Aplinkos ministerijos veiklos ataskaita

X. APLINKOS APSAUGA IR URBANISTINĖ PLĖTRA

Siekiant gerinti aplinkos kokybę spartėjančios ūkio plėtros sąlygomis, išsaugoti sveiką ir švarią aplinką ateities kartoms, 2002 metais daugiausiai dėmesio skirta vandens išteklių ir vandentvarkos ūkio sektoriui. Ši aplinkosaugos sritis reikalinga daugiausia išlaidų. 2002 metais nustatyta šio sektoriaus valdymo politika, baigiama kurti teisinė bazė, pradėta formuoti nauja upių baseinų valdymo institucinė sistema, įgyvendinta nemažai investicinių priemonių.

Parengtame Nacionalinės vandentvarkos ūkio plėtros strategijos projekte išdėstyti esminiai vandentvarkos ūkio reformos principai: sustambinti vandentvarkos įmones (sujungiant ir kaimo objektus), sumažinti politinių sprendimų įtaką jų ūkinei veiklai, sustiprinti vandentvarkos ūkio valstybinius reguliatorius, suvienodinti paslaugų kainas sustambintų įmonių teritorijose ir sukurti šių paslaugų standartą. Vienas pagrindinių Nacionalinės vandentvarkos ūkio plėtros strategijos tikslų – užtikrinti veiksmingą ir vartotojams patrauklų vandentvarkos ūkio funkcionavimą.

Vandens išteklių aplinkosauginiam administravimui pagerinti parengtas ir Seimui pateiktas Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šiame projekte išdėstyti integralios vandens valdymo sistemos kūrimo principai. Lietuvos teritoriją numatyta suskirstyti pagal upių baseinus, kuriems bus nustatyti vandensaugos tikslai, o šiems tikslams pasiekti bus parengtos programos. Pasiūlyta įstatymiškai įtvirtinti ir naują nuostatą, kad visos vandens paslaugos ir vandens apsaugos priemonės turi atsipirkti, t. y. už jas turi mokėti teršėjai ir naudotojai. Įstatymo projekte taip pat aiškiau išdėstyti vandens ir vandens telkinių naudojimo, valstybinio reguliavimo principai, šių telkinių savininkų ir naudotojų teisės ir pareigos.

Vienas iš vandens išteklių ir vandentvarkos ūkio sektoriaus prioritetų – gera paviršinio ir požeminio vandens telkinių kokybė, todėl ypač daug dėmesio buvo skiriama miestų nuotekų valymo įrenginių statybai, jų rekonstravimo projektų įgyvendinimui. 2002 metais baigti statyti nuotekų valymo įrenginiai Šiauliuose – vieni stambiausių šalyje, taip pat Biržuose, Varėnoje, Jurbarke, Trakų – Lentvario valymo įrenginiai Lentvaryje, rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai Vilniuje, išplėsti kanalizacijos tinklai Pakruojyje, Prienuose, Vilkaviškyje. Baigus statyti šiuos objektus minėtuose miestuose į aplinką per metus išleidžiama organinių teršalų 90 tonų, azoto junginių – 20 tonų, fosforo junginių – 95 tonų mažiau. Palyginti su 2001 metais, bendras išleidžiamų nevalytų nuotekų išleidimas sumažėjo 13 procentų.

Tose vietose, kur nėra galimybių naudotis centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis, nuotekų tvarkymo problemas padės spręsti 2002 metais parengtas ir patvirtintas Mažų nuotekų kiekių tvarkymo reglamentas. Jis leis įvertinti technologijas ir sertifikuoti valymo įrenginius, nustatyti jų eksploatavimo reikalavimus, projektuotojų ir gamintojų atsakomybę, kaupti ir skleisti informaciją apie mažų nuotekų tvarkymo įrenginių efektyvumą.

Pertvarkyti vandens sektorių labai padėjo Europos Sąjungos parama. Atsižvelgiant į papildomus Europos Sąjungos finansavimo šaltinius, parengti nauji investicijų projektai ir užtikrintos pakankamos ISPA ir PHARE programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos jiems įgyvendinti. 2002 metais patvirtinta ISPA finansinė parama trims vandens sektoriaus projektams, kurių sąmatinė vertė – 24,3 mln. eurų (iš jų 15 mln. eurų skyrė ISPA).

