Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Teisės aktas

Dokumento tekstas

Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 "Langai ir išorinės įėjimo durys" patvirtinimo

Įsakymas D1-62 2006 02 01 Valstybės žinios,2006, Nr. 18-643
2006 02 01 Priėmė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Įsigalioja nuo 2006 02 14
Susiję dokumentai Originalus Word 2010 dokumentas Priedai:
    TAIS_270735.DOC ,  1
Temos:


LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.20:2006
„LANGAI IR IŠORINĖS ĮĖJIMO DURYS“ PATVIRTINIMO
2006 m. vasario 1 d. Nr. D1-62
Vilnius
      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353 ; 2002, Nr. 20-766 ), 11.5 punktu,
      1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ (pridedama).
      2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant naujai statomus ir rekonstruojamus pastatus, kurie pradedami projektuoti po šio įsakymo įsigaliojimo dienos.
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
______________
 
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          PATVIRTINTA
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.05.20:2006
LANGAI IR IŠORINĖS
ĮĖJIMO DURYS
I.
bendrosios nuostatos
      1. Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 89/106/EEB 1988 m. gruodžio 12 d. „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo“ ir 2002/91/EB 2002 m. gruodžio 16 d. direktyva „Dėl pastatų energinio naudingumo“.
      2. Reglamentas taikomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [6.2]
atitvarams projektuoti: langams, stoglangiams, įstiklintoms ir neįstiklintoms balkonų durims (toliau – langams), išorinėms įėjimo durims (toliau – išorinėms durims), vitrinoms.
      3. Reglamentas nustato reikalavimus naujų ir rekonstruojamų pastatų [6.1], [6.3] langų ir išorinių durų projektavimui. Rekonstruojant pastatus Reglamentu privaloma vadovautis tais atvejais, kai rekonstrukcijos metu keičiami langai ir išorinės durys. Nesudėtingiems ir laikiniems pastatams [6.1] netaikomi Reglamento 16–21 punktų, VII ir VIII skyrių reikalavimai.
      4. Reglamentas netaikomas:
      4.1. švieslangiams;
      4.2. sienų apdarams, atitinkantiems [6.11]
nurodyto standarto reikalavimus;
      4.3. mechaniškai valdomoms išorinėms durims;
      4.4. neįrėmintoms stiklinėms išorinėms durims;
      4.5. sukamosioms išorinėms durims;
      4.6. pramonės, prekybos pastatų ir garažų durims bei vartams, atitinkantiems [6.24] nurodyto standarto reikalavimus;
      4.7. priešgaisrinėms ir apsaugančioms nuo dūmų durims ir užtvaroms;
      4.8. kultūros paveldo pastatų durims, langams ir vartams.
      5. Reglamento tikslas: siekiama įgyvendinti 1988 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo nuostatas, kad pastatuose naudojami langai ir durys būtų suprojektuoti atsižvelgiant į vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas taip, kad būtų užtikrintas jų mechaninis atsparumas ir pastovumas, higienos, sveikatos ir aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas.
II.
Nuorodos
      6. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
      6.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr.
32-788 ; 2001, Nr. 101-3597 );
      6.2. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr.
58-2611 );
      6.3. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr.
119-5372 );
      6.4. STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2005, Nr.
100-3733 );
      6.5. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr.
8-216 );
      6.6. STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2003, Nr.
79-3614 );
      6.7. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr.
59-2683 );
      6.8. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr.
42-1586 );
      6.9. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Žin. 2004, Nr.
23-721 );
      6.10. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr.
24-394 );
      6.11. LST EN 13830:2005 „Sienos apdaras. Gaminio standartas“;
      6.12. LST EN 12210 + AC:2004 „Langai ir durys. Atsparumas vėjo apkrovai. Klasifikavimas“;
      6.13. LST EN 12208:2004 „Langai ir durys. Vandens nepralaidumas. Klasifikavimas“;
      6.14. LST EN 12207:2004 „Langai ir durys. Oro skverbtis. Klasifikavimas“;
      6.15. LST EN 12400:2003 „Langai ir durys. Mechaninis patvarumas. Reikalavimai ir klasifikavimas“;
      6.16. LST EN 1192:2004 „Durys. Stiprumo reikalavimų klasifikavimas“;
      6.17. LST EN 13115:2002 „Langai. Mechaninių savybių klasifikavimas. Vertikalioji apkrova, iškreipimas ir veikiančiosios jėgos“;
      6.18. LST EN 12217:2004 „Durys. Veikiamosios jėgos. Reikalavimai ir klasifikavimas“;
      6.19. LST L ENV 1627:2002 „Langai, durys, skydai. Atsparumas įsilaužimui. Reikalavimai ir klasifikavimas“;
      6.20. LST EN 12600:2003 „Statybinis stiklas. Bandymas švytuokle. Lakštinio stiklo smūginio bandymo metodas ir klasifikavimas“;
      6.21. LST EN ISO 10077-1:2004 „Langų, durų ir užsklandų šiluminės charakteristikos. Šilumos perdavimo apskaičiavimas. 1 dalis. Supaprastintasis metodas (ISO 10077-1:2000)“;
      6.22. LST EN ISO 12567-1:2002 „Šiluminės langų ir durų charakteristikos. Šilumos perdavimo koeficiento nustatymas karštosios dėžės metodu. 1 dalis. Langų ir durų deriniai (ISO 12567-1:2000)“;
      6.23. LST EN 13049:2003 „Langai. Minkšto ir kieto kūno smūgis. Bandymo metodas, saugos reikalavimai ir klasifikavimas“.
      6.24. LST EN 13241-1 „Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys bei vartai. Gaminio standartas. 1 dalis. Gaminių charakteristikos, išskyrus atsparumą ugniai ir dūmams“;
III.
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
      7. Žemiau pateikiamos su šiuo Reglamentu susijusios sąvokos ir jų apibrėžimai:
      7.1. atitvara
– pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės arba nuo kitų patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse didesnis už 4 °C;
      7.2. vitrina – atitvara, sudaryta iš dviejų ar daugiau langų ir/arba išorinių durų (viename aukštyje), su atskirais rėmais arba be jų;
      7.3. užtvara
– žemiau nei 800 mm nuo grindų paviršiaus esantis langas, kurio abiejose pusėse grindų aukščiai skirtingi (aukščių skirtumas didesnis nei 600 mm gyvenamosios paskirties pastatams ir didesnis nei 380 mm kitokios paskirties pastatams);
      7.4. saugus stiklas – stiklas, išbandytas ir klasifikuotas pagal [6.20];
      7.5. saulės
šilumą ribojantis stiklas – specialusis stiklas, kurio visuminis saulės energijos pralaidumo laipsnis g
mažesnis už 0,87;
      7.6. išorinės
įėjimo durys – durys įėjimui į pastatą iš išorės ir durys tarp patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose durų pusėse didesnis už 4 °C;
      7.7. šoninis natūralus apšvietimas – natūralus patalpų apšvietimas per išorinėse pastato sienose įrengtas skaidrias atitvaras;
      7.8. viršutinis natūralus apšvietimas – natūralus patalpų apšvietimas per stoge ir/arba sienose prie lubų įrengtas skaidrias atitvaras;
      7.9. kombinuotas natūralus apšvietimas – bendras šoninis ir viršutinis patalpų natūralus apšvietimas;
      7.10. langų
ir išorinių durų atsparumas vėjo apkrovai – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė atlaikyti tam tikro stiprumo vėjo apkrovas;
      7.11. langų
ir išorinių durų vandens nepralaidumas
– standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė nepraleisti vandens esant tam tikram vėjo slėgiui;
      7.12. langų
ir išorinių durų oro skverbtis – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė praleisti oro srautą esant tam tikram vėjo slėgiui;
      7.13. langų
ir išorinių durų mechaninis patvarumas – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė atlaikyti daugkartinius varstymo ciklus;
      7.14. langų
ir išorinių durų stiprumas – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė atlaikyti netinkamą naudojimą imituojančius mechaninius poveikius;
      7.15. langų
ir išorinių durų atsparumas įsilaužimui – standartizuotu bandymu įvertinta gaminio savybė tam tikrą laiko tarpą atlaikyti įsilaužimą pro langą arba duris imituojančius mechaninius poveikius;
      7.16. sąlyginė
apšviečiama plokštuma – sąlyginai priimta plokštuma, kuriai keliami natūralaus apšviestumo reikalavimai;
      7.17. stoglangis – varstomas langas stoge;
      7.18.
švieslangis – nevarstomas langas stoge.
IV.
ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
      8. Reglamente vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai:
      l – ilgis (m);
      b – plotis (m);
      H – aukštis (m);
      A – plotas (m 2 );
      N v – natūralios apšvietos koeficientas (NAK);
      g – įstiklinimo visuminis saulės energijos pralaidumo laipsnis.
V.
REIKALAVIMAI PROJEKTINĖMS LANGŲ IR IŠORINIŲ
DURŲ SAVYBĖMS
      9. Pastato langai ir išorinės durys turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint visą eksploatavimo laikotarpį būtų užtikrinti šie esminiai reikalavimai [6.5]: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.
      10. Projektuojant langus ir išorines duris turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai.
      11. Langų
ir išorinių durų savybių klasifikavimas
      Langų ir išorinių durų savybės išreiškiamos gaminio klasėmis arba atitinkamų rodiklių vertėmis. Reglamento 1 priede nurodytos pagrindinės šių gaminių savybės ir jas apibūdinančios gaminių klasės ar rodikliai, pagal kuriuos nustatomi reikalavimai langams ir išorinėms durims. Kiti langų ir išorinių durų rodikliai ir reikalavimai pateikti reglamento tekste.
      12. Reikalavimai langų
ir išorinių durų šilumos pralaidumui
      Langų ir išorinių durų šilumos pralaidumas turi tenkinti STR 2.01.05:2005 [6.4] šilumos išsaugojimo reikalavimus.
      Lango ir išorinių durų šilumos pralaidumą apibūdina šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m 2 ·K)), kurio vertė turi būti nustatoma pagal [6.22] ir [6.21] standartus. Vitrinos šilumos perdavimo koeficientui skaičiuoti galima naudoti atskirų vitrinos dalių bandymais nustatytas šilumos perdavimo koeficiento vertes.
      13. Reikalavimai langų
ir išorinių durų oro garso izoliavimui
      Langų ir išorinių durų oro garso izoliavimo savybės turi tenkinti STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ [6.6] reikalavimus.
      14. Langų
ir išorinių durų atsparumo vėjo apkrovai reikalavimai
      Langų ir išorinių durų atsparumo vėjo apkrovai projektiniai rodikliai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pastato vėjo apkrovos rajoną, vietovės tipą, aukštį virš grunto lygio ir vietą pastate (žr. Reglamento 2 priedą). Langų ir išorinių durų klasė pagal atsparumą vėjo apkrovai turi būti ne žemesnė už nurodytą 1 lentelėje.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          1 lentelė
      Reikalavimai langų
ir išorinių durų savybėms pagal vėjo apkrovos klases


