Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
 svetainės medis email print english
 

Teisės aktas

Dokumento tekstas

Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo

Įsakymas 659 2003 12 18 Valstybės žinios,2004, Nr. 39-1280
Valstybės žinios,2004, Nr. 42 (atitaisymas)
2003 12 18 Priėmė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Įsigalioja nuo 2004 03 14 iki 2008 04 19
Negalioja nuo 2008 04 20
Susiję dokumentai Originalus Word 2000 dokumentas Priedai:
    1
Temos:


Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro
į s a k y m a s
DĖl MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ BEI mIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKaITOS BEI VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 18 d. Nr. 659 
Vilnius
  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.40 ir 11.5 punktais,
  1. T v i r t i n u:
  1.1. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (pridedama);
  1.2. Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodiką (pridedama).
  2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 459 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ (Žin., 2000, Nr. 103-3266) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 544 „Dėl Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-359).
Aplinkos Ministras Arūnas Kundrotas
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 659
MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
  1. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja tvarių ir produktyvių, daugiatikslės ir specialiosios paskirties miškų, atitinkančių šalies gyventojų ir ūkio poreikius, atkūrimą ir įveisimą, laikantis subalansuoto miško ūkio plėtros principų.
  2. Nuostatai privalomi valstybinių miškų valdytojams ir naudotojams. Privačių miškų savininkams privalomi 5, 6, 7, 19, 31, 32, 37, 51, 53, 81 ir 90 punktai, kiti punktai yra rekomenduotini.
  3. Pagrindinės Nuostatų sąvokos:
  3.1. aikštelė – nedidelis (apie 0,3–0,5 m x 0,3–0,5 m) žemės plotelis, įdirbtas lygiai su žemės paviršiumi sėklų sėjimui arba medelių sodinimui (žemiau jos paviršiaus – duobutė, aukščiau – kauburėlis);
  3.2. dirvos riekė – dirvos sluoksnis, plūgo atpjautas iš šono ir apačios, verstuvo pagalba iškeltas iš vagos, atverstas 180ŗ kampu ir paguldytas šalia vagos ištisinės juostos pavidalu;
  3.3. juosta – dviverstuviais, dviejų arba daugiau korpusų plūgais suartas ar kitais padargais įdirbtas, 0,5–2 m dirvos ruožas;
  3.4. miško kenkėjai – organizmai (mikroorganizmai, bestuburiai arba stuburiniai gyvūnai), kenkiantys miško medžiams, mažinantys jų prieaugį, bloginantys jų kokybę bei sukeliantys nuostolius;
  3.5. medynų ir krūmynų pertvarkymas (rekonstrukcija) – medynų ir krūmynų pertvarkymas į vertingesnius norimos paskirties ir rūšinės sudėties miško želdinius arba žėlinius kertant ir želdinant;
  3.6. miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriose prieš tai miškas augo;
  3.7. miško veisimas – miško želdinimas sklypuose, kuriose prieš tai miškas neaugo;
  3.8. miško želdiniai – žmogaus pasodinti arba pasėti miško medžiai ir krūmai, atkuriant arba įveisiant mišką (mišriu miško atkūrimo ir įveisimo būdu atkurtas arba įveistas miškas priskiriamas želdiniams, kai želdinti medeliai arba krūmai sudaro 50 % ir daugiau Nuostatuose nustatyto jų skaičiaus);
  3.9. miško želdinimas – miško medžių ir krūmų sėklų sėjimas arba miško sodmenų sodinimas įveisiant arba atkuriant mišką;
  3.10. miško želdinių ir žėlinių papildymas – tikslinių medžių rūšių sodinimas į išretėjusius miško želdinius arba nepakankamai atžėlusius miško žėlinius iki Nuostatuose nustatyto jų tankumo; 
  3.11. miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones;
  3.12. miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant specialias ūkines priemones;
  3.13. miško žėliniai – sužėlę miško medžiai ir krūmai, atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemėms, kuriose prieš tai miško nebuvo (žėliniams priskiriamas miškas, kai savaiminukai sudaro daugiau kaip 50 % Nuostatuose nustatyto medelių skaičiaus);
  3.14. plantaciniai želdiniai – specialios paskirties monoželdiniai;
  3.15. priedangos medžiai – vykdant neplynus pagrindinius kirtimus sklype palikti geriausi, tolygiai išsidėstę tikslinių medžių rūšių medžiai, siekiant miško atžėlimo ir sudarant palankias sąlygas savaiminukams augti;
  3.16. sėkliniai medžiai – atrinkti pagal selekcinius požymius medžiai, skirti sėklų reprodukcijai, siekiant užtikrinti medynų atžėlimą;
  3.17. sėkliniai metai – medžių gausaus derėjimo metai (kai gausiai dera daugiau kaip 70 % medyno medžių);
  3.18. sodmenų tipas – sodmenų grupė pagal auginimo ir šaknų sistemų formavimo ypatumus (sodmenys su laisva, uždara, pakirsta šaknų sistema ir kt.);
  3.19. vaga – po dirvos riekės išvertimo likęs juostos pavidalo dirvos įdubimas;
  3.20. volas – ištisinės juostos pavidalo pakilimas, suformuotas permaišant viršutinius dirvos sluoksnius;
  3.21. želdavietė – sklypas, skirtas miškui želdinti;
  3.22. želvietė – sklypas, skirtas miškui želti.
