Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo ir statybos reikalavimų apžvalga

2012-09-19


I. ĮVADAS

     1. Saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo ir statybos reikalavimų apžvalga (toliau – Apžvalga) skirta aplinkosaugos institucijoms, nagrinėjančioms saulės šviesos energijos elektrinių (toliau – Saulės elektrinės) įrengimo ar statybos klausimus, siekiant suvienodinti daug lengvatų šiems objektams įrengti numatančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 62-2936) nuostatų praktinį įgyvendinimą. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nustato elektrinių (tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų) įrengimo reikalavimus, todėl ir šioje Apžvalgoje pagrindinis dėmesys skiriamas ne pavienių įrenginių, o elektrinių įrengimo ar statybos klausimams nagrinėti. Įrengiant Saulės elektrines taip pat turi būti laikomasi Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 94-3105), Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Pajūrio juostos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3091), Laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988; 2010, Nr. 81-4218), Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727, 2001, Nr. 110-3987; 2009, Nr. 159-7200), kitų įstatymų, tarptautinių susitarimų ir nacionalinių teisės aktų (kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos srityse) reikalavimų, kuriais draudžiama ar ribojama tokių objektų statyba tam tikrose teritorijose.
     2. Saulės energijos naudojimas elektros energijos gamybai yra gana palankus aplinkai, nes Saulės elektrinės eksploatacijos metu beveik neišskiria į aplinką teršiančių medžiagų, tačiau pats tokių objektų įrengimas ar statyba gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Poveikį aplinkai lemia Saulės elektrinės planuojamas galingumas ir su tuo susijęs įrenginiais užstatomas plotas, įrengimo ar statybos būdas (ant žemės ar pastatų konstrukcijų), poreikis įrengti naują generuojamai energijai perduoti reikalingą infrastruktūrą, planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ir gretimų teritorijų gamtosauginė svarba (poveikis saugomų rūšių radvietėms ir pan.), esamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis, galima vizualinė tarša vertingo kraštovaizdžio teritorijose (ar taps ryškia dominante estetiškai vertinguose, taip pat kultūriniuose, etnografinę vertę turinčiuose kraštovaizdžiuose), galimas neigiamas poveikis saugomų teritorijų gamtos ir kultūros vertybėms, nurodytoms atitinkamų saugomų teritorijų apsaugos tiksluose, šių vertybių prieinamumui ir apžvalgai, rekreaciniams ištekliams, turizmo infrastruktūrai. Pavyzdžiui, Saulės elektrinių atskiri fotoelektriniai moduliai yra didelių gabaritų (vienos plokštės paviršiaus skaidrios dangos plotas yra vidutiniškai 1,64 – 2,45 m2). Siekiant pasiekti Saulės elektrinės 30 kW įrengtąją galią, vien tik ją sudarančių plokščių paviršių plotas užimtų iki 200 kv. m. Tokie objektai neabejotinai vizualiai įtakoja kraštovaizdį. Be to, naudojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo suteikiamomis lengvatomis ir daugeliu atvejų nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, gali kilti problemų dėl tose pačiose vietose ar greta jau paklotų arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytų statyti požeminių tinklų ar kitų komunikacijų objektų (tokių komunikacijų rekonstrukcijos, remonto dėl avarijos ar suplanuoto tiesimo atveju Saulės elektrines tektų atjungti nuo tinklų, demontuoti ir pan.).

