Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Aktualijos

Žalieji pirkimai – pagal nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus

2011-07-14



Vakar įsigaliojo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patvirtinti viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai (žr. Valstybės žinios, 2011-07-12, Nr. 84-4110). Nustatytos trys produktų, kurie turi būti perkami pagal tuos kriterijus, grupės. Pirkdama šiuos produktus, valstybės įstaiga ar organizacija privalo taikyti numatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus. Be minimalių, yra numatyti ir išplėstiniai kriterijai, kuriuos galima taikyti pasirinktinai.

Pagal aplinkosauginius kriterijus vykdomi viešieji pirkimai vadinami žaliaisiais. Tarptautiniu mastu žalieji viešieji pirkimai pirmą kartą buvo paminėti 2002 m. per Johanesburge vykusį pasaulio valstybių vadovų susitikimą darnaus vystymosi klausimais priimtame įgyvendinimo plane, raginančiame remti plėtrą ir aplinkai palankių prekių bei paslaugų sklaidą skatinančias viešųjų pirkimų strategijas.

Žaliesiems pirkimams vis daugiau dėmesio skiria Europos Sąjunga. 2004 m. kovą buvo priimtos dvi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos – dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo. Jos nurodo galimybes įtraukti aplinkosaugos reikmes į technines specifikacijas, atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijus bei sutarties vykdymo sąlygas.

Kasmet Europos valstybių valdžios įstaigos išleidžia apie 16 proc. ES bendrojo vidaus produkto pirkdamos prekes (baldus, biuro įrangą, transporto priemones), paslaugas (valymo, viešojo maitinimo, pastatų priežiūros) ar darbus. Viešieji pirkimai vis svarbesni socialinei ir ekonominei visos ES, taip pat ir Lietuvos, raidai. Jie gali suformuoti gamybos ir vartojimo tendencijas, o didesnė ,,žalesnių“ prekių paklausa valdžios įstaigose gali sukurti arba išplėsti mažiau aplinkai kenkiančių produktų bei paslaugų rinkas ir taip paskatinti bendroves kurti aplinkosaugines technologijas. Didėjant žaliųjų pirkimų skaičiui ES šalyse, siekiant, kad nebūtų iškreipta bendroji rinka ir nemažėtų ES konkurencija, buvo sukurti bendrieji žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai. Jais remiantis parengti ir Lietuvoje taikomi tokių pirkimų kriterijai.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Dovilė Montvilaitė, mūsų šalies Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato pasiekti, kad didėjantis vartojimas neprastintų aplinkos būklės, pirmenybę teikti palankioms aplinkai paslaugoms ir gaminiams, kuriems gaminti ir vartoti sunaudojama kuo mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių. Seimui praėjusį gruodį patikslinus Viešųjų pirkimų įstatymą, š. m. sausio 6 d. įsigaliojo nuostata, kad perkančioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, pirkimo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

Žaliasis pirkimas – toks viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija įrašo bent minimalius Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus į viešojo pirkimo dokumentus, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse, taip skatindama kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų. Tokio pirkimo tikslas yra įsigyti produktą, kuris, palyginti su kitu tą pačią funkciją atliekančiu produktu, pasižymi tuo, kad jam pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir elektros energijos, kad naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai, kad jis turi mažiau ar visai neturi pavojingų, toksinių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenksmingų medžiagų, kad yra tvirtas, ilgaamžis, funkcionalus, neteršia aplinkos ir nepavojingas sveikatai, kad tinkamas naudoti daug kartų, kad virtęs atlieka yra tinkamas perdirbti ar antriniam naudojimui. Pavyzdžiui, skatinant žaliuosius pirkimus galima pasiekti, kad daugiau būtų perkama prekių, kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų, ir dėl to pradėtų mažėti sąvartynų. Mažesnis jų skaičius duotų ekonominės ir aplinkosauginės naudos, sumažėtų į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Kaip numato Vyriausybės 2009 m. spalį patvirtinta Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategija, siektinas žaliųjų viešųjų pirkimų rezultatas 2013 m. – 25 proc. visų viešųjų pirkimų. Siekdama skatinti tokius pirkimus, Vyriausybė 2010 m. liepą nustatė, kad valdžios institucijos ir įstaigos, atliekančios prekių, paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus, kuriems yra nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, 2011 m. turi juos taikyti ne mažiau kaip 25 proc. tokių pirkimų.

Perkančiosios organizacijos gali apibrėžti pirkimo objektą tokiu būdu, kuris, jų manymu, yra labiausiai pagristas aplinkos apsaugos, socialinių klausimų požiūriu. Kaip veiksmingai tai bus atlikta, itin priklauso nuo tų organizacijų vadovų, darbuotojų sąmoningumo, geros valios, supratimo ir žinių.

Pasak Dovilės Montvilaitės, žaliasis pirkimas reikalauja pakankamai daug žinių apie specifinės prekės ar paslaugos aplinkosauginius aspektus. Taip pat būtina gerai išmanyti aplinkosauginius reikalavimus atitinkančių produktų rinką. Perkančioji organizacija turi realiai įvertinti savo siekius ir numatyti, ar atsiras rinkoje tiekėjas ar gamintojas, galintis pasiūlyti norimą produktą, ir ar toks produktas gali būti įsigytas už jai prieinamą kainą. Aplinkai mažiau kenksmingi produktai tam tikrais atvejais gali būti brangesni nei šia savybe nepasižymintys produktai. Todėl, apibrėždamos pirkimo objektą, perkančiosios organizacijos turi rasti optimalų sprendimą, atsižvelgdamos į savo finansines galimybes ir siekį pirkimus paversti žalesniais.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 266 3660
2011-07-14

 
          LAAIF