Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai apie renovaciją (Atnaujinta 2013-04-02)

2014-04-02



Ko žmonės klausia apie renovaciją?

Atšilus orams renovacijos programa smarkiai pajudėjo į priekį. Šiuo metu yra sudarytos 345 rangos darbų sutartys, prie 82 daugiabučių jau stovi pastoliai ir jų kasdien daugėja. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su aplinkos viceministre Daiva Matoniene pradėjo reguliariai lankytis regionuose ir susitikinėti su gyventojais. Renovacijai įsivažiavus gyventojai vis dar turi daug klausimų.

„Mane džiugina, kad gyventojai, kurių namai renovuojami, turi daug klausimų. Gerai, kad žmonės domisi. Priminsiu, kad iškilus bet kokiems klausimams, visuomet galima ir reikia skambinti informaciniu numeriu ar kreiptis į ministeriją - į visus klausimus bus atsakyta. Jeigu yra neaiškumų ar klaidų, taisykime jas kartu“, – sako V. Mazuronis.

Nemokama informacinė linija renovacijos klausimais tel. 8 800 200 12. Klausimus galima siųsti elektroninio pašto adresu info@am.lt.

Žemiau pateikiami atnaujinti gyventojų dažniausiai užduodami klausimai apie renovaciją.

1. Kokio dydžio (proc.) kompensacijos galima tikėtis namo išorės ir vamzdyno renovacijai, jei namas iš dalies renovuotas (apšiltintas stogas, pakeisti laiptinės langai ir durys, renovuotas šilumos punktas). Per pastaruosius 2 metus (2012, 2013) patalpų, butų šildymui ir cirkuliacijai (gyvatukui) šilumos energijos sunaudota 110,9 ir 106,6 kWh/m2 (vidutinis metinis).

Kompensacijos dydis priklausytų nuo to, kiek namo išorei (t. y. fasado) ir vamzdynų renovacijai numatytos priemonės leistų sutaupyti šilumos energijos. Galimam energijos sutaupymui apskaičiuoti reikėtų nustatyta tvarka parengti namo investicijų planą. Jei sutaupymas būtų ne mažesnis kaip 20 procentų – kompensuojama 15 procentų investicijų sumos. Sutaupius ne mažiau kaip 40 procentų – kompensuojama 40 procentų investicijų sumos.

Kompensacijos dydis priklauso ir nuo projekto įgyvendinimo termino. Nurodyti kompensacijų dydžiai taikomi projektams, kurie bus užbaigti iki 2015 m. spalio 1 d.

2. Ar daugiabučiams (5 aukštų) namams Lietuvoje taikomas sienų tarpų šiltinimas (pripurškimas) poliuretano putomis, ekovata, polistireno granulėmis ar kt. medžiagomis? Ar verta taip šiltinti, ar tai nereikalingas darbas ir naudos mažai? Gal žinote, kur tai daryta?

Pastato šiltinimo būdą kiekvienu atveju turi parinkti projektuotojas, atsižvelgdamas į namo specifiką. Teisės aktuose tiksliai reglamentuotos išorinės, t. y. tinkuojamosios arba vėdinamos termoizoliacinės sistemos. Tuščiame sienų oro tarpe vyksta oro cirkuliacija, kuri yra šilumos nuostolių šaltinis. Oro cirkuliaciją galima sustabdyti sienų oro tarpą užpildant termoizoliacine medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys, kad sienos oro tarpo užpildymas termoizoliacinėmis putomis renovuojant daugiabutį namą turėtų būti priskirtinas prie pagalbinių priemonių, padedančių pagerinti pastato sandarumą ir padidinti termoizoliaciją. Dėl per mažo termoizoliacinio sluoksnio storio, vien tik oro tarpo užpildymas yra nepakankamas sprendimas įgyvendinant galiojančius minimalių pastatų atitvarų energinio naudingumo reikalavimus. Visi darbai turi būti atliekami kokybiškai, laikantis gamintojų numatytų technologijų, naudojami statybos produktai turi atitikti Europos standartuose nustatytus reikalavimus ir turėti tai patvirtinančius atitinkamus dokumentus.