  4. Miškas želia arba želdinamas: visuose apaugusiuose mišku sklypuose, kuriuose vyksta natūralūs miško kartų kaitos procesai arba juose augančius medynus numatoma kirsti pagrindiniais, plynais sanitariniais ir rekonstrukciniais kirtimais, o taip pat neapaugusiose mišku žemėse ir ne miško žemėse, kuriose numatytas miško veisimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką:
  4.1. kirtavietės, degavietės, aikštės ir kiti želdintini miško sklypai miško žemėje, taip pat numatyti apželdinti sklypai ne miško žemėje;
  4.2. medynai, kuriuose numatyti pagrindiniai kirtimai arba jų pertvarkymas bei polajinis miško želdinimas.
  5. Želdintinose kirtavietėse ir degavietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus, o paliekant žėlimui – ne vėliau kaip per ketverius metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai atkuriami ne vėliau kaip per dvejus metus.
  6. Iškirsti ąžuolynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkurti taip, kad želdiniuose ir žėliniuose vyrautų tos pačios medžių rūšys.
  7. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, miško želdinius ir žėlinius prižiūrėti ir saugoti nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių.
II. MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO BŪDAI
  8. Yra tokie miško atkūrimo ir įveisimo būdai:
  8.1. miško žėlimas (taikant žėlimą skatinančias priemones arba jų netaikant);
  8.2. miško želdinimas;
  8.3. mišrus – aukščiau išvardytų būdų derinys.
  9. Parenkant miško atkūrimo ir įveisimo būdą, atsižvelgiama į tokius aplinkos veiksnius:
  9.1. miško funkcinę paskirtį (ūkiniai, rekreaciniai, apsauginiai ir kt. paskirties miškai);
  9.2. motininio medyno genetinę – selekcinę vertę;
  9.3. edafinius ir fitocenotinius veiksnius (dirvožemio derlingumą, drėgmės režimą, reljefą, medyno sudėtį, struktūrą ir derėjimo laipsnį, traką, pomiškį, gyvąją ir negyvąją dangą, sklypo formą ir plotą);
  9.4. zoocenotinius ir mikrobiocenotinius veiksnius (vabzdžių, puvinius sukeliančių grybų, žvėrių pakenkimo tikimybę);
  9.5. antropogeninius veiksnius (oro ir dirvožemio užterštumą, dirvožemio suplūkimą ir kt.);
  9.6. ekonominius veiksnius (miško atkūrimo ar įveisimo kainą, miško auginimo apyvartos trukmę ir kt.);
  9.7. kitus veiksnius (želdaviečių ir želviečių būklę, valdytojo tikslus ir kt.).
  10. Rezervatiniuose (I gr.) miškuose galimas tik miško žėlimas. Taip pat gali būti numatytas miško biocenozių atkūrimas pagal specialius projektus.
  11. Ekosistemų apsaugos (II A gr.) miškuose pirmenybė teikiama miško žėlimui. Želdinti galima tik vietinės kilmės (geriausia to paties medyno) miško dauginamąja medžiaga. Kai kurių rūšių draustiniuose galimos specialios miško želdinimo priemonės, numatytos šių draustinių nuostatuose.
  12. Rekreaciniuose (II B gr.) miškuose galimi visi miško atkūrimo ir įveisimo būdai. Pasirenkamas tas, kuris labiausiai užtikrins želdinių ir žėlinių tvarumą ir atitiks rekreacinius poreikius.
