium su tuo, GC tikrinimus turi atlikti nepriklausoma įstaiga, nesusijusi nei su Susisiekimo ministerija nei su SPAB LG. Todėl dalis kompetencijos turėtų pereiti VDI.

Nuo 2000 metų, kai Susisiekimo, Aplinkos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrai pasirašė ir pradėti įgyvendinti LAND 35-2000 dokumento reikalavimai, geležinkelio cisternos benzinui gabenti nebuvo prižiūrimos taip, kad būtų siekiama, jog jos atitiktų šio dokumento reikalavimus. Kad taip iš tiesų yra, liudija SPAB LG atsakymai į paklausimą dėl reikalavimų įgyvendinimo, žr. 5 priedą, SPAB LG atsakymą. Vadinasi esama priežiūros sistema nėra pakankamai efektyvi ir veiksminga, o VGI šiuo atžvilgiu nedaro reikiamų veiksmų GC atitikčiai LANDo reikalavimams užtikrinti arba jai nepakanka galių. Todėl, atsižvelgiant į 5.2 sk. pateiktus analizės duomenis ir visumoje apibendrinant esamą padėtį, galima teigti, kad dalis VGI kompetencijos dėl GC priežiūros – tikrinimai – turi būti perduoti nepriklausomoms Įgaliotosioms įstaigoms.

Taip pat būtina perduoti dalį kontrolės kompetencijos RAAD įstaigoms, nes GC techninis ir ypač išorinis stovis liudija, kad jų sandarumas nėra geras ir tarša iš šių įrenginių yra gana didelė. Ta pačia proga reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitų naftos produktų vežimo GC, kurių stovis ir išvaizda liudija, kad jokiais kriterijais neatitinkama europinės darbo tvarkos, naudojimo reikalavimų vykdymo ir būklės priežiūros sampratos, žr. žemiau pateikiamą foto.


 

 

VGI, kuri tvarko GC registrą, turėtų pareikalauti papildyti duomenis apie kiekvieną GC. Ir kontroliuoti GC atitiktį visų galiojančių Lietuvoje dokumentų požiūriu. Registre, greta kitų duomenų apie GC, turėtų būti nurodoma atitiktis LAND‘o reikalaujamiems parametrams. Tik esant šiai atitikčiai, tokia GC galėtų būti naudojama gabenti benziną.


6.4.5 Duomenų apie į direktyvos sritį patenkančias stacionariąsias ir mobiliąsias talpyklas kaupimas bei ataskaitų apie direktyvos reikalavimų įgyvendinimą rengimas ir teikimas EK

 

Duomenys apie autocisternas (benzinvežius) yra kaupiami:

- Įgaliotose įstaigose;

  • Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje ;

  • Valstybinėje darbo inspekcijoje.

Tačiau šiuo metu šių įstaigų nei išduodamuose dokumentuose, nei autocisternų vidinės apskaitos dokumentuose nėra įvardijami konkretūs atitikties LAND reikalavimams punktai. Kaip minėta aukščiau esančiuose skyriuose, delegavus atitinkamus papildomus įgaliojimus Įgaliotosioms įstaigoms tikrinti AC pagal visus esminius LAND‘ reikalavimus, būtų galima šiose įstaigose formuluoti išvadas apie atitiktį ir kaupti šioje įstaigoje šiuos duomenis. Tik šių tikrinimų pagrindu ĮĮ galėtų teikti Valstybinei Kelių Transporto Inspekcijai išvadą apie AC atitikimą ADR ir LAND‘o reikalavimams ir tai būtų esminis pagrindas išduoti sertifikatą autocisternai, leidžiantį gabenti benziną.

Duomenys apie atitiktį ir ADR ir LAND‘o reikalavimams galėtų būti pakartoti ir VDI ir VKTI dokumentuose. Dėl dokumentų papildymų konkrečių formų turėtų susitarti šios įstaigos. Pareiga suteikti informaciją apie AC atitiktį reikalavimams turėtų būti deleguota VDI.