Langų arba išorinių durų aukštis virš grunto lygio, h, m
Langų ir išorinių durų vėjo apkrovos klasė pagal [6.12]
Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone
Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone
Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
A
B
C
A
B
C
A
B
C
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose
h < 6
A1
A1
A1
A2
A1
A1
A2
A2
A1
6 * h < 15
A2
A1
A1
A2
A2
A1
A3
A2
A2
15 * h < 30
A2
A2
A1
A3
A2
A2
A4
A3
A2
30 * h < 60
A3
A2
A2
A3
A3
A2
A4
A3
A3
60 * h < 100
A3
A3
A2
A4
A3
A3
A5
A4
A3
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose
h < 6
A3
A2
A2
A4
A3
A2
A5
A4
A3
6 * h < 15
A4
A3
A2
A5
A4
A3
A5
A5
A3
15 * h < 30
A5
A4
A3
A5
A5
A3
B5
A5
A4
30 * h < 60
A5
A4
A4
A5
A5
A5
C5
A5
A5
60 * h < 100
A5
A5
A4
C5
A5
A5
AE2500
C5
A5
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose
h < 6
A4
A3
A2
A5
A4
A3
A5
A5
A4
6 * h < 15
A5
A4
A3
A5
A5
A4
AE2500
A5
A5
15 * h < 30
A5
5
A4
AE2500
A5
A5
AE2500
B5
A5
30 * h < 60
A5
A5
A5
AE2500
A5
A5
AE2500
AE2500
C5
60 * h < 100
AE2500
A5
A5
AE2500
AE2500
B5
AE2500
AE2500
AE2500
1 PASTABA. Langų arba durų aukštis virš grunto lygio yra atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio lango arba durų krašto.
2 PASTABA. Langas arba durys yra pastato pakraštyje, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kontūro (žr. 2 priedo 2.2 pav.).
3 PASTABA. Langas arba durys yra pastato kampe, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kampo (žr. 2 priedo 2.2 pav.).

      15. Reikalavimai langų
ir išorinių durų vandens nepralaidumui
      Langų ir išorinių durų vandens nepralaidumo klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 2 lentelėje. Šios
lentelės reikalavimai netaikomi išorinėms durims ir langams, apsaugotiems nuo tiesioginio lietaus poveikio, t. y. tais atvejais, kai ant šių gaminių eksploatavimo metu nepatenka lietus.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          2 lentelė
Reikalavimai langų
ir išorinių durų vandens nepralaidumui


Langų ar išorinių durų aukštis virš grunto lygio, h, m
Langų ir išorinių durų vandens nepralaidumo klasė pagal [6.13]
Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone
Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone
Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
A
B
C
A
B
C
A
B
C
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose
h < 6
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
6 * h < 15
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
5A, 5B
4A, 4B
4A, 4B
15 * h < 30
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
5A, 5B
4A, 4B
4A, 4B
6A, 6B
4A, 4B
4A, 4B
30 * h < 60
4A, 4B
4A, 4B
4A, 4B
5A, 5B
4A, 4B
4A, 4B
6A, 6B
5A, 5B
5A, 5B
60 * h < 100
5A, 5B
4A, 4B
4A, 4B
6A, 6B
5A, 5B
4A, 4B
8A
6A, 6B
5A, 5B
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose
h < 6
5A, 5B
4A, 4B
4A, 4B
6A, 6B
5A, 5B
4A, 4B
8A
6A, 6B
4A, 4B
6 * h < 15
6A, 6B
5A, 5B
4A, 4B
8A
6A, 6B
4A, 4B
8A
7A, 7B
5A, 5B
15 * h < 30
8A
6A, 6B
4A, 4B
8A
7A, 7B
5A, 5B
9A
8A
7A, 7B
30 * h < 60
8A
6A, 6B
6A, 6B
9A
8A
7A, 7B
9A
8A
8A
60 * h < 100
8A
8A
7A, 7B
9A
9A
8A
E750
9A
9A
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose
h < 6
7A, 7B
5A, 5B
4A, 4B
8A
6A, 6B
5A, 5B
9A
8A
6A, 6B
6 * h < 15
8A
6A, 6B
5A, 5B
9A
8A
6A, 6B
E750
8A
7A, 7B
15 * h < 30
9A
8A
6A, 6B
E750
8A
7A, 7B
E750
9A
8A
30 * h < 60
9A
8A
8A
E750
9A
8A
E750
E750
9A
60 * h < 100
E750
9A
8A
E750
E750
9A
E750
E750
E750
1 PASTABA. Langų arba durų aukštis virš grunto lygio yra atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio lango arba durų krašto.
2 PASTABA. Langas arba durys yra pastato pakraštyje, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kontūro (žr. 2 priedo 2.2 pav.).
3 PASTABA. Langas arba durys yra pastato kampe, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kampo (žr. 2 priedo 2.2 pav.).
4 PASTABA. B klasės langai ir išorinės durys gali būti naudojami tik fasadų nišose, po atbrailomis ar stogeliais, kai užtikrinama, kad lietus nepateks ant viršutinės jų dalies. A klasės langai ir išorinės durys gali būti naudojami visomis galimomis eksploatacijos sąlygomis.

