Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Aktualijos

Visuomenė kviečiama prisidėti vertinant Baltijos jūros aplinkos būklę

2012-03-15



BFL nuotr.

Ruošiantis atnaujinti Nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, visuomenė kviečiama susipažinti su Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) parengtais pirminiais dokumentais ir pateikti savo pastabų bei pasiūlymų. Šiuose dokumentuose, kurie yra paskelbti AAA tinklapyje (http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6dffaf28-c6a1-40cf-967f-b55ddaeeffda), įvertinta Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklė ir žmogaus veiklos poveikis jai, nustatyta siektina gera jūros aplinkos būklė ir jūros aplinkos apsaugos tikslai. Visuomenės atsiliepimų laukiama iki š. m. birželio 12 dienos. Pastabas ir pasiūlymus galima siųsti raštu (AAA, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius) arba el. paštu (m.pankauskas@aaa.am.lt), nurodant siunčiančio asmens ar įstaigos kontaktus.

Minėtuosius dokumentus AAA parengė vykdydama Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymui stiprinti skirtą projektą. Jis padės įgyvendinti ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Remiantis projekto rezultatais, numatoma iki 2014 m. liepos 15 d. atnaujinti Nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją. Jos įgyvendinimas padės sumažinti jūros taršą ir iki 2020 m. pasiekti užsibrėžtą pagrindinį tikslą – gerą jūros aplinkos būklę.

Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybės nustatomos pagal ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje nurodytus rodiklius. Jų yra vienuolika. Pirmasis – ar išsaugota biologinė įvairovė, kokia buveinių kokybė ir paplitimas, ar rūšių pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujančias geomorfologines, geografines ir klimatines sąlygas. Antrasis – ar dėl žmogaus veiklos patekusių svetimžemių rūšių paplitimas nekeičia ekosistemų pobūdžio. Trečiasis – ar komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijos neviršija saugių biologinių ribų ir ar jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį rodo gerą išteklių būklę. Ketvirtasis – ar visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė yra normalūs ir ar gali užtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visišką jų reprodukcinio pajėgumo išsaugojimą. Penktasis – ar sumažinta žmogaus sukelta eutrofikacija, ypač jos neigiamas poveikis. Šeštasis – ar jūros dugno vientisumas užtikrina ekosistemų struktūros ir funkcijų išsaugojimą. Septintasis – ar negrįžtamai pakitusios hidrografinės sąlygos nedaro neigiamo poveikio jūros ekosistemoms. Aštuntasis – ar daro poveikį teršalų koncentracija. Devintasis – ar teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituose jūros produktuose neviršija ES teisės aktų nustatytų normų ar kitų standartų. Dešimtasis – ar atliekos ir jų kiekis jūroje nedaro žalos pakrančių ir jūros aplinkai. Vienuoliktasis – ar patekusi energija, įskaitant ir povandeninį triukšmą, nedaro neigiamo poveikio jūros aplinkai. Pagal išvardytuosius rodiklius bus nustatyti aplinkos apsaugos tikslai siekiant geros jūros aplinkos būklės.

Kadangi rodikliai labai įvairūs, numatant priemones jūros aplinkos būklei gerinti gali būti paliesti įvairūs su jūros tiesioginiu ir netiesioginiu naudojimu susiję sektoriai. Todėl visuomenės indėlis būtų labai naudingas vertinant dabartinę jūros rajono aplinkos būklę, nustatant siektinus aplinkosaugos tikslus ir numatant priemones jai gerinti.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 266 3660
2013-03-15

 
LAAIF