Duomenys apie GC atitiktį RID, SMGS-2 yra kaupiami Valstybinės Geležinkelių Inspekcijos duomenų bazėje, kuri tvarko GC benzinui gabenti registrą. Registro funkcijos pagrindinė dalis turi būti perduota VDI, dalis turėtų išlikti šios įstaigos kompetencijoje. GC atitiktis LAND‘o reikalavimams registre nei duomenų bazėje nenurodoma. Dėl GC atitikties RID, kitiems bei LAND‘o reikalavimams tikrinimus ateityje būtina deleguoti Įgaliotosioms įstaigoms. Todėl atsiras galimybė gauti labiau objektyvius GC atitikties įvairiems reikalavimams duomenis. Dėl GC priežiūros kontrolės ir kitų dalykų yra būtina priimti sprendimus ir susitarimus ministerijų atsakingų institucijų lygmenyje.


6.4.6. Kompetencijos ir funkcijų, reikalingų direktyvos reikalavimų veiksmingam įgyvendinimui ir ataskaitų apie įgyvendinimą teikimui EK, pasiskirstymas


Kompetencijos paskirstymas tarp institucijų visų pirmą turi būti sąlygojamas galiojančių teisės aktų, kuriuose apibrėžtos institucijų funkcijos, realiomis galimybėmis atlikti reikiamus veiksmus bei profesiniu tinkamumu. LAND‘o reikalavimų įgyvendinime realius veiksmus atlieka:

- Aplinkos, Susisiekimo ir Soc. apsaugos ir darbo ministerijos;

  • Įrenginių savininkai (eksploatuotojai);

  • Įgaliotosios įstaigos;

  • VDI;

- VKTI;

  • Valstybinė geležinkelių inspekcija;

  • Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai;

  • Aplinkos apsaugos agentūra.

Šių institucijų veiksmai ir būtinos atlikti priemonės, kad LAND‘o reikalavimai būtų veiksmingiau įgyvendinti, dalinai išnagrinėti beveik visuose šio darbo skyriuose ir apibendrinti 6.1-6.4 skyriuose. Galimas konkrečių veiksmų planas, veiksmų atlikėjai ir funkcijos, remiantis šio darbo apibendrinimais ir pasiūlymais, bus pateikti 7 sk.

Kompetencijos tarp institucijų pasiskirstymas bus patikslinamas po to, kai iš Europos Komisijos bus gautas atsakymas į užklausimą apie reikalavimus teikti ataskaitą dėl 94/63/EC įgyvendinimo.



7. Veiksmų planas

7.1 Bendrosios nuostatos


Atlikto tyrimo duomenų ir analizės pagrindu galima teigti, kad LAND 35-2000 įgyvendinimas Lietuvoje vyksta gana gerai, ypač tai galima pasakyti apie terminalus, jų talpyklas, terminalų pildymo –ištuštinimo įrenginius, garų grąžinimo sistemų įsirengimą , išskyrus GRĮ terminaluose kurių apyvarta daugiau nei 25000 t/m, degalines, išskyrus garų grąžinimo nesilaikymą, kol nėra terminalų galinčių priimti garus. Be didelių problemų yra atnaujinamas benzinvežių parkas, verslininkai nekelia nei techninių nei kitų problemų dėl senų benzinvežių tolimesnio likimo. Visa tai bendrovės ir savininkai sprendžia gana ramiai ir siekia , kad iki 20008 metų reikalavimai būtų įgyvendinti. Didesnės įgyvendinimo problemos yra siejamos su geležinkelio cisternų atitiktimi, dėl kurių turi būti priimti aukščiausi kolegialūs sprendimai.

Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė tyrimo duomenimis yra gana pakankama ir neturėtų ateityje sutrukdyti reikalavimų įgyvendinimui, išskyrus kai kuriuos naujai rengiamų teisės aktų pakoregavimus bei papildomų dokumentų parengimą. Šioje vietoje Aplinkos ministerijos atsakingi specialistai remiantis šio darbo rezultatais ir išvadomis turės inicijuoti , atlikti bei koordinuoti visą eilę veiksmų, kad butų pašalintos nedidelės kliūtys, nežymiai pakeista ir tvarka, išplėsti Įgaliotųjų įstaigų įgaliojimai, inicijuojami teisės aktų pakoregavimai, patvirtinama nauja LOJ išmetimų skaičiavimo metodika ir kiti veiksmai. Dėl kai kurių įgyvendinimo problemų, nuostatų pakoregavimo ir kitų dalykų, kurie paminėti darbo išvadose bei veiksmų plane, Aplinkos ministerija turėtų parengti ir patvirtinti atitinkamą dokumentą. Dėl įrenginių tikrinimo, priežiūros, kontrolės veiksmų bei jų efektyvumo padidinimo, turėtų būti aptarti veiksmai, nuoseklumas ir kompetencijos ribų pasiskirstymas su VDI, VGI bei Aplinkos apsaugos agentūra, remiantis šio darbo skyriuose pateiktomis išvadomis, pasiūlymais ir veiksmų planu.

Kadangi būtinų atlikti veiksmų visuma yra suformuluota darbo atlikėjo, atsakingų institucijų požiūris dėl jų priimtinumo ir tuo labiau nuoseklumo gali būti kitoks. Todėl veiksmų planas sudarytas ne pagal chronologinį principą, o pagal benzino įrenginius, dėl kurių turi būti atlikti atitinkami veiksmai, kad reikalavimai būtų įgyvendinti.




















7.2 Rekomenduojamas veiksmų planas


Terminalai, talpyklos, pripildymo ištuštinimo įrenginiai. Būtini veiksmai, kurie leistų pagerinti reikalavimų įgyvendinimą ir jų laikymąsi:


1. Įgaliotosioms įstaigoms turėtų būti deleguoti papildomi įgaliojimai tikrinti talpyklų sandarumą prietaisų pagalba(nuotėkio, koncentracijos). Reikėtų apsvarstyti galimybę šioms įstaigoms tikrinti talpyklų alsuoklius.

2. Naujai parengtose Talpyklų naudojimo taisyklėse turi būti numatyti šie įgaliojimai, įvardyti konkretūs tikrinimo taškai, rekomenduota taikyti aprobuotas metodikas.

3. Talpyklų naudojimo taisyklėse turi būti labiau aiškiau ir konkrečiau apibrėžti eksploatuotojo atliekami apžiūrų veiksmai, procedūros. Tai savon ruožtu padės parengti išsamesnes ir efektyviau taikomas vidaus apžiūrų instrukcijas eksploatuotojui arba savininkui.



4. Būtina tikslinti LAND‘o 35-2000 IV sk.8 p. reikalavimą ir dalinio pakeitimo punktą 2.4.1. ryšium su terminalų, kurių apyvarta 10000-25000 t/m, priskyrimu atitinkamai kategorijai.

Jei būtų tinkamai įrengtos GC, galinčios grąžinti garus į AB MN, viskas išsispręstų: šios grupės terminalai įsirengia garų laikymo talpyklas. Pildant stacionariąsias talpyklas, garai grįžtų į GC, o pildant AC, būtų surenkami garų laikymo talpyklose. Jei šiai grupei terminalų netaikyti griežtesnių reikalavimų, tokiu atveju juos sąlyginai galima būtų priskirti prie terminalų su mažesne nei 10000 t/m apyvarta, bet su ta sąlyga, kad pagal suderintus aplinkosauginius reikalavimus būtų galima taikyti išimtį neįsirengti garų surinkimo sistemų.