      16. Langų
ir išorinių durų oro skverbties reikalavimai
      Langų ir išorinių durų oro skverbties klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 3 lentelėje
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          3 lentelė
Reikalavimai langų
ir išorinių durų oro skverbties klasėms


Langų ar išorinių durų aukštis virš grunto lygio, h (m)
Langų ir išorinių durų oro skverbties klasė pagal [6.14]
Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone
Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone
Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
A
B
C
A
B
C
A
B
C
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose
h < 6
2
2
2
2
2
2
2
2
2
6 * h < 15
3
3
3
3
3
3
3
3
3
15 * h < 30
3
3
3
3
3
3
3
3
3
30 * h < 60
3
3
3
3
3
3
3
3
3
60 * h < 100
3
3
3
3
3
3
3
3
3
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose
h < 6
2
2
2
2
2
2
2
2
2
6 * h < 15
3
3
3
3
3
3
3
3
3
15 * h < 30
3
3
3
3
3
3
4
3
3
30 * h < 60
3
3
3
3
3
3
4
3
3
60 * h < 100
3
3
3
4
3
3
4
4
3
Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose
h < 6
2
2
2
2
2
2
2
2
2
6 * h < 15
3
3
3
3
3
3
4
3
3
15 * h < 30
3
3
3
4
3
3
4
4
3
30 * h < 60
3
3
3
4
3
3
4
4
4
60 * h < 100
4
3
3
4
4
4
4
4
4
1 pastaba. Langų arba durų aukštis virš grunto lygio yra atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio lango arba durų krašto.
2 pastaba. Langas arba durys yra pastato pakraštyje, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kontūro (žr. 2 priedo 2.2 pav.).
3 pastaba.
Langas arba durys yra pastato kampe, kai bent viena jų kraštinė nutolusi ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo pastato kampo (žr. 2 priedo 2.2 pav.).

      17. Langų
mechaninio patvarumo reikalavimai
      Langų mechaninio patvarumo klasė turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Ši klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 4 lentelėje.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          4 lentelė
      Reikalavimai langų
mechaniniam patvarumui

Langų mechaninio patvarumo klasė
[6.15]
Naudojimo sąlygos ir langų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai

Langų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam patvarumui, aprašas
1
Lengvos
5000
Pastatai, kuriuose mažas langų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei, yra svarbios paskatos rūpestingai naudoti ir maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., gyvenamieji namai ir biurai).
2
Vidutinės
10 000
Pastatai, kur vidutinis langų varstymo dažnis, ribotas priėjimas visuomenei, tam tikros paskatos rūpestingai naudoti, bet kur yra atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., ligoninės, viešbučiai, biurai).
3
Sunkios
20 000
Pastatai, kuriuose didelis visuomenės naudojimo dažnis, kur paskatos rūpestingai naudoti mažos ir kur yra didelė atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., įstaigų pastatai, bibliotekos, mokyklos).

      18. Išorinių
durų mechaninio patvarumo reikalavimai
      Išorinių durų mechaninio patvarumo klasė turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Ši klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 5 lentelėje.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          5 lentelė
      Reikalavimai išorinių
durų mechaniniam patvarumui

Išorinių durų mechaninio patvarumo klasė
[6.15]
Naudojimo sąlygos ir išorinių durų mechaninio patvarumo klasę atitinkantis atsparumas varstymui, varstymo ciklai

Išorinių durų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam patvarumui, aprašas
1
Labai lengvos
5 000
Pastatai, kuriuose mažas durų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei, yra svarbios paskatos rūpestingai naudoti ir labai maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., vienbučiai gyvenamieji namai).
2
Lengvos
10 000
Pastatai, kuriuose nedidelis durų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei, yra svarbios paskatos rūpestingai naudoti ir maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., gyvenamieji namai su atskiromis laiptinėmis, maži biurai).
3
Vidutiniškai lengvos
20 000
Pastatai, kuriuose nedidelis durų varstymo dažnis, retas visuomenės priėjimas, yra paskatos rūpestingai naudoti ir maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., 1– 3 butų gyvenamieji namai, nedideli biurai).
4
Vidutinės
50 000
Pastatai, kuriuose vidutinis naudojimo dažnis, ribotas visuomenės priėjimas, yra paskatos rūpestingai naudoti, bet kur yra atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., vidutinio dydžio gyvenamieji namai, biurai, mažos įmonės, vidutinio dydžio įstaigos).
5
Normalios
100 000
Pastatai, kuriuose normalus naudojimo dažnis, paskatos rūpestingai naudoti mažos, bet yra sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešbučiai, biurai, vaikų darželiai, specializuotos mokyklos, mažos prekybos ir paslaugų įmonės).
6
Intensyvios
200 000
Pastatai, kuriuose intensyvus naudojimo dažnis, kur yra sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., daugiabučiai gyvenamieji namai, vidutinės prekybos ir paslaugų įmonės, specializuotos mokyklos, viešbučiai, biurai, transporto pastatai).
7
Sunkios
500 000
Pastatai, kuriuose didelis visuomenės naudojimo dažnis ir sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešieji ir įstaigų pastatai, prekybos ir paslaugų įmonės, bibliotekos, ligoninės, mokyklos, transporto pastatai).
8
Labai sunkios
1000 000
Pastatai, kuriuose labai didelis visuomenės naudojimo dažnis ir didelė atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., transporto pastatai, didelės parduotuvės, koncertų ir sporto salės, bendrojo lavinimo mokyklos).

      19. Langų
stiprumo reikalavimai
      Langų mechaninio stiprio klasė turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Šios klasės turi būti ne žemesnės už nurodytas 6 lentelėje.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          6 lentelė
      Reikalavimai langų
savybėms pagal jų mechaninį stiprį

Langų mechaninio stiprio klasė
[6.17]
Langų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam stipriui, aprašas
1
Pastatai, kuriuose mažas langų varstymo dažnis, nėra priėjimo visuomenei ir labai maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., gyvenamieji namai ir biurai).
2
Pastatai, kuriuose vidutinis langų varstymo dažnis, ribotas visuomenės priėjimas ir maža atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešbučiai, biurai).
3
Pastatai, kuriuose didelis langų varstymo dažnis, ribotas visuomenės priėjimas ir didelė atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., viešieji ir įstaigų pastatai, ligoninės).
4
Pastatai, kuriuose labai didelis naudojimo dažnis, ir labai didelė atsitiktinio sugadinimo ir netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., specializuotos ir bendrojo lavinimo mokyklos).