  13. Apsauginiuose (III gr.) miškuose pirmenybė teikiama žėlimui. Rezervatų apsauginių zonų miškuose galima želdinti tik vietinės kilmės (geriausia to paties medyno) miško dauginamąja medžiaga. Šios miškų grupės draustinių nuostatuose gali būti numatyti ir kitokie reikalavimai miško žėlimui ir želdinimui.
  14. Ūkiniuose (IV gr.) miškuose galimi visi miško atkūrimo ir įveisimo būdai.
  15. Miško atkūrimo būdas nustatomas prieš miško kirtimą. Preliminariai tai atlieka miškotvarkos projektą rengiantis specialistas, jį patikslina: valstybiniuose miškuose – Miško želdinimo ir žėlimo projektą rengiantis specialistas, privačiuose miškuose – valstybinis miškų pareigūnas, išduodantis leidimą miškui kirsti. Kiekvienai želdavietei ir želvietei miško atkūrimo ir įveisimo būdas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į 9 punkto reikalavimus.
III. MIŠKO ŽELDINIMO METODAI IR ŽELDAVIEČIŲ PARINKIMO TVARKA
  16. Miškas želdinamas dviem metodais:
  16.1. sėjant miško medžių bei krūmų sėklas;
  16.2. sodinant sodmenis.
  17. Želdavietės miško želdinimui parenkamos tokia eilės tvarka:
  17.1. nesuvelėnėjusios kirtavietės, kuriose neatželia tikslinės medžių rūšys;
  17.2. nesuvelėnėjusios kirtavietės, kuriose tikslinės medžių rūšys iš dalies atželia;
  17.3. gaisravietės;
  17.4. suvelenėjusios kirtavietės, kuriose tikslinės medžių rūšys neatželia;
  17.5. žuvusių želdinių ir žėlinių plotai;
  17.6. eroduojamos žemės;
  17.7. žemės ūkiui naudotos žemės;
  17.8. želdintini plotai rekreacinės ar kitos specialios paskirties teritorijose ir t.t.
IV. ŽELDAVIETĖS PARUOŠIMAS
  18. Paruošiant sklypą miškui želdinti, apmatuojama želdavietė ir, jei reikia, atliekami šie darbai:
  18.1. nuleidžiamas paviršinis vanduo;
  18.2. pašalinami nepageidaujami medžiai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos;
  18.3. taikomos kituose teisės aktuose numatytos priemonės miško kenkėjų ir grybinių ligų židiniams slopinti;
  18.4. įrengiamos priešgaisrinės juostos arba barjerai.
V. DIRVOS RUOŠIMAS MIŠKO ŽELDINIAMS
  19. Dirvos miško želdiniams ruošimo tikslas – sumažinti konkuruojančios augmenijos įtaką miško želdiniams ir pagerinti dirvos drėgmės rėžimą ir jos struktūrą. Dirva ruošiama minimaliai pažeidžiant ekosistemas, laikantis 4 priedo reikalavimų. Dirva ruošiama antroje vasaros pusėje arba rudenį. Sausose augavietėse dirva gali būti ruošiama pavasarį prieš miško sodinimą.
  20. Dirva ruošiama ištisai arba iš dalies. Ištisai dirva ruošiama šiais būdais: ariant, frezuojant, kultivuojant, lėkščiuojant visą želdavietę arba želvietę. Iš dalies dirva ruošiama šiais būdais: išariant vagas ar juostas, padarant aikšteles, duobutes, kauburėlius, supurenant dirvožemį volais.
  21. Dirvos ruošimo būdas parenkamas atsižvelgiant į augavietės tipą, želdavietės būklę ir kilmę. Nusausintose želdavietėse ir želvietėse dirvos ruošimo būdas parenkamas atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.
  22. Ruošiant dirvą riekėmis, jos turi būti apverstos 180ŗ kampu ir prigludusios prie dirvos paviršiaus. Vagų pertrūkiai neturi viršyti 20 % bendro jų ilgio. Šlaituose vagos, riekės, juostos orientuojamos horizontalių kryptimi. Laikinai užmirkstančiose augavietėse vagos ariamos nuolydžio kryptimi ir, esant galimybei, įvedamos į nusausinimo tinklą. Esant reikalui, ariamos specialios drenavimo vagos.