5. Būtina pakoreguoti LAND‘o I priedo 3.2 p. reikalavimus (arba dalinius pakeitimus) dėl horizontalių cisternų galimybės naudoti terminaluose, kurių apyvarta mažesnė nei 10000 t/m, be sujungimo su tarpinio garų laikymo rezervuarais arba turi būti tinkamos GC, kad, pildant šias talpyklas, garai būtų grąžinti į GC. Jei šios talpyklos pildomos iš AC, problemų nelieka. Tačiau ne visi tokie terminalai gali atsivežti benziną AC pagalba. Tai pigiau Šiaulių terminalams, o brangu Kauno, Vilniaus zonos terminalams.


6. VDI turi įgalioti viešąsias įstaigas talpyklų patikrinimo metu nustatyti plūdriųjų ekranų sandarinimo įtaisų (fitingų) efektyvumo rodiklius. Šiuo atveju tūrėtų būti derinama su parengta nauja LOJ išmetimų skaičiavimo Metodika. Šiuo aspektu turėtų būti papildytas ir Talpyklų naudojimo taisyklių projektas. Įgaliotųjų įstaigų atlikto patikrinimo metu būtų nustatytos plūdriojo ekrano fitingų sandarinimo normos, kurias po to būtų galima naudoti apskaičiuojant LOJ išmetimus arba ĮĮ po patikrinimo turi apibrėžti talpyklos plūdriojo ekrano sandarumo klasę (derinant su Metodika ir Netekties normomis, kurių projektas parengtas Ūkio ministerijoje).


7. Terminalų (taip pat degalinių) aplinkosauginę kontrolę atlieka RAAD. Tačiau kaip parodė tyrimas, ši įstaiga negali reikiamai atlikti kontrolės, nes nėra tikrinimo instrukcijos, metodikų, nenustatyta kompetencijos apimtis. Eilė reikalavimų yra labiau techniniai nei aplinkosauginiai. Todėl Aplinkos apsaugos agentūra(?), RAAD kartu su VDI ir Įgaliotosios įstaigos specialistais turi peržiūrėti LAND‘ą ir nustatyti terminalų ir perpylimo įrenginių tikrinimų ir kontrolės kompetencijos ribas. Šio darbo 2 sk.1 ir 2 lentelėse yra pateiktas kompetencijos ir atsakomybės paskirstymo variantas. Apibrėžus kompetencijos ribas, Aplinkos apsaugos agentūra(?) privalo parengti RAAD skirtą naftos įrenginių (terminalų, perpylimo įrenginių, degalinių) kontrolės dokumentą - instrukciją. Naftos įrenginių tikrinimo norminius dokumentus turi pasirengti Įgaliotosios įstaigos Įstaiga, perėmusi įrenginių sandarumo, garų grąžinimo sistemų veikimo efektyvumo, nuotėkių, LOJ koncentracijų talpyklose matavimo ir tikrinimo funkcijas, privalo būti aprūpinta reikiamais matavimo prietaisais.

Atsakingi už kontrolę RAAD specialistai turi būti instruktuojami, o reikalui esant, apmokomi atlikti jiems reikalingus matavimus.

 



8. Terminalų pripildymo-ištuštinimo įrenginiai su GGS ir su GRĮ yra gana sudėtinga ir pavojinga termomechaninė sistema. Rekomenduotina jas registruoti VDI, o jų tikrinimai turi būti deleguoti Įgaliotajai įstaigai. ĮĮ, pasirengusi reikiamą metodiką, turi kartą per metus išbandyti jos sandarumą, ir nustatyti garų grąžinimo sistemų veikimo efektyvumą atitinkamu rodikliu (70 arba 90%), kad po to šį rodiklį būtų galima taikyti skaičiuojant LOJ netektis pagal naująją skaičiavimo Metodiką.