II. SAULĖS ELEKTRINIŲ ĮRENGIMO IR STATYBOS YPATUMAI PRIKLAUSOMAI NUO ĮRENGTOSIOS GALIOS

     3. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnyje nustatyti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių (tarp jų Saulės elektrinių) projektavimo ir statybos reikalavimai. Pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios Saulės elektrinėms netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Būtina įvertinti, kad šiuo atveju statytojai yra atleidžiami tik nuo vienos rūšies statybą leidžiančio dokumento turėjimo. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį leidimas statyti yra viena iš statybą leidžiančių dokumentų rūšių (jis yra privalomas tik statant naują ypatingą ir neypatingą statinį). Saulės elektrinės priskiriamos nesudėtingiems statiniams arba neypatingiems statiniams atsižvelgiant į jų įrengtąją galią: kai Saulės elektrinių įrengtoji galia iki 30 kW, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903) 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 13 punktą jos priskiriamos II grupės nesudėtingiems statiniams, o didesnės įrengtosios galios Saulės elektrinės yra neypatingi statiniai.
     4. Saulės elektrinės, kurios priskiriamos nesudėtingiems statiniams, projektuojamos ir statomos vadovaujantis Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) nustatytais reikalavimais. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3 punktą II grupės nesudėtingo statinio statybai privaloma parengti supaprastintą statinio projektą ir gauti įgalioto valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą nurodytam projektui, kai statoma:
        4.1. mieste;
        4.2. konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose;
        4.3. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;
        4.4. kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;
        4.5. valstybinėje žemėje.
     5. Jeigu nesudėtingiems statiniams priskiriamos Saulės elektrinės statomos šio Apžvalgos 4.1 - 4.5 punktuose nenurodytose teritorijose, statinio supaprastintas projektas ir rašytiniai pritarimai jam neprivalomi, tačiau pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ VIII skyriaus nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus.
     6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios Saulės elektrinių statybai taikomi neypatingų statinių projektavimo ir statybos reikalavimai, t.y. neypatingi statiniai projektuojami ir statomi vadovaujantis Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 115-5902), STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytais reikalavimais: neprivaloma projekto ekspertizė, tačiau privaloma parengti statybos projektą, gauti leidimą statyti naują statinį.
     7. Kaimo vietovėse planuojamoms pavienėms iki 350 kW įrengtosios galios Saulės elektrinėms, atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas detalieji planai nerengiami saulės elektrinėms, kurių įrengtoji gali yra iki 100 kW. Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Vyriausybės pasiūlymas pakeisti Teritorijų planavimo įstatymą, jo nuostatas suderinant su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatomis, tačiau kol Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio nuostata dėl Saulės elektrinėms taikytino detaliojo planavimo nepakeista, būtina vadovautis griežtesnį reikalavimą nustatančiu įstatymu.
     8. Vertingi kraštovaizdžio arealai ir jų apsaugos sąlygos turi būti numatomi rengiant savivaldybės ar jos dalies (miestų ir miestelių) bendruosius ir (ar) specialiuosius planus, ypač – kraštovaizdžio tvarkymo planus. Jeigu kraštovaizdžio tvarkymo planas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas, identifikuojantis vertingus kraštovaizdžio arealus ir numatantis jų išsaugojimo reikalavimus, yra patvirtintas, analizuojant Saulės elektrinių projektus, remiamasi kraštovaizdžio tvarkymo plano nuostatomis. Nagrinėjant dokumentaciją, teikiant rašytinius pritarimus, būtina atkreipti dėmesį į šių objektų dydį, matomumą nuo pagrindinių apžvalgos taškų, regyklų, kitų turizmo ir rekreacijos infrastruktūros objektų, sukurtų norint apžvelgti kraštovaizdį ar saugomas vertybes. Saulės elektrinės neturi daryti poveikio vertingoms panoramoms (nekeisti silueto, neužstoti gamtos ir kultūros vertybių, neužstoti raiškių slėnių, šlaitų, kalvų, vandens telkinių kranto linijos, istoriniu, kultūriniu ar kraštovaizdžio požiūriu vertingų želdinių ir nedominuoti jų atžvilgiu). Svarbu užtikrinti, kad Saulės elektrinės nemažintų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir teritorijų, bendrosios raiškaus ir vaizdingo kraštovaizdžio arealų vertės, būtų atsakingai išdėstomi sakralinių, mitologinių, asociacinių vietovės verčių atžvilgiu.