  23. Ruošiant dirvą riekėmis arba kauburėliais mineralinių dirvožemių želdavietėse, žemės dirbimo gylis parenkamas toks, kad į riekės ar kauburėlio paviršių patektų iki 10 cm storio jaurinio ar iliuvinio dirvožemio sluoksnio, o ruošiant dirvą durpiniuose dirvožemiuose, žemės dirbimo gylis pasirenkamas toks, kad į riekės arba kauburėlio paviršių patektų iki 10 cm storio mineralinio dirvožemio sluoksnis.
  24. Ruošiant dirvą ištisai, arimo gylis turi būti ne mažesnis nei sodmenų šaknų ilgis.
  25. Dirva žėlimui skatinti ruošiama prieš sėklų byrėjimą, ąžuolo žėlimui – gilėms byrant arba išbyrėjus. Turi būti įdirbta ne mažiau kaip 20 % ploto, kuriame taikomos žėlimą skatinančios priemonės.
  26. Užmirkusiose augavietėse dirva miško želdinimui ruošiama tik ją nusausinus.
  27. Rekreacinės paskirties teritorijose dirva ruošiama lygiai su bendru jos paviršiumi, užmirkstančiose augavietėse prieš ruošimą dirva nusausinama. Kai nėra galimybės nusausinti, formuojami minimalaus aukščio kauburėliai arba volai.
  28. Ruošiant dirvą miško želdiniams žemės ūkiui naudotuose plotuose, suplūktose dirvose atliekamas gilusis podirvio purenimas (40–60 cm).
  29. Konkuruojančios augmenijos naikinimas cheminėmis priemonėmis, paruošiant sklypą miškui želdinti, gali būti taikomas kaip papildoma priemonė, ruošiant dirvą mechaniniu būdu.
VI. ŽELDINIŲ RŪŠINĖ SUDĖTIS, TANKUMAS IR IŠDĖSTYMAS
  30. Miško želdinių sodinimo (sėjimo) tankumas ir išdėstymas priklauso nuo medžių rūšių biologinių savybių, augavietės sąlygų, želdinių tikslinės paskirties, sodmenų tipo, parametrų ir mišrinimo ypatumų. Nustatant želdinių pradinį tankumą, atsižvelgiama į esamą ir galintį atsirasti ir išlikti tikslinių medžių rūšių gyvybingų savaiminukų skaičių bei jų išsidėstymo pobūdį.
  31. Dirbtiniu būdu atkuriant mišką, želdinių pradinis tankumas turi atitikti 5 priedo grafos „gerai“ reikalavimus.
  32. Atkuriant mišką, tikslinės medžių rūšys parenkamos atsižvelgiant į augavietės sąlygas ir želdinių tikslinę paskirtį. Pirmenybė teikiama želdinių funkcijas geriausiai atitinkančioms medžių rūšims. Vyraujančios medžių rūšys želdiniuose ir žėliniuose turi atitikti 9–11 priedų reikalavimus.
  33. Atkuriant mišką, želdinių rūšinę sudėtį ir mišrinimo schemas rekomenduojama parinkti iš atitinkamos funkcinės paskirties miško želdinių tipų (6–8 priedai). Pirmenybė teikiama mišriems spygliuočių-lapuočių želdiniams.
  34. Eglių želdiniai laikinai perteklingo drėkinimo ir drėgnesniuose dirvožemiuose sodinami mišrūs, išskyrus atvejus, kai sklype yra arba gali atsirasti ne mažiau kaip trečdalis pradinio želdinių tankumo tikslinių lapuočių medžių rūšių perspektyvių savaiminukų.
  35. Vėjavartoms palankiose vietose sodinami mišrūs želdiniai, taip pat – priešvėjinės juostos iš vėjui atsparių medžių rūšių. Želdinių tankumas juostose turi mažėti palaukės kryptimi ir pamiškėje turi būti perpus mažesnis negu medynuose.
  36. Priešgaisrinės juostos veisiamos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
VII. MIŠKO SODINIMAS IR SĖJIMAS
  37. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti teisės aktų reikalavimus.
  38. Sodmenų matmenys ir tipas parenkami atsižvelgiant į želdinamo sklypo dirvožemio, fitocenotines ir antropogenines sąlygas.