9. Siekiant tvarkingai ir saugiai eksploatuoti pripildymo – ištuštinimo įrenginius sistemoje su GRĮ, tikslinga parengti šių įrenginių naudojimo taisykles. Kadangi Lietuvoje nėra terminalų eksploatacijos taisyklių, gal būt būtų racionaliau parengti Terminalų eksploatacijos taisykles, kurių dalį sudarytų pripildymo - ištuštinimo įrenginių sistemos su GRĮ naudojimo nuostatos.


10. Seno tipo autocisternų viršutinis pildymas be garų grąžinimo galimas tik terminaluose, kurių metinė apyvarta ne didesnė, kaip 10000 t. Kadangi užpildant šias autocisternas pasikliaujama dozavimo siurbliu bei žmoniškuoju faktoriumi (užpylimas dažnai stebimas), rekomenduotina, kad šių terminalų pildymo-ištuštinimo įrenginiai būtų suderinti su seno tipo autocisternų įranga, kad neįvyktų perpylimas (žr. 6.3 sk. 2 pasiūlymą).

Tam turėtų būti parengti Aplinkos ministerijos papildymai LAND‘o daliniams pakeitimams.








Degalinės. Pasiūlymai ir išvados dėl degalinėms keliamų reikalavimų įgyvendinimo būklės ir dėl neatidėliotinai reikalingų įgyvendinti priemonių.


1. Degalinių saugiai eksploatacijai ir garų sistemų sandarumo tikrinimo patikimumui padidinti yra būtina, kad VDI pareikalautų papildyti patikslintais reikalavimais Naftos produktų degalinių saugaus eksploatavimo taisykles dėl degalinių garų grąžinimo sistemų priežiūros bei taikomų metodų . Papildymai turi būti perkelti į savininkų rengiamus dokumentus.


2. Būtina įvesti privalomą periodinį pildymo pistoletų tikrinimą, ar tinkamai veikia perpylimo apsaugos vožtuvas, ar pistoletas jam nukritus ant žemės patikimai užsidaro (tikrinimui yra Lietuvos standartas).Tai turi atlikti ĮĮ.

3. Kadangi degalinėms taikomi griežti taršos ribojimo į aplinką reikalavimai (0,01 % nuo metinės apyvartos), Įgaliotoms įstaigoms turi būti deleguotas garų grąžinimo sistemų sandarumo, rezervuarų alsuoklių, pildymo pistoletų garų atsiurbimo efektyvumo tikrinimas. Įgaliotoms įstaigoms rekomenduotina parengti patikimas tikrinimo metodikas bei naudoti nuotėkio nustatymo prietaisus .

GGS tikrinimas yra privalus ir dėl to, kad pagal naująją LOJ skaičiavimo Metodiką bus būtina objektyviai įvertinti koks yra GGS efektyvumas (70 ar 90 %). ĮĮ išvadomis degalinės vadovautis apskaičiuodamos natūraliąsias netektis (taršą)


 

4. Būtina tiksliau ir visapusiškai apibrėžti degalinių projektavimo reikalavimus, papildant kai kuriuos Naftos produktų degalinių projektavimo ir statybos taisyklių punktus:

- garų grąžinimo į rezervuarus bei autocisternas sistemų įrengimo reikalavimus, atsižvelgiant į LAND‘o reikalavimus;

- koreguoti arba tikslinti reikalavimus dėl želdinių juostų arba kitų priemonių įrengimo. Šiuo metu RAAD inspektorių požiūriu dabartinis LAND‘o reikalavimas (III priedas 7 p) gana dažnai sukelia eilę sunkumų poveikio aplinkai vertinime, projektavimui, statybai ir kontrolei.


5. Aplinkos ministerija turi teikti Aplinkos apsaugos agentūrai, konsultuojantis su VDI ir Įgaliotųjų įstaigų specialistais, parengti RAAD darbuotojams skirtą degalinių kontrolės norminį dokumentą-instrukciją (žr 6.1 sk. 7 p.).