      20. Išorinių
durų stiprumo reikalavimai
      Išorinių durų mechaninio stiprio klasė ir veikiamųjų jėgų klasė turi būti parenkama pagal numatomas jų naudojimo sąlygas. Šios klasės turi būti ne žemesnės už nurodytas 7 lentelėje.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          7 lentelė
      Reikalavimai išorinių
durų savybėms pagal jų mechaninį stiprį

Išorinių durų mechaninio stiprio klasė
[6.16]
Išorinių durų naudojimo sąlygų, susijusių su reikalavimais jų mechaniniam stipriui, aprašas
1
Retas ir tvarkingas naudojimas, kai maža atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., 1–2 butų gyvenamieji namai ir mažų biurų pastatai).
2
Vidutinio dažnumo tvarkingas naudojimas, kai vidutinė atsitiktinio sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., 10-30 butų gyvenamieji namai, vidutinio dydžio įstaigų, viešbučių, vaikų darželių, mažų prekybos ir paslaugų įmonių pastatai).
3
Dažnas netvarkingas naudojimas, kai yra didelė sugadinimo bei netinkamo naudojimo tikimybė (pvz., didelių įstaigų, paslaugų įmonių, bibliotekų, ligoninių pastatai).
4
Dažnas netvarkingas naudojimas (pvz., didelių parduotuvių, koncertų ir sporto salių, mokyklų ir transporto pastatai).

      21. Langų
ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui reikalavimai
      Projektuotojas turi parinkti langų ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui projektinius rodiklius pagal pastato ar jo patalpų saugumui keliamus reikalavimus ir kitus veiksnius, pvz., pastato ar patalpų savininko, draudimo kompanijos, apsaugos įmonės, policijos ir kitus reikalavimus. Langų ir išorinių durų atsparumo įsilaužimui projektiniai rodikliai turi būti apibūdinti atsparumo įsilaužimui klase, nustatoma pagal [6.19] standartą.
VI.
REIKALAVIMAI ATITVARŲ ĮSTIKLINTŲ DALIŲ
PROJEKTAVIMUI
      22. Reikalavimai
įstiklinimo savybių įvertinimui.
      Langams ir išorinėms durims įstiklinti naudojamas paprastasis, laminuotasis, grūdintas arba vielos tinklu armuotas stiklas. Projektuojant langų ir išorinių durų įstiklinimą, turi būti įvertinta:
      – pastato patalpų paskirtis ir jų naudotojų veiklos intensyvumas, t. y. galinčių prieiti prie kritinėse padėtyse esančio įstiklinimo žmonių kiekis ir jų veikla;
      – stiklo atsparumas smūgiui ir dužimo būdas (įvairių rūšių stiklo dužimo būdai pateikti [6.20]
ir 3 priede);
      – kritinėse padėtyse esančio stiklo matmenys.
      Stiklo saugumas apibūdinamas stiklo atsparumo smūgiui ir stiklo dužimo būdo klasėmis (žr. 8
lentelę).
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          8 lentelė
      Stiklo savybės ir jas apibūdinančios stiklo klasės

Eil. Nr.
Stiklo savybė
Stiklo klasė
Pastabos
1
Atsparumas smūgiui
[6.20]
3, 2, 1
3 klasės stiklo atsparumas smūgiui mažiausias, 1 klasės – didžiausias
2
Stiklo dužimo būdas
[6.20]
A
Stiklas subyra sudarydamas daug įvairaus dydžio šukių su aštriais kraštais. Šis stiklo suirimo požymis būdingas paprastajam, pagrūdintam ir cheminiu būdu stiprintam stiklui.
B
Stiklas įtrūksta, įlūžta. Stiklo šukės išlieka prilipusios prie plėvelės. Šis stiklo suirimo požymis būdingas laminuotajam, padengtam plėvelėmis ir vielos tinklu armuotajam stiklui.
C
Stiklas subyra sudarydamas daug mažų šukių, kurios santykinai yra nekenksmingos. Šis stiklo suirimo požymis būdingas termiškai grūdintam stiklui.

      23. Kritinėse padėtyse esančių
langų ir išorinių durų įstiklinimo reikalavimai:
      23.1. Tam tikrose pastatų vietose esantis stiklas gali būti pažeistas dėl pastatuose esančių žmonių veiklos. Šios kritinės padėtys yra:
      – durys ir aplink duris;
      – sienų apatinės dalys.
      Sienose esančių langų ir išorinių durų kritinės įstiklinimo padėtys pateiktos 2 pav.
      2 pav. Sienose esančių langų ir išorinių durų įstiklinimo padėtys. Užštrichuotos zonos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 parodo kritines įstiklinimo padėtis.
      23.2. Kritinėse padėtyse esančių langų ir išorinių durų įstiklinimas turi atitikti Reglamento 9 lentelės reikalavimus.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          9 lentelė
      Reikalavimai kritinėse padėtyse esančių
langų ir išorinių durų įstiklinimo atsparumo smūgiui klasėms


Kritinės padėtys
Mažiausia reikalaujama saugaus stiklo atsparumo smūgiui klasė
Išorinių durų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1, 2 padėtys) ir Reglamento 23.3
punktą)
Mažesnysis stiklo matmuo > 900 mm
2
Mažesnysis stiklo matmuo *900 mm
3
Šalia išorinių durų esantis įstiklinimas (žr. 2 pav. (3, 4, 5 padėtys) ir Reglamento 23.3 punktą)
Mažesnysis stiklo matmuo * 900 mm
2
Mažesnysis stiklo matmuo > 900 mm
3
Langų įstiklinimas sienų apatinėse dalyse (žr. 2 pav., (6, 7, 8 padėtys) ir Reglamento 23.3 punktą)
Visiems matmenims
3
Vonių ir baseinų patalpų langų ir išorinių durų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1– 12 padėtys))
Visiems matmenims
3
Padidintos rizikos patalpų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1– 12 padėtys))
Visiems matmenims
3

      23.3. 2 pav. nurodytose 1, 2, 3, 4, 5, 6,7, 8 kritinio įstiklinimo zonose, kai įstiklinimo mažesnysis matmuo yra ne didesnis kaip 250 mm ir jo plotas ne didesnis kaip 0,5 m 2 , gali būti panaudotas neklasifikuotas pagal [6.20] ne mažesnio kaip 6 mm storio stiklas. Iki 800 mm nuo grindų paviršiaus lygio esantiems langams, kurie yra kitos nei gyvenamosios paskirties pastato fasadinės vitrinos dalis, įstiklinti gali būti panaudotas 10 lentelės reikalavimus atitinkantis neklasifikuotas stiklas.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          10 lentelė
      Pagal
[6.20] neklasifikuoto perimetru pritvirtinto stiklo leistinasis storis ir didžiausi leistini matmenys

Stiklo storis (mm)
Didžiausi leistini stiklo lakšto matmenys (mm)
8
1100 × 1100
10
2250 × 2250
12
4500 × 4500
15 ir daugiau
Nėra apribojimų

