Aktualijos

Piktnaudžiavimams išvengti – dar ir papildomi saugikliai

BFL nuotr.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pakeitė leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką, ir šie pakeitimai – tai papildomi saugikliai nuo galimų piktnaudžiavimo atvejų aukciono būdu išsimokėtinai pardavinėjant nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus. Jie įsigalios artimiausiu metu, kai bus paskelbti „Valstybės žiniose“.

Todėl, kaip sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, nėra pagrindo šiuo metu viešojoje erdvėje pasigirdusiems nuogąstavimams, kad nuo vasario mėnesio Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pradėjus aukciono būdu pardavinėti nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus ir sudarius galimybes įsigyti juos išsimokėtinai, gali nukentėti visuomenės interesai. Mat baiminamasi piktnaudžiavimo atvejų, kai išsimokėtinai įsigytas miško sklypas būtų iškertamas, o sklypo pirkėjas bankrutuotų, palikdamas valstybei skolą už tą įsigytą sklypą ir neatkurtą kirtavietę.

Aplinkos ministro patikslintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas nustato, kad tais atvejais, kai žemės sklypui įregistruota hipoteka, Valstybinės miškų tarnybos teritorinis poskyris, prieš priimdamas sprendimą išduoti leidimą miškui kirsti, privalo gauti hipotekos kreditoriaus raštišką sutikimą. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems pagrindiniams miško kirtimams, o šie mažina sklypo vertę. Todėl kiekvienu atveju, kai žemės sklypui įregistruota hipoteka, valstybinis miškų pareigūnas, prieš išduodamas leidimą kirsti mišką pagrindiniais kirtimais, privalės gauti hipotekos kreditoriaus raštišką sutikimą. Tokiu būdu hipotekos kreditorius galės duoti sutikimą, pavyzdžiui, kirsti tik tokią medyno dalį, už kurią įkeisto miško savininkas yra susimokėjęs.

Nors Aplinkos ministerija ir siūlė aukcionuose parduodamiems miškams netaikyti pardavimo išsimokėtinai tvarkos, tačiau ji buvo nustatyta remiantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis. Vis dėlto net ir taikant pardavimo išsimokėtinai tvarką, jau ir ligi šiol buvo nustatyti saugikliai užkirsti kelią minėtiesiems galimiems piktnaudžiavimams.

Visų pirma, jeigu valstybinės žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, pagal valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių reikalavimus įregistruojama parduoto žemės sklypo priverstinė hipoteka, o Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie apribojimus jį įkeisti ar perleisti. Antra, kaip nustato Civilinis kodeksas, įkeisto daikto savininkas neturi teisės sunaikinti, sužaloti daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę, išskyrus daikto normalų nusidėvėjimą ar vertės sumažėjimą naudojant jį būtinojo reikalingumo atveju. Akivaizdu, kad pagrindinis miško kirtimas labai sumažintų miško sklypo vertę. Todėl įkeisto daikto savininkas valdyti, naudoti įkeistą daiktą ir juo disponuoti gali tik atsižvelgdamas į hipotekos kreditoriaus teises. Remiantis Miškų įstatymu ir kitais teisės aktais, bet kokie pagrindiniai miško kirtimai yra leidžiami tik gavus nustatytą leidimą kirsti mišką. Jį išduodant yra vertinamas konkretaus miško įkeitimo statusas. Tai reiškia, kad teisė vykdyti kirtimus išsimokėtinai įsigytuose miškuose gali būti apribota remiantis galiojančiais teisės aktais.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 266 3660
2012-06-12