6. LAND 35-2000 dalinius pakeitimus reikia papildyti ir padaryti aiškesnę išvadą , kad po 2008 metų degalines ne miesto vietovėse, kurių apyvarta mažesnė nei 500 m3 per metus , gali aptarnauti benzinvežiai, kurie yra viršutinio pildymo ir neturi garų grąžinimo, o benzinvežiai gali būti pildomi terminaluose, kurių apyvarta ne didesnė kaip 10000 t/metus. Tai yra nedraudžiama pagal dabartinę LAND‘o ir jo dalinio pakeitimo redakciją. Tačiau šis faktas labai „užslėptas“, kad daugelis verslininkų jo net nepastebi (smulkiau žiūrėti žemiau, 6.3 sk. Mobiliosios talpyklos.


7. RAAD turi numatyti degalinės įrenginių kontrolės instrukcijoje neeilinės kontrolės galimybę ir jos metu, radus reikalavimų nesilaikymo atvejų, pvz. kai būtina panaudoti, o faktiškai nepanaudojama arba pajungiama, bet neveikia garų grąžinimo sistema, sustatyti pažeidimo protokolą ir atitinkamai nubausti degalinės savininką(eksploatuotoją).



Mobiliosios talpyklos Pasiūlymai ir išvados dėl mobiliosioms talpykloms keliamų reikalavimų įgyvendinimo būklės ir dėl neatidėliotinai reikalingų įgyvendinti priemonių.


1. Teikti siūlymus:

- VDI dėl AC ir GC alsuoklių tikrinimo delegavimo Įgaliotosioms įstaigoms;

- VDI, kad Įgaliotosios įstaigos būtų aprūpintos specialiu benzinvežių cisternų tikrinimo stendu, skirtu atlikti AC sandarumo ir hidraulinius bandymus, ir stendu(ais) alsuoklių patikrai;

- VDI, kad Įgaliotosios įstaigos, žinančios AC konstrukcijas, pasirengtų ir nustatytų tvarką konsultuoti suinteresuotus subjektus dėl AC modernizavimo pagal LAND‘o reikalavimus;

- VDI pakoreguoti Mobiliųjų talpyklų naudojimo taisyklių projektą dėl jo papildymo AC modernizavimo (renovavimo) projektų ir cisternų įrangos perdirbimo klausimais (taisyklėse be to kalbama apie remontą);

- VDI, Susisiekimo ministerijai, SPAB LG ir kitoms institucijoms dėl

GC tikrinimo delegavimo įgaliotosioms įstaigoms;

- Susisiekimo ministerijai, VGI ir VDI dėl geležinkelio cisternų naudojimo taisyklių parengimo arba apsvarstyti galimybę parengti atskirą mažesnės apimties dokumentą – instrukciją dėl GC pildymo ir sandarinimo įtaisų naudojimo, kad būtų sumažintos LOJ emisijos. Tačiau prieš tai turi būti priimtos principinės nuostatos dėl GC modernizavimo.


2. Naudoti seno tipo benzinvežius nedraudžia šie LAND‘o punktai:

- IV sk.12 (rekomenduoja perdaryti;

- VI sk. 19-22 reikalavimai mobiliųjų talpyklų sandariam pildymui ir ištuštinimui netaikomi terminaluose , kurių apyvarta <10000 t/metus, žr. dalinius pakeitimus, 2.4.1 p.;

- III priedo 1,2,3 nuostatos netaikomos degalinėms kurių apyvarta mažiau nei 100 (mieste) ir 500 m3per metus ne mieste.

Vadinasi galima garų į AC negrąžint ir VII sk. 23.2 nuostata nebetaikoma. Todėl seno tipo benzinvežiai gali būti naudojami. Būtina tik užtikrinti, kad išpylus benziną iš autocisternos, garų likutis joje liktų. Todėl ankstesniame skyrelyje pateiktas siūlymas dėl šio fakto, turėtų būti teisiškai labiau akcentuotas atskirame Aplinkos ministerijos dokumente.