      23.4. Vonių, plaukymo baseinų ir kitų drėgnų patalpų, kuriose yra padidinta rizika žmogui paslysti ant drėgno paviršiaus, langų ir išorinių durų stiklas turi atitikti 9 lentelės reikalavimus, jeigu nėra kitų šioje lentelėje keliamų griežtesnių reikalavimų. Tokiose patalpose naudojamuose languose turi būti laminuotas arba plėvele padengtas stiklas.
      23.5. Padidintos rizikos patalpose, kuriuose vyksta aktyvi žmonių veikla, pvz., sporto salėse, visų langų ir išorinių durų įstiklinimas turi atitikti 9 lentelės reikalavimus. Įvertinus veiklos aktyvumo lygį pastato patalpose, gali būti panaudotas aukštesnės negu 9 lentelėje nurodytos klasės įstiklinimas arba panaudotos apsaugos priemonės.
      24. Jeigu prie kritinėje padėtyje esančio įstiklinimo žmonės gali prieiti iš abiejų pusių, abi šio įstiklinimo pusės turi atitikti Reglamento 23
punkto reikalavimus.
      25.
Jeigu langai su horizontu sudaro mažesnį kaip 75 o
kampą, jiems įstiklinti turi būti naudojamas:
      – vienasluoksnio įstiklinimo atveju – saugus B klasės laminuotasis arba plėvele dengtas stiklas (žr. [6.20] ir
Reglamento 3 priedą);
      – dvisluoksnio įstiklinimo atveju – saugus B klasės laminuotasis arba plėvele dengtas stiklas vidinėje pusėje ir saugus C klasės grūdintas stiklas lango išorėje (žr. [6.20] ir Reglamento 3
priedą).
      26. Langų, atliekančių
užtvarų funkcijas, reikalavimai:
      26.1. Kai grindų aukščiai lango pusėse skirtingi (aukščių skirtumas didesnis nei 600 mm gyvenamosios paskirties pastatams ir nei 380 mm kitos paskirties pastatams) ir langas yra žemiau už 800 mm nuo grindų paviršiaus lygio, langas turi būti vertinamas kaip užtvara ir atitikti tokiai užtvarai keliamus stiprumo reikalavimus. Galimi užtvarų variantai pateikti
3 pav.
      26.2. Užtvara turi būti suprojektuota taip, kad krintantis, slystantis arba virstantis žmogus būtų apsaugotas nuo iškritimo. Projektuotojas turi parinkti užtvaros atsparumo minkšto ir kieto kūno smūgiui projektinius rodiklius pagal žmonių veiklos intensyvumą patalpose ir įvertinti Reglamento 23 punkto reikalavimus kritinėse padėtyse esančių langų ir išorinių durų įstiklinimui. Užtvaros atsparumo minkšto ir kieto kūno smūgio projektiniai rodikliai turi būti apibūdinti klase, nustatoma pagal [6.23]
standartą.
      3 pav. Galimi užtvarų (užštrichuota) variantai atitvaroje. A – visiškai įstiklintas langas; B – atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio 1100 mm; C – atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio didesnis nei 800 mm, bet mažesnis nei 1100 mm; D – atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio didesnis nei 1100 mm; E – atstumas nuo grindų lygio iki lango skersinio mažesnis nei 800 mm.
      27. Reglamento 23 ir 26 punktų reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai įstiklinimo apsaugai naudojami nepriklausomi nuo įstiklinimo apsauginiai ekranai, atitinkantys tokius reikalavimus:
      – tarpas tarp ekrano elementų ne didesnis nei 75 mm;
      – jei apsauginio ekrano ilgis 900 mm arba didesnis, jis turi atlaikyti 1350 N jėgą centrinėje dalyje, o mažesnio nei 900 mm ilgio ekranas turi atlaikyti 1100 N jėgą. Esant šių jėgų poveikiui, ekranas ir jo pritvirtinimo elementai neturi sulūžti, įlinkti tiek, kad pasiektų stiklą, negrįžtamai deformuotis.
      28.
Kai įstiklinimas nėra aiškiai pastebimas, nes nėra skersinių, statramsčių, didelių rankenų arba įstiklinimo vidinio suskirstymo elementų, jis turi būti pažymėtas. Ant įstiklinimo turi būti gerai matomi ženklai arba užrašai nuo 600 mm iki 1500 mm aukštyje virš grindų lygio.
VII.
SAULĖS ŠILUMĄ RIBOJANČIO STIKLO NAUDOJIMO LANGŲ
IR IŠORINIŲ DURŲ ĮSTIKLINIMUI REIKALAVIMAI
      29. Reikalavimai saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimui nekeliami, kai langų ploto dalis patalpos atitvarose mažesnė už nurodytą 11 lentelėje.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          11 lentelė
      Didžiausios leistinos langų
plotų dalies patalpos atitvarose vertės, kai langams ir išorinėms durims
įstiklinti nebūtina naudoti šilumą ribojantį stiklą

Langų pasvirimo kampas į horizontalią plokštumą
Langų orientacija
Langų ploto dalis patalpos atitvarose,
f
Nuo 60 o iki 90 o
Nuo šiaurės rytų – rytų – pietryčių – pietų – pietvakarių – vakarų – iki šiaurės vakarų (išskyrus šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptis)
0,2
šiaurės rytai – šiaurė – šiaurės vakarai
0,3
Nuo 0 o iki 60 o
Visos orientacijos
0,15

      Saulės veikiamo langų ploto dalis patalpos atitvarose f apskaičiuojama pagal formulę:
     
,  (1)
      čia: A w
– veikiamas saulės patalpos langų plotas (m 2 ). Patalpoms su dviem arba daugiau langų frontais (pavyzdžiui, kampinėms patalpoms) skaičiuojama langų plotų suma. Skaičiavimams naudojami išoriniai langų angų matmenys;
      A f – patalpos pagrindinio fasado plotas (m 2 ). Patalpoms su dviem ir daugiau langų frontais, kaip pagrindinis fasadas priimamas fasadas su didesniu langų plotu. Jei langų plotai patalpų fasaduose su dviem ar daugiau langų frontais vienodi, kaip pagrindinis fasadas priimamas fasadas su mažesniu fasado plotu.
      (1) formulė taikoma ir stoglangiams. Šiuo atveju stogo plotas su langais vertinami kaip fasadas ir pagrindinis fasadas. Pavyzdžiui, jeigu patalpoje yra langai (sienoje) ir stoglangiai (stoge), skaičiuojant saulės veikiamų langų plotą A w langų plotai sumuojami, o pagrindinio fasado plotu A f
imamas didesnį langų plotą turintis fasadas (stogas arba siena).
      Fasadų su dviem ar daugiau langų frontais atveju, kai kuris nors iš fasadų netenkina 11 lentelės reikalavimų, turi būti atlikti žemiau nurodyti skaičiavimai, įvertinantys visų langų frontų (tenkinančių ir netenkinančių 11 lentelės reikalavimus) langų plotus.
      30.
Kai langų ploto dalis atitvarose didesnė už nurodytą 11 lentelėje, vidutinio langų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento g vertė turi būti ne didesnė už apskaičiuotą pagal formulę:
     
  (2)
      čia: f – langų ploto dalis fasade paskaičiuota pagal (1) formulę;
      F F – koeficientas, įvertinantis langų įstiklinimo dalį. Neturint duomenų, galima naudoti F F = 0,8;
      F C – koeficientas, įvertinantis apsaugos nuo saulės priemonių įtaką. Nustatomas iš 12
lentelės;
      S o – įstiklinimo bazinė saulės energijos pralaidumo vertė. S o = 0,18;
      *S
– priedai prie įstiklinimo bazinės saulės energijos pralaidumo vertės pagal 13
lentelę. Fasadų su dviem ar daugiau langų frontais, kai langų fronte/frontuose yra pasvirę langai (13 lentelės 4 eilutė), *S priedo vertė turi būti apskaičiuota, įvertinant pasvirusių langų frontuose esančių langų ploto dalį bendrame langų plote, pagal formulę:
     
;  (3)
      čia: *S 4 – 13 lentelės 4 eilutėje nurodyta priedo vertė;
      S A w.4 – nuo 0 o iki 60 o į horizontalią plokštumą pasvirusių langų plotų suma (m 2 ).
      Fasadų su dviem ar daugiau langų frontais, kai yra šiaurės rytų– šiaurės– šiaurės vakarų orientacijos langų frontas/frontai (13 lentelės 5 eilutė), *S priedo vertė turi būti apskaičiuota, įvertinant šiaurės rytų– šiaurės– šiaurės vakarų orientacijos langų frontuose esančių langų ploto dalį bendrame langų plote, pagal formulę:
     
; (4)
      čia: *S 5 – 13 lentelės 5 eilutėje nurodyta priedo vertė;
      S A w.5 – šiaurės rytų–šiaurės–šiaurės vakarų orientacijos langų frontuose esančių langų plotų suma (m 2 ).
      Kai įvairių langų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertės skirtingos, atitinkamo lango įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertė arba koeficiento g vertė gali būti apskaičiuota pagal formulę:
     
