Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Aktualijos

ES lygio atliekų perdirbimui regionai prašo 454 mln. litų

2010-09-22



BFL nuotr.

Dešimt šalyje veikiančių regioninių atliekų tvarkymo centrų iki rugsėjo 15 dienos pateiktose paraiškose prašo 454 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos lėšų.

Bendra atliekų rūšiavimui ir perdirbimui skirtų projektų vertė siekia 565 mln. litų, šiuos projektus įgyvendinus bus išspręsta ir sąvartynų kvapų problema.

Atliekų tvarkymo sistemos plėtrai iki ES reikalavimus atitinkančių rodiklių 2007-2013 metų laikotarpiui skirta 813 mln. litų paramos lėšų. Iš jų 450 mln. litų atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo pajėgumams vystyti planuojama paskirstyti šiais metais, o projektai turės būti baigti iki 2013 metų pabaigos.

Tai jau antrasis atliekų tvarkymo sistemos kūrimo etapas. Pirmasis – senųjų sąvartynų (iš viso apie 450) uždarymas, naujųjų (11) įrengimas – sėkmingai baigiamas, tam jau skirta ir panaudota 369 mln. litų ES ir nacionalinio biudžeto lėšų.

Šios priemonės leido pasiekti ES sąvartynų direktyvos reikalavimus – nuo 2009 m. liepos mėn. atliekų šalinimas į senuosius reikalavimų neatitinkančius sąvartynus nutrauktas, o per pastaruosius dvejus metus pasiekta, kad daugiau nei 90 proc. gyventojų naudojasi visuotine atliekų surinkimo paslauga (2006 metais tokių buvo tik 60 proc.).

„Pagrindinis Aplinkos ministerijos tikslas – suderinti du priešingus uždavinius. Viena vertus, ES lėšos skiriamos ir naudojamos tik tam, kad Lietuva sugebėtų atliekų tvarkymą vykdyti pagal aukštus ES reikalavimus, iki minimumo sumažindama neigiamą poveikį aplinkai. Kita vertus, visuomenei, ypač sunkmečio sąlygomis, svarbu, kad atliekų tvarkymas netaptų pertekline našta, todėl itin griežtai sekame pagrindinį reikalavimą, jog atliekų tvarkymo kaštai šeimai neviršytų 1 proc. vidutinių šeimos metinių pajamų“, – sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Namų ūkių išlaidų dalis atskiruose regionuose priklauso nuo pasirinktų atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sprendimų. Šešiuose regionuose numatomas bioskaidžių atliekų tvarkymas, išgaunant biodujas, trijuose – bioskaidžias atliekas kompostuojant, o Klaipėdoje planuojamas rūšiavimo įrenginys, kuris, kartu su kompostavimo vietose sprendimais, maksimaliai atskirtų antrines žaliavas, o likusi dalis būtų deginama. Be to, individualus kompostavimas bus skatinamas daugelyje regionų gyventojams nuperkant individualaus kompostavimo konteinerius. Tai iš esmės sumažins netoli sąvartynų gyvenančių gyventojų nepasitenkinimą dėl sklindančių kvapų, nes bioskaidžios atliekos bus rūšiuojamos ir perdirbamos iki jos pasieks sąvartynus.

Aplinkos ministerijos specialistai pastebi, jog atliekų tvarkymo prioritetų ir uždavinių įgyvendinimui svarbus ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp Ūkio, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų. Tik bendros iniciatyvos gali užtikrinti, kad ir biologiškai skaidžios, ir kitos perdirbimui ar kitokiam naudojimui tinkamos atliekos iš maisto gamybos ar kitų įmonių nepatektų į sąvartynus.

Skirtingose ūkio šakose susidarančios atliekos (pavyzdžiui, medicininės (SAM), susidarančios gamyboje (ŪM), žemės ūkio ir maisto pramonės atliekos (ŽŪM) ir jų tvarkymo specifika yra neatskiriama tos ūkio šakos dalis, todėl su atliekų tvarkymu susiję klausimai turėtų būti sprendžiami kompleksiškai.

Aplinkos ministerijos informacija, 2191869

2010-09-22