Norint tinkamai pasinaudoti Europos Sąjungos parama, būtina institucinė sistema. Šiuo tikslu įsteigta ir pradėjo veikti ISPA įgyvendinimo agentūra, atsakinga už Europos Sąjungos ISPA lėšų administravimą. Aplinkos ministerijoje įsteigtas Europos Sąjungos paramos administravimo skyrius. Paskelbti 29 projektų konkursai – 18 vandens ir 11 atliekų tvarkymo.

Atliekų tvarkymas. Augant pramonei ir vartojimui, labai svarbu tinkamai tvarkyti atliekas. 2002 metais atliekų susidarė 19 procentų daugiau nei 2001 metais, iš jų – 98 procentai (4,779 tūkst. tonų) nepavojingų, tai yra 777 tūkst. tonų daugiau nei 2001-aisiais. Pavojingų atliekų išliko tiek pat – sudarė 2 procentus (111 tūkst. tonų).

Siekiant sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos principų, parengtas ir patvirtintas Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas. Jame numatytos užduotys, priemonės ir veiksmai padės apsaugoti gamtą ir žmonių sveikatą nuo taršos atliekomis poveikio ir įgyvendinti Europos Sąjungos nustatytus atliekų tvarkymo reikalavimus. Teigiamus pokyčius paskatins ir 2002 metais priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus ir pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus.

Gyventojams atliekų tvarkymo išlaidos sumažės įgyvendinus „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principus. Tuo tikslu parengtas ir Seimo priimtas Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris įveda mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis. Be to, priimtame Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatyme aiškiai reglamentuota gamintojų ir importuotojų atsakomybė už gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymą, sudaryta Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programa, nustatyti jos lėšų naudojimo principai. Surinktos lėšos bus skiriamos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidoms kompensuoti, investicijų projektams rengti ir įgyvendinti, mažaatliekinėms technologijoms skatinti ir kitoms reikmėms. Tai leis sumažinti aplinkos teršimą atliekomis, skatins tinkamai jas tvarkyti ir naudoti kaip antrines žaliavas gamybai, taip pat ieškoti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir juos naudoti. Bus kuriami nauji ir plėtojami esami atliekų tvarkymo verslo pajėgumai. Naujo verslo organizavimas sukurs naujų darbo vietų atliekų tvarkymo sektoriuje.

Siekiant skatinti pakartotinai naudoti pakuotes, sudarytas pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašas, nustatytas užstato dydis ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarka.

Itin opi problema – pavojingos atliekos. Siekiant ją spręsti, pradėtas rengti pavojingų atliekų tvarkymo investicinis projektas. Numatyta pateikti paraišką ISPA gauti finansavimą. Šio projekto įgyvendinimas padėtų sukurti išbaigtą pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, kurios sudėtinė dalis – saugus pavojingų atliekų deginimas ir šalinimas sąvartyne.

2002 metais žengti pirmieji žingsniai nukenksminant pesticidus. Paskelbtas tarptautinis konkursas ir su jį laimėjusia Vokietijos įmone pasirašyta sutartis, pagal kurią iš Lietuvos bus išvežta apie 2000 tonų pesticidų atliekų. Iki 2002 metų pabaigos iš 5 pesticidų sandėlių Tauragės rajone į Vokietiją išvežta nukenksminti daugiau kaip 130 tonų pesticidų atliekų.

Kuriant regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, buvo rengiami nauji investicijų projektai ir užtikrintos ISPA, PHARE ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos jiems įgyvendinti. Baigtas statyti naujas buitinių atliekų sąvartynas Plungėje. 2002 metais patvirtinta ISPA finansinė parama trims atliekų tvarkymo projektams, kurių sąmatinė vertė – 45,6 mln. eurų (iš jų 25,7 mln. eurų – ISPA lėšos).

Oro apsauga – taip pat labai svarbi aplinkos apsaugos sritis. 2002 metais stacionariuose taršos šaltiniuose susidarė 258 tūkst. tonų oro teršalų. Iš jų į atmosferą pateko kiek daugiau kaip trečdalis – 36 procentai (94 tūkst. tonų), o 64 procentai – sugaudyta ir nukenksminta valymo įrenginiuose. Iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmesta 21 tūkst. tonų teršalų mažiau nei 2001 metais. Teršalų emisija sumažėjo daugiausia dėl mažesnės taršos energetikos sektoriuje.