 (5)
      čia: A w.1 , A w.2 , A w. n , – atitinkamo lango plotas (m 2 );
      g 1 , g 2 , g n – atitinkamo lango visuminės saulės energijos praleisties koeficientas;
      n – langų kiekis (vnt.).
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          12 lentelė
      Koeficientas
F C ,
įvertinantis apsaugos nuo saulės priemonių
įtaką

Apsaugos nuo saulės priemonės
F C
Nėra apsaugos nuo saulės priemonių (a
1,0
Patalpos viduje arba tarp stiklų esančios priemonės
0,80
Išorėje esančios žaliuzės
0,30
Stogeliai, lodžijos, markizės, kita (b
0,50
(a dekoratyviniai elementai nepriskiriami apsaugos nuo saulės priemonėms.
(b
priemonės, apsaugančios langą nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai apsaugai nuo saulės naudojami stogeliai, jų uždangos kampas * turi būti didesnis už 50 o :
Vertikalus fasado pjūvis


      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          13 lentelė
      Priedo
*S vertės

Eil. Nr.
Vertinimo kriterijai
Priedo *S vertė
1
Medinių karkasinių pastatų, pastatų iš lengvų trisluoksnių panelių ir kitų panašių lengvų konstrukcijų pastatų patalpos
– 0,07
2
Patalpų vėdinimas naktį
+ 0,04
3
Langų ploto dalis f > 0,65
– 0,04
4
Pasvirę langai: nuo 0 o iki 60 o (į horizontalią plokštumą)
*S = – 0,12· f *
a)
5
Langai šiaurės rytų– šiaurės– šiaurės vakarų orientacijos fasaduose
+ 0,10
a) f * skaičiuojama pagal formulę:

čia: A wr – pasvirusių langų (stoglangių) plotas (m 2 ). Skaičiavimams naudojami išoriniai langų angų matmenys;
A fr – pasvirusio fasado (stogo) plotas (m 2 )

VIII.
LANGŲ IR DURŲ PROJEKTAVIMO, ĮVERTINANT NATŪRALAUS APŠVIESTUMO POREIKĮ, REIKALAVIMAI
      31. Reglamento VIII skyriaus reikalavimai neprivalomi gyvenamiesiems pastatams, kuriems langų įstiklinto paviršiaus plotas nustatomas pagal [6.9].
      32. Esant šoniniam patalpų apšvietimui, langų įstiklinto paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą pagal formulę:
     
,  (6)
     
, (7)
      čia: A sv
– langų įstiklinto paviršiaus plotas (m 2 );
      N v – natūralios apšvietos koeficiento (NAK) norminė vertė procentais, nustatoma pagal pastatų ir patalpų paskirtį pagal higienos normas;
      k – pataisos koeficientas, nurodytas 14 lentelėje;
      A gr – patalpos grindų plotas (m 2 );
     
– lango šviesos pralaidumo charakteristika, nurodyta 15 lentelėje;
      K t – koeficientas, įvertinantis langų užtemdymą dėl šalia esančių pastatų, nurodytas 16 lentelėje;
      t 0 – bendrasis šviesos pralaidumo koeficientas, nustatomas pagal 7 formulę;
      t 1 – įstiklinimo šviesos pralaidumo koeficientas. Koeficiento vertė priklauso nuo stiklo storio ir atstumo tarp stiklų. Jei tikslių duomenų apie šviesos pralaidumo koeficiento vertę nėra, reikia naudoti 17 lentelėje nurodytus duomenis;
      t 2 – koeficientas, įvertinantis šviesos nuostolius dėl langų skersinių, nustatomas pagal 18 lentelę;
      t 3 – koeficientas, įvertinantis šviesos nuostolius dėl lubų konstrukcijos, nustatomas pagal 19 lentelę (esant šoniniam apšvietimui
);
      t 4 – koeficientas, įvertinantis šviesos nuostolius dėl apsaugos nuo saulės priemonių, nustatomas pagal 20 lentelę;
      r 1 – koeficientas, įvertinantis NAK padidėjimą šoninio apšvietimo atveju dėl šviesos atspindėjimo nuo paviršių, nustatomas pagal 21 lentelę.
      33. Esant viršutiniam patalpų apšvietimui, stoglangių įstiklinto paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą pagal formulę:
     
  (8)
      čia: A sh – stoglangių įstiklinto paviršiaus plotas (m 2 );
     
– stoglangio šviesos pralaidumo charakteristika, nustatoma pagal 22 lentelę;
      r 2 – koeficientas, įvertinantis NAK padidėjimą viršutinio apšvietimo atveju dėl šviesos atspindėjimo nuo paviršių. Stoglangiams priimamas 1,2;
      K st – koeficientas, įvertinantis viršutinio apšvietimo rūšį. Stoglangiams priimamas 1,15;
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          14 lentelė
      Koeficiento
k vertės

Langų apibūdinimas
Langų orientacija
Koeficientas
k
Langai pastatų išorinėse sienose
PV – V – ŠV – Š – ŠR – R – PR
1,1
Nuo PR – P – iki PV (išskyrus PR ir PV)
1,0
Stoglangiai
PV – V – ŠV – Š – ŠR – R – PR
1,05
Nuo PR – P – iki PV (išskyrus PR ir PV)
1,0

      Pastaba. Žymėjimai lentelėje: Š – šiaurė, ŠR – šiaurės rytai, ŠV – šiaurės vakarai, V – vakarai, R – rytai, PR – pietryčiai, PV – pietvakariai, P – pietūs.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          15 lentelė
      Lango
šviesos pralaidumo charakteristikos
* o vertės

Patalpos ilgio ir pločio* santykis
Formulės lango šviesos pralaidumo charakteristikos h o vertei apskaičiuoti, esant santykio tarp patalpos pločio* ir aukščio nuo sąlyginės apšviečiamos plokštumos iki lango įstiklinimo viršaus m vertėms nuo 1 iki 10
Formulės numeris
4 ir daugiau
 
(9)
3
 
(10)
2
 
(11)
1,5
 
(12)
1
 
(13)
0,5
; esant apribojimui 1 * m * 7,5
(14)

* – šoninio patalpų apšvietimo atveju patalpos plotis atitinka atstumą nuo lango plokštumos iki priešpriešiais esančios sienos.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          16 lentelė
      Koeficiento
K t“
įvertinančio langų užtemdymą dėl šalia esančių
pastatų, vertės


Atstumo tarp projektuojamo ir šalia esančio pastato santykis su aukščiu nuo projektuojamo pastato lango apačios iki šalia esančio pastato karnizo
Koeficientas
K t
0,5
1,7
1
1,4
1,5
1,2
2
1,1
3 ir daugiau
1

      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          17 lentelė
      Koeficiento t 1 vertės

Įstiklinimo apibūdinimas
Koeficientas
t 1
Stiklas iki 4 mm storio, vienas lakštas
0,9
Stiklas iki 4 mm storio, du lakštai
0,8
Stiklas iki 4 mm storio, trys lakštai
0,75
Stiklas daugiau kaip 4 mm storio, vienas lakštas
0,8
Stiklas daugiau kaip 4 mm storio, du lakštai
0,75
Stiklas daugiau kaip 4 mm storio, trys lakštai
0,7
Armuotasis stiklas, vienas lakštas
0,6
Šilumą atspindintis stiklas, vienas lakštas
0,8
Saulės šilumą ribojantis stiklas, vienas lakštas
0,5
Vienkameriniai stiklo paketai su paprastais stiklais
0,8
Vienkameriniai stiklo paketai su šilumą atspindinčiu stiklu
0,75
Vienkameriniai stiklo paketai su saulės šilumą ribojančiu stiklu
0,45
Dvikameriniai stiklo paketai su paprastais stiklais
0,75
Dvikameriniai stiklo paketai su šilumą atspindinčiu stiklu
0,7
Dvikameriniai stiklo paketai su saulės šilumą ribojančiu stiklu
0,4

      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          18 lentelė
      Koeficiento t 2 vertės