3. I ir V aukšto gyventojų butuose taip pat kraštinių laiptinių butuose, kuriuose daugiau išorinių lauko sienų, temperatūra šildymo periodu yra 1–3 laipsniais žemesnė nei namo viduryje esančiuose butuose. Ar nepraktikuojama šiuose butuose padidinti radiatorių sekcijų skaičių (1–3 vnt.) taip išlaikant vienodą temperatūrą viso namo butuose ir nekeliant temperatūros visam namui? Ar taip galima daryti?

Dideliame pastate, atsižvelgiant į kiekvienos patalpos specifiką (padėtį pastate ir kt.), normalu, kad atsiranda skirtingi šilumos energijos poreikiai, reikalingi tokiai pačiai temperatūrai patalpose palaikyti. Atitinkamai turi būti parenkami ir šildymo prietaisų patalpose galingumai atsižvelgiant į kiekvienos patalpos specifiką. Skirtingų galingumų radiatorių montavimas daugiabučiame pastate, parenkant juos pagal kiekvienos patalpos specifiką, naudotas ir anksčiau, ypač montuojant vienvamzdes šildymo sistemas.

Atkreiptinas dėmesys, kad be atitinkamų skaičiavimų ir nenaudojant kitų šildymo sistemos reguliavimo (balansavimo) priemonių, šildymo prietaisų galingumo padidinimas atskirame bute gali turėti neigiamų pasekmių viso namo šildymo sistemos efektyvumui.

4. Kodėl netvarkomos šilumos tiekimo trasos? Tai didžiuliai šilumos nuostoliai (žiemą virš trasų ištirpęs sniegas, žaliuoja žolė).

Šilumos tiekimo trasos priklauso savivaldybių įmonėms, eksploatuojančioms šilumos tinklus. Mūsų turimais duomenimis, šios trasos pagal galimybes keičiamos. Per pastarąjį dešimtmetį nuostoliai šilumos trasose sumažėjo beveik perpus.

5. Jeigu namas planuoja renovaciją pagal JESSICA programą, ar gali skelbti atskirus konkursus techniniam projektui parengti ir rangos darbams?

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus galima skelbti atskirus konkursus techniniam projektui parengti ir rangos darbams pirkti. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo paslaugos, statybos techninės priežiūros paslaugos ir statybos rangos darbai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti perkami Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, kai pirkimus vykdo perkančioji organizacija. Kai pirkimus vykdo kiti subjektai – pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką arba per viešosios įstaigos CPO LT elektroninį katalogą.

6. Kodėl prie šilumos sutaupymo procento nepridedami anksčiau kaip prieš 5 metus pagal tą pačią programą atlikti darbai (dalinė renovacija)?

Šios praktikos atsisakyta pakeitus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimo tvarkos aprašą, kadangi tokia nuostata neatitinka JESSICA kontroliuojančiojo fondo lėšų minėtiems projektams finansuoti naudojimo sąlygų. Šio fondo lėšos skiriamos projektams, pagal kuriuos sutaupoma ne mažiau kaip 20 procentų šiluminės energijos ir pasiekiama ne mažesnė kaip D energinio naudingumo klasė. Sutaupymo dydis nustatomas pagal esamo ir planuojamo namo energinio naudingumo sertifikatų duomenis.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarka nustatyta statybos techniniame reglamente „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“.

Atliekant pastato sertifikavimą pagal minėtą tvarką, vertinama pastato būklė sertifikavimo metu, t. y. ši tvarka nenumato galimybės rengti pastato energinio naudingumo sertifikatą atsižvelgiant į anksčiau kaip prieš 5 metus įdiegtas energinį efektyvumą didinančias priemones.

7. Kiek kainuoja blokinio namo 1 m2 ploto renovacija.

Vidutinė naudingojo ploto kaina 500 Lt/m2.
 Kodėl nėra programos energijos šildymui sumažinti privačiuose namuose? Ten šildymui kūrenami labai neefektyvūs seni katilai ir 50 proc. šilumos išeina į orą.