  39. Pirmenybė teikiama pavasariniam sodinimui ir sėjimui. Sodinama iki sodmenų pumpurų sprogimo pradžios. Naudojant sodmenis su apribota šaknų sistema, sodinti galima ir vėliau. Rudenį spygliuočiai sodinami susiformavus pumpurams ir sumedėjus stiebeliams, bet šaknims dar augant, o lapuočiai – tik pradėjus kristi lapams.
  40. Sodmenys sodinami tokiu pat gyliu, kokiu jie prieš tai augo medelyne. Puriose ir sausose dirvose galima sodinti  
2 cm giliau. Vienmečiai pušies sėjinukai sodinami iki pirmųjų spyglių.
  41. Sodinimo ir sėjimo technologija, įrankiai ir mechanizmai pasirenkami, atsižvelgiant į medžių rūšis, sėklų ir sodmenų parametrus, augavietės sąlygas ir dirvos paruošimo būdą.
VIII. MIŠKO ŽĖLIMAS IR MIŠKO ŽĖLIMO SKATINIMAS
  42. Miško žėlimas gali vykti be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones. Esant palankioms žėlimui sąlygoms, taikomos žėlimą skatinančios priemonės, laikantis 3 priedo reikalavimų. Svarbesnės miško žėlimą skatinančios priemonės yra:
  42.1. tinkamas kirtimo būdo parinkimas;
  42.2. palankaus kirtimo laiko nustatymas;
  42.3. esamo tikslinių medžių rūšių pomiškio išsaugojimas;
  42.4. trako, neperspektyvaus pomiškio iškirtimas ir konkuruojančios žolinės augalijos dalinis pašalinimas;
  42.5. miško paklotės dalinis pašalinimas arba dirvos paviršiaus purenimas;
  42.6. sėklinių ir priedangos medžių palikimas;
  42.7. paviršinio vandens nuleidimas;
  42.8. kitos priemonės (aptvėrimas, nusausinimas, kalkinimas, tręšimas ir kt.).
  43. Medyno kirtimo būdai parenkami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
  44. Medyno kirtimo laikas derinamas su sėkliniais metais. Medžiai gali būti kertami:
  44.1. sėkloms byrant;
  44.2. tuoj po sėklų išbyrėjimo;
  44.3. sėkloms sudygus ir esant iki 1 metų daigams po medžių lajomis;
  44.4. baigiantis pomiškio unksminio vystymosi stadijai;
  44.5. per keletą atvejų, palaipsniui didinant apšvietimą.
  45. Trakas ir neperspektyvus pomiškis iškertamas, kai apšvietimas pagal vizualinį vertinimą yra mažesnis už būtiną daigams išlikti ir augti. Siekiant šviesinių ir sąlyginai šviesinių medžių rūšių (pušies, maumedžio, beržo, ąžuolo) žėlimo, aplink supurento dirvos paviršiaus aikšteles, juostas, o kai jų nėra, – analogiškose joms vietose, pašalinama visa stelbianti augmenija, kitų medžių rūšių – visa stelbianti augmenija arba tik jos dalis.
  46. Dirvos paviršius purenamas prieš sėklinius arba sėkliniais metais iki sėklų išbyrėjimo, rečiau (siekiant ąžuolo apsisėjimo) sėkloms byrant ar išbyrėjus, kirtimui numatytuose medynuose, kirtavietėse, kuriose palikti sėkliniai arba priedangos medžiai, taip pat siaurose plyno kirtimo biržėse, kuriose galimas apsisėjimas nuo gretimų medynų. Supurentos dirvos paviršius, kuriame taikomos miško žėlimą skatinančios priemonės, turi sudaryti ne mažiau kaip 20 % sklypo ploto. Purenti dirvos paviršių ypač svarbu augavietėse, kuriose miško paklotė yra storesnė kaip 2 cm arba padengta žoline danga.
  47. Sėkliniai ir priedangos medžiai paliekami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kai greta kirsti numatomos biržės yra derančių tų pačių rūšių medžių, kurie gali apdulkinti paliktus sėklinius medžius, paliekama 20–40 vnt./ha, o kai jų nėra, – ne mažiau kaip 50 sėklinių medžių 1 ha.
  48. Pastoviai perteklingo drėkinimo ar pelkinėse augavietėse, esant reikalui, nuleidžiamas paviršinis vanduo.
  49. Labai rūgščios dirvos „L“, „U“ ir „P“ hidrotopuose, kuriuose blogiau sudygsta sėklos, gali būti kalkinamos.
  50. Vegetatyvinis žėlimas toleruotinas pirmos ir antros selekcinės grupės motininiuose medynuose tik tada, kai nepasisekė sėklinis žėlimas.
