Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Aktualijos

Kęstutis Navickas: skleidžiamos žinios apie kertamus miškus klaidina visuomenę

2018-10-12



BFL nuotr.

„Visuomenės dėmesys šalies saugomoms teritorijoms bei miškams ir besikeičiantis jos požiūris į gamtos vertybių išsaugojimą, yra geras ženklas. Esu įsitkinęs, kad tai rodo ir stiprėjantį žmonių norą daugiau suprasti, pažinti, ką ir kaip saugome, ir savo pilietinėmis pastangomis prisidėti tausojant gamtą ir ja rūpinantis“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Visuomenės pagalba ir atvira diskusija, ministro žodžiais, turi padėti rasti ilgalaikius ir tvarius sprendimus dėl miškų – didžiausio šalies turto – ateities. Tačiau nerimą kelia viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija. Visuomenę klaidina išgalvoti teiginiai apie saugomose teritorijose iškirstus didžiulius miškų plotus.

Ateinantį savaitgalį Labanoro regioninio parko Alnio hidrografiniame draustinyje paskelbto renginio iniciatoriai skleidžia žinią, kad du trečdaliai šio draustinio jau iškirsta – esą tai šimtmečio nusikaltimas. Tokie teiginiai yra tiesiog melagingi.

Valstybinių miškų tarnybos duomenimis, Alnio hidrografiniame draustinyje pastaruosius penkerius metus buvo vykdyti tik keli pavieniai kirtimai ūkinės paskirties (III grupės) miškuose – keturi privačiuose ir du valstybinės reikšmės sklypuose. Pastaruosiuose buvo suprojektuotos ir iškirstos dvi biržės – 2016 m. (2,8 ha) ir 2017 m. (0,6 ha). Valstybiniai miškai užima mažiau nei šeštadalį šio draustinio teritorijos (jo bendras plotas – 667 ha) – 105 ha, ir dauguma jų (75,6 ha) priskirti II grupės miškams, kuriuose leidžiami tik sanitariniai kirtimai.

Alnio hidrografinis draustinis buvo įsteigtas išsaugoti ir eksponuoti natūralų pobūdį išlaikiusio Aukštaitijos ežero hidrografinę struktūrą su salomis ir pusiasaliais. Tad ir draustinio vertė – ne miškai, o pati ežero forma, išraiškingas pusiasalis, kuris paskelbtas gamtos paveldo objektu.

Ežeras, pasak Labanoro regioninio parko direkcijos darbuotojų, išsiskiria gražia smaragdine žalsva spalva, skaidriu vandeniu, ir čionai nuolat plūsta žmonės. Jo krantai – kalnai, miškai reti, takų ir keliukų tinklas tankus, todėl čia patogu lankytis poilsiautojams.

Dar prieš šimtą metų ši Labanoro girios dalis nebuvo apaugusi miškais. Čia buvo įsikūrę kaimai, driekėsi laukai, žmonės ūkininkaudavo. Todėl dauguma ežerą supančių miškų dabar yra privatūs ir vienaamžiai.

Primename, kad visą informaciją apie valstybinius ir privačius miškus Lietuvoje galima rasti Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje – www.amvmt.lt. Valstybinių miškų tarnyba išduoda leidimus kirsti mišką ir kontroliuoja, kaip šie darbai organizuojami. 

Ryšių su visuomene skyrius

2018-10-12