Langų apibūdinimas
Koeficientas
t 2
Nevarstomi langai
1
Langai su varčia su viengubu rėmu
0,9
Langai su varčia su sudvejintais rėmais
0,8
Langai su atskiromis varčiomis
0,7

      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          19 lentelė
      Koeficiento t 3 vertės

Patalpos lubų apibūdinimas
Koeficientas
t 3
Santvarų, arkų ir sijų lubose nėra
1
Santvarų, arkų arba sijų lubose aukštis ne didesnis nei 0,5 m
0,9
Santvarų, arkų arba sijų lubose aukštis didesnis nei 0,5 m
0,8

      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          20 lentelė
      Koeficiento t 4 vertės

Apsaugos nuo saulės priemonės rūšis
Koeficientas
t 4
Apsaugos priemonių nėra
1
Atitraukiamos reguliuojamos žaliuzės ir užuolaidos
1
Stacionarios žaliuzės ir ekranai, horizontalūs
0,65
Stacionarios žaliuzės ir ekranai, vertikalūs
0,75
Horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas ne didesnis nei 30 o
0,8
Daugiapakopiai horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas 15 o
0,9
Daugiapakopiai horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas 30 o
0,75
Daugiapakopiai horizontalūs stogeliai, kai jų apsaugos kampas 45 o
0,6

      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          21 lentelė
      Koeficiento
r 1 vertės esant
įvairiems patalpos ilgio ir pločio santykiams


Patalpos pločio ir aukščio, nuo sąlyginės apšviečiamos plokštumos iki lango įstiklinimo viršaus, santykis z
Patalpos ilgio ir pločio santykis
0,5
1
2 ir daugiau
1 £ z <1,5
1,2
1,15
1,1
1,5 £ z <2,5
1,5
1,35
1,2
2,5 £ z £ 3,5
1,7
1,5
1,3
z > 3,5
2,0
1,8
1,5

      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          22 lentelė
      Stoglangio šviesos pralaidumo charakteristika
* st


Stoglangio schema
Vidinės angos ploto santykis su stoglangio įstiklinto paviršiaus ploto ir stoglangio angos šoninių paviršių plotų suma
Patalpos indeksas
i ,
apskaičiuojamas pagal (15) formulę
0,7
1
1,25
1,5
2
2,5
3
 
0,2
5,6
4,6
4,2
3,8
3,4
3,3
3,1
0,3
4
3,3
2,9
2,7
2,4
2,3
2,2
0,4
3,3
2,7
2,4
2,2
2
1,9
1,85
0,5
2,9
2,4
2,1
2
1,8
1,7
1,6
0,6
2,6
2,1
1,9
1,8
1,6
1,5
1,45
0,7
2,4
2
1,8
1,6
1,5
1,4
1,35

      Pastaba. Stoglangio įstiklinto paviršiaus plotas – plokštumos EFGH plotas; stoglangio vidinės angos plotas – plokštumos ABCD plotas; stoglangio angos šoninių paviršių plotų suma – plokštumų AEFB, FBCG, CDHG ir DHEA plotų suma.
      Patalpos indeksas i apskaičiuojamas pagal formulę:
     
, (15)
      čia: l – patalpos ilgis (m). Viršutinio apšvietimo (stoglangių) atveju patalpos ilgis atitinka patalpos matmenį, statmeną stogo nuolydžio krypčiai;
      b – patalpos plotis (m). Viršutinio apšvietimo (stoglangių) atveju patalpos plotis atitinka patalpos matmenį stogo nuolydžio kryptimi;
      H – vidutinis patalpos aukštis (m).
      34.
Esant kombinuotam natūraliam apšvietimui, patalpos gali būti sąlyginai dalijamos į šoninio ir viršutinio apšvietimo zonas. Langų ir stoglangių įstiklintų paviršių plotai kiekvienai iš šių zonų skaičiuojami nepriklausomai vienas nuo kito pagal (6) ir (8) formules.
IX.
LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
      35. Langai, išorinės durys ir juose esantys stiklo paketai turi būti paženklinti, kad garantiniu šių gaminių eksploatavimo laikotarpiu būtų užtikrintas gamintojo, gaminio ir jo savybių atsekamumas. Ženklinimas turi būti prieinamas neardant gaminio.
      36. Languose ir išorinėse duryse esantis saugus stiklas turi būti nenuvalomai paženklintas matomoje vietoje. Ženklinime turi būti pateikta tokia informacija:
      – gamintojo pavadinimas arba prekinis ženklas;
      – gaminio standarto, kurio reikalavimus atitinka saugus stiklas, numeris;
      – stiklo klasifikavimas pagal [6.20].
X.
LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ MONTAVIMO PASTATUOSE REIKALAVIMAI
      37. Langai ir išorinės įėjimo durys pastatuose turi būti montuojami pagal gamintojo instrukcijas. Šiose instrukcijose turi būti įvertintas vandens garus izoliuojančio, hidroizoliacinio, termoizoliacinio ir oro garsą izoliuojančio sluoksnių įrengimo staktos perimetru poreikis. Priklausomai nuo montavimo būdo ir panaudotų medžiagų, gali būti įrengiami visi paminėti ir kiti būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai.
XI.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
      38. Reglamentas yra suderintas ir atitinka Lietuvos standartais perimtų Europos standartų reikalavimus bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 89/106/EEB 1988 m. gruodžio 12 d. „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo“ ir 2002/91/EB 2002 m. gruodžio16 d. direktyvos „Dėl pastatų energinio naudingumo“ reikalavimus.
      39. Jei langams ir išorinėms durims projektuoti nepakanka šiame Reglamente pateiktų reikalavimų, jų projektams rengti gali būti naudojami tarptautiniai ar užsienio valstybių (nacionaliniai) normatyviniai statybos techniniai dokumentai, pritarus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai [6.8] nustatyta tvarka.
      40. Asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
______________
 
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          STR 2.05.20:2006
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          1 priedas
LANGŲ
IR IŠORINIŲ DURŲ SAVYBĖS IR JAS APIBŪDINANČIOS KLASĖS IR DYDŽIAI GAMINIO SAVYBIŲ
GERĖJIMO SEKA
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          1.1 lentelė
      Langų
ir išorinių durų savybės ir jas apibūdinančios klasės ir dydžiai gaminio savybių
gerėjimo seka

Eil. Nr.
Gaminio savybė
Klasė ar dydis gaminio savybių gerėjimo seka
1
Atsparumas vėjo apkrovai
[6.12]
Langų ir išorinių durų klasės:
A1, B1, C1, A2, B2, C2, A3, B3, C3, A4, B4, C4, A5, B5, C5, AE*, BE*, CE*
* E klasės gaminiams šalia E raidės nurodomas didesnis už 2000 Pa statinis slėgis, kurį išlaiko langas arba išorinės durys
2
Vandens nepralaidumas
[6.13]
Langų ir išorinių durų klasės:
0, 1A, 2A, 3A, 4A, 5A, 6A, 7A, 8A, 9A, E*
arba
0, 1B, 2B, 3B, 4B, 5B, 6B, 7B
* E klasės gaminiams šalia E raidės nurodomas didesnis už 600 Pa slėgis, kuriam esant langas arba išorinės durys nepralaidžios vandeniui
3
Oro pralaidumas
[6.14]
Langų ir išorinių durų klasės: 0, 1, 2, 3, 4
4
Šilumos pralaidumas [6.21], [6.22]
Langų ar išorinių durų šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m 2 ×K)). Mažesnė koeficiento vertė nusako geresnę savybę.
5
Mechaninis patvarumas
[6.15]
Langų klasės: 0, 1, 2, 3
Išorinių durų klasės: 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8
6
Durų mechaninis stipris [6.16]
Išorinių durų klasės: 1, 2, 3, 4
7
Langų mechaninės savybės. Veikiamosios jėgos [6.17]
Langų klasės: 0, 1, 2
8
Langų mechaninės savybės.
Atsparumas vertikaliai apkrovai ir statiniam sukimui [6.17]
Langų klasės: 0, 1, 2, 3, 4
9
Durys.
Veikiamosios jėgos [6.18]
Išorinių durų klasės: 1, 2, 3, 4
10
Langai ir durys. Atsparumas įsilaužimui [6.19]
Langų ir išorinių durų klasės:
1, 2, 3, 4, 5, 6
11
Langai. Minkšto ir kieto kūno smūgis [6.23]
Langų klasės: 1, 2, 3, 4, 5