  51. Tikslinių medžių rūšių pomiškio (savaiminukų) kiekis turi atitikti 2 priedo reikalavimus. Kai pomiškio (savaiminukų) mažiau, negu nurodyta šiame priede arba jo nėra ir nėra tikimybės, kad jų atsiras, miško atkūrimo būdas parenkamas, vadovaujantis 3 priedo reikalavimais arba papildomai sodinama (sėjama). Papildomai sodinama (sėjama), kai perspektyvūs tikslinių medžių rūšių savaiminukai sudaro 75 % ir mažiau 2 priede nurodyto kiekio arba ir esant didesniam savaiminukų kiekiui, bet kai bendras jų grupių užimamas plotas sudaro 75 % ir mažiau sklypo ploto.
IX. MIŠKO VEISIMAS
  52. Miško želdiniai turi atitikti teritorijos, kurioje yra veisiamas miškas, funkcinę paskirtį.
  53. Želdinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 20 % lapuočių medžių arba krūmų rūšių. Lapuočių želdinių tankumas turi atitikti 5 priedo reikalavimus, išskyrus spygliuočių, kurių tankumas gali būti 20 % mažesnis, nei nurodyta šiame priede, taip pat laikytis kitų miško želdinimo ir žėlimo skatinimo žemės ūkio paskirties žemėje rekomendacijų.
  54. Eroduojamose žemėse apželdinami žemės ūkiui netinkami, statesni kaip 100 šlaitai lengvos mechaninės sudėties dirvožemiuose, statesni kaip 150 šlaitai sunkios mechaninės sudėties dirvožemiuose bei upių, ežerų ir kitų vandens telkinių šlaitai, kuriuose pasireiškia paviršinė (nuplovimas, nupustymas) ir vertikalioji (išgraužos, griovos, abraduojami krantai) erozija arba reikia apsaugoti vandenis nuo teršalų. Nuplaunamos, nupustomos žemės priklausomai nuo dirvožemio ir kitų aplinkos sąlygų (šlaitų nuolydžio, ekspozicijos, koncentruoto paviršinio vandens nuotėkio vietų išsidėstymo) apželdomos greitai augančiomis, turinčiomis tankią mišrią arba gilią šaknų sistemą medžių ir tankią paviršinę šaknų sistemą – krūmų rūšimis. Veisiami želdiniai turi būti mišrūs, siekiant, kad susiformuotų daugiaardžiai medynai. Vertikalios erozijos veikiamose žemėse veisiamos gilią šaknų sistemą turinčios medžių ir tankią šaknų sistemą turinčios krūmų rūšys, plintančios šaknų atžalomis. Eroduojamos žemės priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir teritorijos funkcinės paskirties gali būti apželdinamos ištisai, juostomis ir grupėmis.
  55. Išeksploatuoti durpynai ir kitų iškasenų karjerai, kuriuose įveisiamas miškas, rekultivuojami, o saugomose teritorijose – gali būti ir renatūralizuojami.
X. MEDYNŲ IR KRŪMYNŲ PERTVARKYMAS (REKONSTRUKCIJA)
  56. Ūkiniuose miškuose (rečiau – kitos paskirties miškuose) priklausomai nuo ekonominių ir ekologinių sąlygų gali būti pertvarkomi:
  56.1. krūmynai;
  56.2. minkštųjų lapuočių iki 10 m. amžiaus jaunuolynai, augantys augavietėse, kuriose galima ir tikslinga auginti vertingesnius medynus;
   56.3. spygliuočių ir kietųjų lapuočių iki 20 m. amžiaus jaunuolynai, augantys būdingose jiems augavietėse, kai medyno sudėtyje yra nepakankamas tikslinių medžių rūšių kiekis, taip pat nenašūs eglių, ąžuolų, uosių medynai, augantys jiems netinkamose augavietėse;
   56.4. bet kurių medžių rūšių jaunuolynai, mažesnio kaip 0,5 skalsumo, taip pat pažeisti ir kitaip sudarkyti jaunuolynai, kuriuose žėlimą skatinančiomis priemonėmis negalima atželdinti tikslines medžių rūšis, o ugdymo kirtimais – suformuoti vertingą pagal funkcinę paskirtį mišką.