3. Seno tipo mobiliosioms talpykloms norint pasikrauti benziną terminaluose, kurių apyvarta <10000 t/metus, rekomenduotina įrengti apsaugos nuo perpylimo sistemą, suderintą su terminalo pildymo-ištuštinimo įrenginiu. Tai turi būti apibrėžta papildomame Aplinkos ministerijos dokumente dėl LAND‘o įgyvendinimo.


4. Teikti oficialų siūlymą VDI ir VGI inspekcijoms, kad Įgaliotosios įstaigos, įvertinančios AC ir GC atitiktį reikalavimams, nurodytų atitiktį ir LAND‘o reikalavimams. Šie reikalavimai ir jų atitiktis LAND‘ui turėtų būtų įtraukiami į ĮĮ , VDI ir VGI duomenų bazes.


5. Rekomenduojama pakeisti VII sk. 23.6 reikalavimą (anuliuoti lygio matavimo prietaisų taikymą) ir jį patikslinti dėl lygio matuoklių po to, kai bus priimta galutinė pozicija dėl GC modernizavimo.


6. LAND‘o VII reikalavimų skyriuje rekomenduojama suformuluoti rekomendacinį reikalavimą dėl lygio signalizatorių įrengimo seno tipo AC.


7. Kadangi GC netenkina kelių reikalavimų, ryšium su tuo iškyla reikalavimų įgyvendinimo problemos terminalams dėl garų gražinimo, lygio matavimo ir taršos sumažinimo. Nežinant sprendimų dėl GC, terminalai negali patys priimti sprendimų. Šioje situacijoje būtinas daugiašalis susitarimas (smulkiau aprašyta 5.2 sk.).Jį turėtų inicijuoti Aplinkos ministerija


8. Lietuviškos GC naudojamos ir rytų šalyse, kuriose techninė eksploatacija nėra aukštos kokybės. Modernizuoti GC, kad jos tenkintų LAND‘o reikalavimus galima techniškai taip, kad nauji mazgai ir įtaisai būtų kiek įmanoma apsaugoti ir nežalojami esant netinkamai eksploatacijai.



9. Žinant negatyvų Sus. Ministerijos tarnybų ir SPAB LG požiūrį į GC renovaciją, į šią diskusiją ir problemos sprendimą turi būti pasitelkta VGI.


10. Šiuolaikinės transporto kompiuterinio valdymo galimybės leidžia išspręsti GC modernizavimo problemą dalinai ir pigiau. Pakaktų modernizuoti tiek GC, kiek jų reikalinga aptarnauti ES zoną. Šios GC būtų naudojamos tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Nemodernizuotoms GC, kurios naudojamos benzinui gabenti į Rusiją ir kitas rytų šalis, suderinus su ES, galėtų būti taikoma išimtis. .


11. Viso šio darbo rezultatų, duomenų ir išvadų pagrindu turi būti parengtas Aplinkos ministerijos dokumentas(ai) dėl LAND 35-2000 įgyvendinimo būklės, rekomenduojamų nuostatų pakeitimų ir papildomų priemonių .




Literatūra


  1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093, Nr. 90-2773);

  2. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 98-2813);

  3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 39-1092);

  4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551; 2000, Nr. 84-2533);

  5. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424);

  6. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2742);

  7. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2000, Nr. 42-1188);

  8. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 105-2393; 1998, Nr. 105-2897);

  9. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 119-2772);

  10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 “Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje” (Žin., 2000, Nr. 26-694);

  11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 1542 “Dėl naftos produktų laikymo kuro talpyklose tvarkos ir kuro talpyklose laikomų naftos produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 1-25);

  12. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 11 24 įsakymu Nr.74 patvirtintos teršalų emisijos į atmosferą valstybinės pirminės apskaitos formos PA-1 ir PA-2 (forma PA-1 “Stacionarių atmosferos teršimo šaltinių charakteristikų registracijos žurnalas”); Nebegalioja.