______________
 
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          STR 2.05.20:2006
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          2 priedas
LANGUS IR IŠORINES DURIS VEIKIANČIOS VĖJO APKROVOS
      Vertinant vėjo poveikį, reikia numatyti langų ir išorinių durų darbo sąlygų pokytį, dėl kurio gali pasikeisti išorinis ir vidinis vėjo slėgis (durys ar langai paprastai būna uždaryti, bet jie gali būti atidaryti per audrą). Visais atvejais reikia įvertinti nepalankiausią vėjo poveikių derinį. Jei tikėtina, kad pastato langus ar išorines duris vienu metu gali veikti vėjo slėgis į vidinį ir išorinį paviršius, turi būti įvertintas šis nepalankiausias vėjo poveikis ir vėjo slėgis apskaičiuotas kaip išorinio ir vidinio vėjo slėgių skirtumas. Dėl šios priežasties langus ar išorines duris veikiantis vėjo slėgis gali būti teigiamas ir neigiamas. Vėjo slėgis turi būti skaičiuojamas pagal [6.7], [6.10]. Skaičiavimuose šalia kitų būtinų įvertinti faktorių [6.7] reikia įvertinti vėjo apkrovos rajoną ( 2.1 pav.), vėjo greičio atskaitinę reikšmę (2.1 lentelė), vietovės tipą (2.2 lentelė), lango arba išorinių durų aukštį virš grunto lygio ir atstumą nuo pastato pakraščių ( 2.2 pav.).
      2.1 pav. Vėjo apkrovos rajonai (vėjo apkrovos rajonų ribos nustatomos pagal administracinio rajono ribas) langus ir išorines duris veikiančių vėjo apkrovų skaičiavimams.
      III vėjo apkrovos rajonui priskiriamos Skuodo, Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajonų, o taip pat Palangos, Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybių teritorijos.
      II vėjo apkrovos rajonui priskiriamos Plungės ir Mažeikių rajonų savivaldybių teritorijos.
      I vėjo apkrovos rajonui priskiriama likusi Lietuvos teritorijos dalis.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          2.1 lentelė
      Įvairių vėjo apkrovos rajonų vėjo greičio pagrindinės atskaitinės reikšmės v ref,0

Vėjo apkrovos rajonas
Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės reikšmės [6.7] v ref,0 (m/s)
I
24
II
28
III
32

      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          2.2 lentelė
      Vietovės tipai

A
B
C
Atviros jūrų pakrantės, ežerų ir vandens saugyklų pakrantės
Miestų teritorijos, miškų masyvai ir kitos vietovės, kurios yra tolygiai užstatytos aukštesnėmis kaip 10 m kliūtimis
Miestų rajonai, užstatyti aukštesniais kaip 25 m statiniais

      Pastaba.
Statiniai laikomi esantys nurodyto tipo vietovėje, jeigu ši vietovė iš vėjo pusės tęsiasi 30 h atstumu, kai statinio aukštis h iki 60 m, ir iki 200 m, kai aukštis didesnis.
      2.2 pav. Pagal išorinį pastato kontūrą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje esančios vietos priskiriamos pastato pakraščiams, o 1,5 m atstumu nuo pastato kampų – pastato kampams.
      Langai ir išorinės durys turi būti atsparūs ne mažesnėms negu 2.3 lentelėje nurodytoms vėjo apkrovoms.
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          2.3 lentelė
      Langus ir išorines duris veikiančios vėjo apkrovos. Lentelėje pateiktos vėjo apkrovos gali būti teigiamos ir neigiamos


Langų ar durų aukštis virš grunto lygio, h, m
Vėjo slėgis į langus, Pa
Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone
Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone
Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
A
B
C
A
B
C
A
B
C
Vėjo slėgis į langus ir išorines duris pastato centrinėse zonose
h < 6
220
140
100
290
200
140
380
250
180
6 * h < 15
290
190
130
390
260
180
510
340
230
15 * h < 30
370
250
180
510
340
240
660
440
310
30 * h < 60
410
300
270
550
410
360
720
530
470
60 * h < 100
510
410
320
700
560
440
910
730
570
Vėjo slėgis į langus ir išorines duris pastato pakraščiuose
h < 6
530
350
250
720
480
340
940
630
450
6 * h < 15
720
470
320
970
640
440
1270
840
570
15 * h < 30
930
620
440
1260
840
600
1650
1100
780
30 * h < 60
1010
740
660
1370
1010
900
1790
1320
1170
60 * h < 100
1280
1020
800
1740
1390
1090
2270
1810
1430
Vėjo slėgis į langus ir išorines duris pastato kampuose
h < 6
800
530
380
1080
720
510
1410
940
670
6 * h < 15
1070
710
480
1460
960
660
1900
1250
850
15 * h < 30
1390
930
660
1890
1260
890
2470
1650
1160
30 * h < 60
1510
1110
990
2060
1520
1350
2660
1980
1760
60 * h < 100
1910
1530
1200
2600
2080
1640
3400
2710
2140

      Pastabos. Patalpų išsihermetinimo atveju gali atsirasti dvigubai didesnio slėgio poveikis. Daugiau kaip 100 m virš grunto lygio esančius langus ir išorines duris veikiančios vėjo apkrovos turi būti pagristos atskirais skaičiavimais.
______________
 
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          STR 2.05.20:2006
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          3 priedas
Įvairių stiklo rūšių dužimo pobūdis
      &nbs p;      &n bsp;             &nbs p;      &n bsp;          3.1 lentelė
      Įvairių stiklo rūšių klasės pagal dužimo būdą ir dužimo pobūdis

Stiklo rūšis
Stiklo klasė pagal dužimo būdą [6.20]
Dužimo pobūdis
Paprastasis stiklas pagal LST EN 572-1
A
Susidaro labai pavojingos šukės ir skeveldros, galinčios sukelti pjautinius sužalojimus.
Pagrūdintas stiklas pagal LST EN 1863-1
Cheminiu būdu stiprintas stiklas pagal LST EN 12337-1
Plėvelėmis padengtas paprastasis stiklas pagal LST EN 572-1
B
Stiklas gali sutrūkti, įlūžti, tačiau stiklo šukės išlieka prilipusios prie plėvelės. Vidinė plėvelė taip pat sugeria smūgio energiją, todėl padidėja tokio stiklo atsparumas prasiskverbimui pro jį.
Laminuotasis stiklas pagal LST EN 12543-1
Tinklas sulaiko sulaužytą stiklo lakštą nuo iškritimo. Nuo smūgio šis stiklas dūžta taip pat kaip ir paprastasis stiklas, susidaro pavojingos šukės ir skeveldros.
Stiklas su vielos tinklu pagal LST EN 572-1
Poliruotasis stiklas su vielos tinklu pagal LST EN 572-3
Termiškai grūdintas stiklas pagal LST EN 12150-1
C
Grūdintas stiklas yra nuo 4 iki 5 kartų stipresnis už įprastinį stiklą, todėl jį sunku pradaužti, duždamas jis subyra į mažas daleles bukais kraštais, kurios jau negali sukelti rimtų sužeidimų.

______________






Nauja paieška

© Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
Pas tabos ir pasiūlymai