Siekiant užtikrinti aplinkos oro kokybę, įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo reikalavimus, nustatytos būtinos investicijos, skirtos energetikos įmonių efektyvumui didinti ir taršai mažinti; ypač daug dėmesio skirta įsipareigojimui uždaryti atominę elektrinę. 2002 metais Lietuva ratifikavo Kioto protokolą, kuris įpareigoja 8 procentais sumažinti CO₂ ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.

Atnaujintas Lietuvos aplinkos oro kokybės stebėjimų tinklas leidžia operatyviai informuoti suinteresuotas institucijas ir gyventojus apie aplinkos oro kokybę. Nors oro užterštumas didžiuosiuose miestuose ir pramonės centruose pradėtas nuolat matuoti tik 2002 metų pabaigoje, tačiau jau nustatyta, kad kietųjų dalelių (dulkių) koncentracija nepalankiomis teršalams išsisklaidyti meteorologinėmis sąlygomis viršija žmonių sveikatos apsaugai nustatytą normą. Laiku pateikta informacija apie padidėjusią taršą leidžia imtis atitinkamų sveikatos apsaugos priemonių.

Įgyvendinant subalansuotosios plėtros principus aplinkos sektoriuje, 2002 metais parengta (kartu su kitomis ministerijomis ir institucijomis) subalansuotosios plėtros įgyvendinimo nacionalinė ataskaita, kurioje nuodugniai išanalizuota 10 metų Lietuvoje vykdyta darnios plėtros politika ir jos įgyvendinimas. Pradėta rengti Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, kurią numatoma patvirtinti 2003 metais, – vienas svarbiausių ūkio plėtros, aplinkosaugos ir socialinės politikos nuostatas jungiančių dokumentų.

Racionalaus aplinkos išteklių naudojimo visuomenės reikmėms ir ilgalaikės jų apsaugos dermė – būtina sąlyga siekiant išsaugoti vertingiausias bioįvairovės ir kraštovaizdžio teritorijas. 2002 metais įgyvendinta nemažai teisinių ir organizacinių priemonių.

Parengtas ir patvirtintas Pajūrio juostos įstatymas nustatė pajūrio juostą, jos apsaugos ir naudojimo režimą – žemės valdymo ir naudojimo principus, ūkinės veiklos apribojimus, priemones urbanizacijos procesams reguliuoti derinant privačių asmenų ir visuomenės interesus ir kita. Tai padės išsaugoti Kuršių nerijos ir žemyninio pajūrio kraštovaizdį, retų ir nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių buveines, kitus gamtos išteklius, užtikrinti kraštovaizdžio gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimą ir pajūrio juostos subalansuotą naudojimą, sudarys sąlygas visuomenei naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais.

Subalansuotą želdynų plėtrą ir jų išsaugojimą ateities kartoms numato Aplinkos ministerijos patvirtinta Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija, kuri nustatė želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo plėtros kryptis.

Įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus saugomoms teritorijoms, parengta pradinė dokumentacija ekologiniam tinklui „Natura–2000“ kurti. Remiantis specialiais tyrimais pagal nustatytus kriterijus, Lietuvoje atrinkta ir numatyta įsteigti apie 430 europinės reikšmės saugomų teritorijų. Jose bus išsaugotos svarbiausios nykstančių laukinių gyvūnų ir augalų rūšių radimvietės ir vertingiausi natūralių buveinių tipai, garantuotas biologinės įvairovės stabilumas. Planuojama, kad saugomų teritorijų plotas dėl to gali padidėti nuo 11,9 procento iki 17–18 procentų.

Optimizuojant institucinį valdymą įsteigtai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavesta rengti saugomų teritorijų tvarkymo programas, koordinuoti ir kontroliuoti, kaip jos įgyvendinamos, nustatyti saugomų teritorijų steigimo ir išlaikymo, ūkinės veiklos šiose teritorijose apribojimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas ir kitką.

2002 metais patvirtintos Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklės, priimti verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai nustato mėgėjiškos ir verslinės žvejybos principus Lietuvoje: mėgėjiškos žvejybos leidimų išdavimo tvarką, leidžiamus mėgėjiškos žūklės įrankius ir būdus, draudžiamas žvejybos vietas, verslinės žvejybos reikalavimus (padidintas kai kurių žuvų verslinis dydis, sumažinti jų sugavimo limitai ir kita.). Taip pat sustiprinta žvejybos kontrolė – nustatyta, kad Europos Bendrijos vandenyse 2003 metais kvotų pasikeitimo tarp EB ir Lietuvos pagrindu gali žvejoti tik tie laivai, kuriuose įrengti veikiantys palydovinio ryšio siųstuvai.