  13. Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.05:2000 “Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis” (Žin., 2000, Nr. 67-2031). Nebegalioja.

  14. Europos Parlamento ir Europos Tarybos Direktyva 94/63/EC “Dėl lakiųjų organinių junginių (LOJ) išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant iš terminalų į degalines valdymo” (European Parliament and Council Directive 94/63/EC of 20 December 1994 on the control of volatile organic compound (VOC) emissions resulting from the storage of petrol and its distribution from terminals to service stations. // Official Journal of the European Parliament, No. L 365, 31/12/1994, p. 24);

  15. Bendra EMEP/ CORINAIR į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos metodika. Europos aplinkos agentūra. 1999 (Joint EMEP/ CORINAIR Atmospheric Emission Inventory Guidebook. European Environment Agency. 1999);

  16. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas „ Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams“ LAND 35-2000 (Žin., 2000, Nr. 108-3470).

  17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas „Dėl aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo bei susisiekimo ministrų 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymo nr. 520/104/360 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 35-2000 „Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams“ patvirtinimo“ dalinio pakeitimo bei lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimų esamiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams nustatymo“. Patvirtintas 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 600/172/454, Vilnius;

  18. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas “Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimai“ LAND 1-2003, Žin., 2004, Nr. 34-1114;

  19. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas „Oro teršalų valymo įrenginių registravimo ir eksploatavimo taisyklės“ LAND 40-2000. Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 12 15 įsakymu Nr.528;

  20. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 31-99/M-11;

  21. Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai (Žin.,1999, Nr. 68-2186);

  22. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr.80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Patvirtintas 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330;

  23. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (Žin., 2004, Nr. 130-4649);

  24. Pavojingus krovinius vežančių kelių transporto priemonių sertifikavimo taisyklės. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004-03-22 įsakymu Nr.2B-78 (Žin., 2004, Nr. 47-1565);

  25. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo“. Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408;

  26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų pirminės atskaitos formų teikimo tvarkos patvirtinimo“. Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.150;

  27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarkos patvirtinimo“. Patvirtintas Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.340;

  28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl duomenų apie taršos šaltinius ir iš jų išmetamus (išleidžiamus) pagrindinius teršalus pateikimo tvarkos patvirtinimo“. Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 136;

  29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl statybos techninio reglamento str. 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ patvirtinimo. Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701;

  30. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatai. Patvirtintas Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 64;

  31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl aplinkos ministro 2001 m. sausio 25 d. įsakymo nr. 64‚ dėl vykdomosios ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-653.

  32. Informacijos apie naftos, naftos produktų ir kito kuro gamybą, importą, eksportą, prekybą, suvartojimą, atsargų kaupimą ir tvarkymą teikimo tvarka. Ūkio ministro 2002-10-30 įsakymas Nr. 379;

  33. Naftos perdirbimo, transportavimo įmonių ir naftos terminalų statybos rūšys. Ūkio ministro 2004-07-16 įsakymas Nr.4-283;

  34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230;

  35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 230 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“. Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 9 . įsakymu Nr. D1-628;

  36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „ Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“. Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68;

  37. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus projektas „Pavojingų medžiagų talpyklų naudojimo taisyklės“;

  38. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro projektas „ Beslėgių pavojingų medžiagų mobiliųjų talpyklų (cisternų) naudojimo taisyklės“.

  39. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl leidimų atlikti aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Patvirtintas 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711.

  40. Naftos produktų degalinių saugaus eksploatavimo taisyklės. Projektas. Lietuvos respublikos Ūkio ministerija, 2006 m.

  41. Naftos produktų degalinių projektavimo ir statybos taisyklės. Projektas. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 2006 m.

  42. Lietuvos respublikos susisiekimo ministro 2003 m. 04 08 d. įsakymas Nr. 3-241 Dėl techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms.

  43. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Patvirtintas

  44. 2002 07 01 Nr. IX-1005.






Priedai:

 
          LAAIF