Saugomų rūšių aprašymai

Balinė pelėda - reta, nepakankamai ištirta rūšis

Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Reta, nepakankamai ištirta rūšis.

Perėjimo metu sutinkama šlapiose krūmuotose pievose, tarpinio tipo pelkėse, paupėse, paežerėse. Kai kur peri kultūrinėse pievose ar dirvonuose. Šiltomis žiemomis gali neišskristi iš Lietuvos.

Lietuvoje peri negausiai: iki šiol surasta apie 10 šios rūšies lizdų. Rūšiai būdingi kas 5 – 7 metus ar dar rečiau pasikartojantys daugiamečiai gausos svyravimo ciklai, kai balinės pelėdos stebimos visose joms tinkamose buveinėse.

Peri ant žemės, pilna dėtis yra 3-10 kiaušinių. Peri nuo antrojo kiaušinio, todėl vienos vados jauniklių amžius skiriasi. Maždaug 2 savaičių jaunikliai palieka lizdą ir slapstosi žolėse prie jo.

Pelėdos minta peliniais graužikais, paukščiais, varlėmis, vabzdžiais.

Nemažai jų lizdų ir vadų sunaikina pavasariniai žolės gaisrai, varniniai paukščiai, šeškai, lapės, mangutai.
Svarbu išsaugoti šių pelėdų perėjimo vietas ir jose reguliuoti plėšrūnų skaičių.