Aplinkos ministerija remia projektus, mažinančius šilumos energijos vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą privačiuose namuose, pagal Klimato kaitos specialiąją programą. Nuo 2012 m. iš šios programos lėšų finansuojami (subsidijuojami) fizinių asmenų įgyvendinami dviejų sričių projektai:

- vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizacija), pasiekiant pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 20 proc.;

- atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose.

2014 m. Klimato kaitos specialiojoje programoje šioms priemonėms skirta atitinkamai 3,5 ir 3,1 mln. Lt. Fizinių asmenų paraiškas paramai gauti priima ir vertina Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). Daugiau informacijos www.laaif.lt

8. Ar mirus žmogui jo artimiesiems reikės grąžinti kompensaciją (jos dalį), kuri jam buvo išmokėta?

Mirus asmeniui išmokėtos kompensacijos (jos dalies) grąžinti nereikės. Jeigu butą paveldės asmuo, kuris neturi teisės į būsto išlaidų šildymo kompensavimą, likusią (neišmokėtą) investicijų dalį turės išmokėti paveldėtojas projekto įgyvendinimo administratoriaus ar banko nustatyta tvarka.

9. Paruošiau dokumentus namui renovuoti. Iš registro centro gavau bendrijos gyventojų patvirtintą sąrašą dėl butų nuosavybės. Paaiškėjo, kad 11 bendrijos gyventojų su butais privatizavo rūsio sandėliukus. Skirdamas bendrijai paskolą renovacijai, Swedbank, vadovaudamasis Aukščiausiojo Teismo nutartimi, skaičiuodamas investicijos paskirstymą butams, prie šitų butų plotų reikalauja pridėti rūsio plotą, t. y. 4 kvadratus. Gyventojai nesutinka. Kaip pasielgti ir į ką kreiptis, kad nenuskriaustume bendrijos gyventojų ir galėtume renovuoti bendrijai priklausantį namą?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame name faktiškai užimamų patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos teisiškai neįregistruotos ir neįteisintos.

Kol kas nereglamentuota, kaip nustatyti faktiškai naudojamų patalpų plotą.

Siekiant pašalinti nesutapimą tarp teisės aktų, Ministro Pirmininko pavedimu Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija rengia atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimo projektus.

Nurodytu atveju reikėtų tartis su banku. Galėtų būti du variantai: rūsio patalpų plotų neįskaičiuoti niekam arba tuos plotus įskaičiuoti visiems, neatsižvelgiant į tai, ar jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

10. Kodėl Panevėžyje mokestis už liftą imamas atsižvelgiant į buto kvadratūrą. Ar visoje Lietuvoje taip yra? Kvadratūra elektros nenaudoja.

Pagal Civilinį kodeksą, liftas priskiriamas namo bendrojo naudojimo objektams ir priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyvendinama vadovaujantis proporcingumo principu. Šis principas įtvirtintas Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje: „butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas“.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, mokestis už liftą apskaičiuojamas pagal lifto priežiūros sutartyje nustatytą paslaugų kainą, pagal sunaudotą elektros energiją ir paskirstomas namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jiems tenkančiai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

11. Kas yra bendrijos rinkliavos mokestis, kaip jis paskaičiuojamas ir kam jis panaudojamas?

Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos savo veikloje vadovaujasi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, Bendrijos įstatais, kitais įstatymais ir teisės aktais.

Bendrijų įstatymo 21 straipsnio, kuris reglamentuoja butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, nustatyta, kad „butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus“.

Įstatyme taip pat nustatyta, kad be kitų lėšų, bendrijos lėšas sudaro „tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti“.

Bendrijos valdytojas privalo butų ir kitų patalpų savininkams teikti paaiškinimus, koks bendrijos rinkliavos tikslas, nes paprastai „rinkliavos ir kitos įmokos į kaupiamuosius bendrijos fondus“ suprantamos kaip kaupiamosios lėšos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.

Mokestis paskaičiuojamas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio nuostatomis, pagal namo buto ar kitos patalpos savininkui tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį.


Visuomenės informavimo skyrius
2014-04-02