Seimui priėmus Medžioklės įstatymą, parengti poįstatyminiai teisės aktai nustatė medžioklės principus Lietuvoje – sudarytas medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašas, nustatyti draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai, kasmetinio gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje ir atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarka ir kita. Tai užtikrins medžiojamosios faunos apsaugą ir racionalų naudojimą.

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai nustatė genetiškai modifikuotų organizmų ar jų produktų naudojimo rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui vertinimo principus, kontrolės reikalavimus. Siekiant instituciškai stiprinti šio sektoriaus valdymą, Aplinkos ministerijoje įsteigtas Genetiškai modifikuotų organizmų skyrius.

Vienas pagrindinių miškų sektoriaus politiką nustatančių strateginių dokumentų – 2002 metais parengta ir patvirtinta Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija. Ji skirta užtikrinti subalansuotą miškų ūkio plėtrą, patenkinti įvairių visuomenės grupių miško poreikius ir užtikrinti miškų išsaugojimą ateities kartoms, pripažįstant ilgą miško augimo trukmę ir atsižvelgiant į nuosavybės formų skirtumus ir sąveiką, skatinant sąlygas, kuriomis teisingai tvarkomi miškai duotų šaliai ekonominės naudos.

2002 metais buvo parengtos ir patvirtintos kelios miškų sektoriui labai svarbios programos: Lietuvos miškingumo didinimo programa numato per artimiausius 20 metų šalies miškingumą padidinti 3 procentais; Valstybinė miškų priešgaisrinės apsaugos programa skirta miškų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo darbų vientisumui bei kompleksiškumui užtikrinti; Valstybinė miškų sanitarinės apsaugos programa skatina palaikyti gerą sanitarinę miškų būklę ir tvarų miško ekosistemos funkcionavimą visų nuosavybės formų miškuose.

2002 metais atkurta 9611,4 hektaro miško ir žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse įveista 964,2 hektaro miško. Įveista 4425,6 hektaro mišrių želdinių (17,8 procento daugiau negu 2001 metais). Iškirsta 99 procentai Vyriausybės patvirtintos kirtimų normos. Visos kirtavietės valstybiniuose miškuose apželdintos. Daigynuose išauginta pakankamai sodmenų miškui atkurti per artimiausius 2–3 metus. Šalyje patikimai veikė miško priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktikos ir priešgaisrinės saugos priemones Tai leido laiku pastebėti gaisrus ir operatyviai juos gesinti. Plėtojant miškų infrastruktūrą nutiesta 37,5 kilometro naujų kelių.

Vykdant naujos redakcijos Miškų įstatymo nuostatas ir stiprinant miškų kontrolę, 2002 m. sausio 1 d. įsteigti ir sėkmingai dirba Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 8 teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, apimantys visą Lietuvos teritoriją. Jie užtikrina geresnę valstybinių ir privačių miškų tvarkymo ir naudojimo priežiūrą. Šie padaliniai ne tik kontroliuoja, baudžia pažeidėjus, bet ir teikia informaciją privačių miškų savininkams, juos konsultuoja miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais. Be to, 2002 metais baigta reorganizuoti miškų sektoriaus institucinė sistema – vietoj viešųjų įstaigų įkurtos 3 biudžetinės organizacijos.

Siekiant tobulinti teritorijų planavimo sistemą, 2002 metais patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Jame, vadovaujantis darnaus vystymosi principais, suformuotos ilgalaikės – iki 2020 metų Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkymo pagrindinės nuostatos ir naudojimo prioritetai, pagrindinės regioninės politikos teritorinės nuostatos. Į jas bus atsižvelgiama rengiant šalies ūkio šakų (sektorių), taip pat apskričių ir savivaldybių lygmens strategijas, programas, plėtros dokumentus. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatos bus įtrauktos į rengiamą Bendrąjį programavimo dokumentą. Šis dokumentas sudarys tvarios teritorinės ir regionų plėtros ir palankias investavimo sąlygas.

Parengtas ir Seimui pateiktas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Atsisakius preliminarinių sprendinių etapo ir supaprastinus detaliojo planavimo procedūrą, numatoma 30–40 procentų sutrumpinti šių planų rengimo laiką ir sumažinti planavimo darbų kainą.

