Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Aktualijos

Aplinkos ministras K. Navickas: svarbu integruoti aplinkos aspektus į visas politikos sritis

2018-04-10



K. Navickas su Bulgarijos aplinkos ir vandenų ministru N. Dimov

Šiandien Bulgarijos sostinėje Sofijoje prasideda neformalus Europos Sąjungos aplinkos ministrų susitikimas, kuriame Lietuvai atstovaus aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Renginio metu bus diskutuojama dėl aplinkos oro kokybės, geresnio ES teisės reikalavimų įgyvendinimo ir ES pozicijos tarptautinėse klimato kaitos derybose.

Oro tarša – vienas didžiausių pavojų žmogaus sveikatai. Pasaulyje ji sukelia 8 mln., ES – 400 tūkst. priešlaikinių mirčių per metus. ES bendros ekonominės išlaidos dėl oro taršos sudaro 20 mlrd. eurų per metus, iš jų 20 proc. tenka tiesioginėms sveikatos priežiūros išlaidoms. Nors oro kokybė nuolat gerėja, daugiau kaip 80 proc. miestų žmonių gyvena aplinkoje, kurioje oro užterštumo lygis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį.

Lietuva, siekdama ambicingų 2020 ir 2030 metų oro taršos mažinimo tikslų, turės sutelkti visas pastangas. Daugiausiai jų reikės mažinant išmetamą azoto oksidų, kietųjų dalelių ir kancerogeninio teršalo benzo(a)pireno kiekį. Tai – kelių transporto ir kietuoju kuru (įskaitant biokurą) kūrenamų namų ūkių šildymo įrenginių išmetami teršalai.

Pasak aplinkos ministro K. Navicko, būtina suderinti įvairių politikos sričių tikslus ir gerinti tarpsektorinį bendradarbiavimą. „Klimato kaitos ir oro kokybės politikos turi būti lygiavertės ir plėtojamos kartu tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu. Be to, aplinkos aspektų integravimas visose politikos srityse yra būtinas veiksmingai sprendžiant tokius neatidėliotinus uždavinius, kaip oro ar vandens kokybės gerinimas, siekiant užtikrinti kokybišką gyvenimo aplinką ir apsaugoti žmonių sveikatą“, – teigia ministras.

Didžiausias ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos prioritetas – mažinti oro taršą, kurią sukelia namų ūkių šildymas, įvedant naujus kietojo kuro standartus ir reikalavimus kietojo kuro krosnims. Lietuvoje šiais metais taip pat įsigalios kietojo biokuro kokybės reikalavimai, bus nustatyti kokybės reikalavimai ir kitam kietajam kurui, skiriama ES parama neefektyviai namų ūkiuose veikiančių biokuro įrenginių atnaujinimui. Siekiant mažinti patrauklumą šilumos gamybai naudoti taršią kietojo kuro rūšį – anglį, nuo šių metų pradžios panaikinta akcizo lengvata šiam kietajam kurui.

Tikimasi, kad ateityje ES skirs daugiau dėmesio oro taršos mažinimo priemonių finansavimui. Taip pat būtina suderinti tarpsektorinius ES teisės aktus, investuoti į alternatyvių degalų infrastruktūrą, elektromobilumą, „intelektualųjį“ transportą, dėti pastangas, kad jau sukurtos technologijos būtų lengvai prieinamos, didinti visuomenės informuotumą apie oro taršos poveikį sveikatai ir neišvengiamą poreikį keisti gyvenimo įpročius (judumo, šilumos gamybos namų ūkiuose ir kt.).

Antrąją susitikimo dieną ES aplinkos ministrai aptars poziciją, kurios Europos Sąjunga turėtų laikytis šių metų gruodį Lenkijoje vyksiančioje 24-ojoje JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje. Aplinkos ministras diskusijose akcentuos bendros atsakomybės pasauliniu mastu dėl Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo ir šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo svarbą. Labai svarbu, kad Europos Sąjungos valstybės narės konkrečiais pavyzdžiais parodytų kitoms šalims, kad kova su klimato kaita yra pagrindas partnerystei ir darniai ekonomikos plėtrai.

Ryšių su visuomene skyrius
2018-04-10