III. SAULĖS ELEKTRINIŲ ĮRENGIMO ANT PASTATŲ YPATUMAI

     9. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 7 dalį ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos Saulės elektrinės įrengiami be statybą leidžiančio dokumento. Saulės elektrinių montavimo į pastatą, t. y. jos elementų, transformuojančių saulės energiją į elektros, įrengimo ant pastato išorinių konstrukcijų (stogo, sienų) darbai pagal galiojančius teisės aktus priskiriami statinio paprastojo remonto darbams. Užbaigęs statinio paprastojo remonto darbus, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsniu, statytojas (užsakovas) gali surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią, vadovaujantis nurodyto straipsnio 3 dalimi ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (Žin., 116-5947), statytojo (užsakovo) pageidavimu įregistruoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Jeigu Saulės elektrinės (nepriklausomai nuo galingumo) įrengiami ant statinio kaip statinio inžinerinės sistemos dalis, vadovaujamasi statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372) ir statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, tačiau atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatą statybą leidžiantis dokumentas – paprastojo remonto aprašas ir rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui yra neprivalomi.
     10. Jeigu montuojant Saulės elektrines į pastatą bus atliekami remonto darbai, pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VII skyriaus nuostatas priskiriami statinio kapitalinio remonto darbams, būtina parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti rašytinį pritarimą pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 1 punktą. Tokio remonto užbaigimo atveju deklaraciją apie statybos užbaigimą statytojo pageidavimu gali būti tvirtinama ir registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

IV. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO REIKALAVIMAI

     11. Saulės elektrinėms, kurios su visa joms reikalinga infrastruktūra užima daugiau kaip 0,5 ha užstatomo ploto, taikomas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PŪVPAV įstatymas) numatytas reikalavimas atlikti atranką, atsižvelgiant į šio įstatymo 2 priedo 10.2 punkte nustatytą 0,5 ha urbanistiniais objektais užstatomo ploto ribinį dydį. Tokie objektai projektuojami ir statomi pagal neypatingiems statiniams keliamus reikalavimus, prieš tai atlikus atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Regiono aplinkos apsaugos departamentas gali reikalauti patikslinti atrankos dokumente pateikiamą informaciją ir prieš priimant išvadą konsultuotis su atitinkamų sričių specialistais.
     12. PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia galimybę planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams reikalauti, o atsakingai institucijai, atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir tai planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į įstatymo priedus ir kuri nedarys reikšmingo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. PŪVPAV įstatymas nepateikia konkrečių reikalavimų dėl veiklos masto, pobūdžio ar vietos ypatumų, todėl toks išskirtinis sprendimas gali būti priimamas tik pateikiant konkrečius reikalavimą pagrindžiančius motyvus. Tačiau ir šiuo atveju būtina įvertinti, kad pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalies 1 punktą iki 30 kW įrengtosios galios Saulės elektrinėms poveikio aplinkai vertinimo procedūra netaikoma.

V. REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĮRENGIANT SAULĖS ELEKTRINES DRAUSTINIUOSE, PAVELDO OBJEKTŲ TERITORIJOSE IR VALSTYBINIUOSE PARKUOSE

     13. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, draustinių ir paveldo objektų teritorijose (taip pat ir jų buferinės apsaugos zonose) draudžiama statyti vizualiai aplinką teršiančius statinius, nesusijusius su draustinio steigimo tikslais ir su paveldo objektų eksponavimu ir tvarkymu. Vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų nuostatomis, valstybiniuose parkuose draudžiama naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų teritorijų kompleksų ir objektų vertybių požymius, statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Tačiau šios nuostatos automatiškai nereiškia, kad saugomose teritorijose Saulės elektrinių įrengimas ar statyba yra uždrausta. Kaip paaiškinta šios Apžvalgos 4 ir 5 punktuose, konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose statomoms 30 kW įrengtosios galios neviršijančioms Saulės elektrinėms turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas ir gauti įgaliotų valstybės tarnautojų rašytiniai pritarimai nurodytam projektui, o galingesnės Saulės elektrinės statomos pagal neypatingiems statiniams keliamus reikalavimus. Nagrinėjant projektus ir rengiant išvadas dėl pritarimo aplinkosaugos institucijų valstybės tarnautojai turi galimybę konkrečioje vietoje įvertinti, ar tokia statyba nebus pažeistas Saugomų teritorijų įstatyme numatytas draudimas draustiniuose ir paveldo objektų teritorijose statyti vizualiai aplinką teršiančius statinius, o valstybiniuose parkuose – naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų teritorijų kompleksų ir objektų vertybių požymius, ar neprieštarauja konkrečioms valstybinių parkų apsaugos reglamentų nuostatoms.