Kylant ekonomikai ir didėjant gyventojų perkamajai galiai, 2002 metais toliau plėtotas statybos sektorius. Atlikta statybos darbų beveik už 3 mlrd. litų, 13,9 procento daugiau nei 2001 metais. Naujų statybų padaugėjo 12,4 procento (1,1 mlrd. litų). Gyvenamųjų butų statyba per metus išaugo 17,7 procento (pastatyti 4442 butai).

Naujame Statybos įstatyme įtvirtintas ir pradėtas įgyvendinti „vieno langelio“ principas leido gerokai supaprastinti statinio projektavimo sąlygų ir statybos leidimų išdavimą. Tuo „langeliu“ tapo savivaldybė, o tam tikrais atvejais – apskrities viršininko administracija. Padidinus projektuotojo atsakomybę, atsisakyta atskiros projektų derinimo procedūros – ji sujungta su statybos leidimų išdavimo procedūra. Atsisakyta ir dviejų institucijų – Kultūros vertybių apsaugos departamento ir apskrities viršininko – išduodamų dviejų leidimų atlikti nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus, nustatyta, kad išduodamas vienas statybos leidimas.

Sugriežtinta asmeninė statybos reikalavimų pažeidėjų ir atsakingų pareigūnų atsakomybė – nustatyta statybos dalyvių atsakomybė pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o valstybės ir savivaldybių institucijoms – pagal Viešojo administravimo įstatymą. Nuo 2002 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujam Statybos įstatymui, nustatytos ikiteisminės priemonės savavališkų statybų vykdytojams.

Ypač daug dėmesio skirta Būsto programos įgyvendinimui. Parengtas ir priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas padidino šios paramos socialinį efektyvumą – ji skiriama tiems, kuriems jos labiausiai reikia – jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms. Sudarytos palankios sąlygos gauti paskolas būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti, taikomas nekomercinis tarifas nuomojant savivaldybei priklausantį socialinį būstą. 2002 metais valstybė suteikė 7,2 mln. litų paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti (2003 metais šiems tikslams skirta 10,7 mln. litų), išduota 255 mln. litų kreditų būstui įsigyti su valstybės parama – dvigubai daugiau nei 2001 metais (125 mln. litų). Atitinkamai padaugėjo ir šeimų (asmenų), pasinaudojusių lengvatiniais kreditais būstui įsigyti.

Artimiausio laikotarpio prioritetai

Aplinkos ministerija yra nustačiusi 29 aplinkos apsaugos ir urbanistinės plėtros 2003 metų prioritetus. Svarbiausi yra šie:

• baigti derinti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisyną aplinkos srityje;
• nustatyti pagrindinius ūkio plėtros principus, atsižvelgiant į socialinius ir aplinkosaugos klausimus – parengti ir patvirtinti Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją;
• tobulinti vandentvarkos ūkio valstybinį reguliavimą ir parengti Vandentvarkos ūkio strategiją, įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, nustatyti vandentvarkos paslaugų standartus, sustiprinti vandentvarkos ūkio valstybinius reguliatorius;
• sukurti vandens išteklių valdymo pagal upių baseinus sistemą;
• kurti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, parengti ir pateikti ISPA finansavimui gauti investicijų projektą, sutvarkyti apie 1000 tonų senų ir uždraustų naudoti pesticidų, pradėti utilizuoti naudotas padangas;
• baigti kurti pakuočių ir kitų atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą, taršos integralios prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo sistemą, sukurti institucinius pajėgumus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole numatytiems reikalavimams įgyvendinti;
• pasirengti administruoti Europos Sąjungos struktūrinius ir sanglaudos fondus, iš esmės stiprinti institucinę sistemą, parengti Sanglaudos fondo strategiją;
• įsteigti „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas paukščiams saugoti;
• toliau įgyvendinti Miškingumo didinimo programą, plėsti privačių miškų savininkų konsultavimo, mokymo ir švietimo sistemą, skatinti miškų ūkio paslaugų teikimo miško savininkams rinką;
• parengti numatytus Teritorijų planavimo įstatymo poįstatyminius aktus ir teritorijų planavimo techninius normatyvus;
• parengti Lietuvos būsto strategiją ir organizuoti jos įgyvendinimą, pasiūlyti efektyvesnę institucinę sistemą būsto srityje.