  57. Taikytini trys medynų rekonstrukcijos būdai: ištisinis, koridorinis ir grupinis.
  58. Ištisai rekonstruojamuose sklypuose pašalinami medžiai ir krūmai ir ištisai želdinama.
  59. Koridoriais rekonstruojami 1,6–6 m aukščio jaunuolynai, kuriuose iškertami 3–6 m (kartais iki 14 m) pločio koridoriai, paliekant tarp jų ne platesnes kaip 2 m pločio neiškirstas juostas, koridoriuose želdinama.
  60. Grupėmis (ploteliais) rekonstruojami nevienodo skalsumo jaunuolynai, kuriuose tikslinės medžių rūšys išsidėsčiusios netolygiai. Iškertamos mažesnio kaip 0,5 skalsumo ir nepageidaujamų medžių rūšių grupės. Jų vietose želdinama.
  61. Žvėrių pažeisti miško želdiniai ir žėliniai atkuriami vadovaujantis Žvėrių sudarkytų miško želdinių ir pakenktų medynų inventorizavimo, atkūrimo ir ūkininkavimo metodiniais nurodymais (Vilnius, 1994).
  62. Dirva ruošiama laikantis 19–29 punktų ir 4 priedo reikalavimų.
XI. POLAJINIS IR PRIEŠKIRTIMINIS ŽELDINIMAS
  63. Polajinis želdinimas gali būti taikomas šviesinių medžių rūšių medynuose su ne didesne kaip 30 % unksminių rūšių priemaiša, siekiant pagerinti miško ekosistemų tvarumą, produktyvumą, apsaugines arba rekreacines savybes.
  64. Želdoma 40–70 metų ąžuolynuose, rečiau – 30–40 metų uosynuose ir pušynuose, 20–30 metų juodalksnynuose ir beržynuose, kurių lajų glaudumas ne didesnis kaip 0,7, o pažeistuose medynuose – ir jaunesniame amžiuje.
  65. Želdomos unksminės medžių rūšys: eglė, liepa, klevas ir kt.
  66. Po lajomis gali būti želdomi 6–8 priedų želdinių tipuose rekomenduojami krūmai.
  67. Pušynuose polajiniai eglės želdiniai gali būti veisiami Lc, Nc ir Lb augavietėse, ąžuolynuose polajiniai eglės, liepos, klevo želdiniai gali būti veisiami Nc, Lc, Nd, Ld augavietėse.
  68. Prieš sodinimą iškertami netikslinių medžių rūšių ir blogos kokybės medžiai ir krūmai. Sodinama 30 % mažiau sodmenų negu nustatyta želdinių tankumo normatyvuose.
  69. Prieškirtiminis želdinimas vykdomas po medžių lajomis, likus 1–5 metams iki pagrindinio kirtimo, siekiant išvengti nepageidautinos rūšių kaitos, sutrumpinti miško atkūrimo laiką ir jo auginimo apyvartą, taip pat sudaryti palankesnį mikroklimatą jauniems medeliams augti keletą pirmųjų metų.
  70. Želdoma prieš plynus kirtimus 0,3–0,7 skalsumo beržynuose, drebulynuose, baltalksnynuose, rečiau pušynuose ir ąžuolynuose, kai nėra tikslinių medžių rūšių perspektyvaus pomiškio, taip pat prieš paskutinį atvejinių kirtimų atvejį, kai nepakankamai atžėlusios tikslinės medžių rūšys.
  71. Sodinami sodmenys, rečiau sėjamos sėklos medžių rūšių, kurie 1–5 metus gali augti po medžių lajomis. Prieš iškirtimą želdinama tik tada, kai užtikrinamas šių želdinių išsaugojimas kertant mišką. Želdinių pradinis tankumas turi būti bent 30 % didesnis už jų pradinį tankumą, numatytą 5 priede.
XII. PLANTACINIŲ ŽELDINIŲ VEISIMAS
  72. Plantaciniai želdiniai veisiami pagal intensyvias technologijas, siekiant sparčiai išauginti prekinę medieną ar gauti kitokią produkciją. Pagal paskirtį jie skirstomi į plantacinius želdinius medienai auginti ir specialios paskirties – nemedieninei produkcijai gauti.
  73. Plantaciniai želdiniai pagal apyvartos trukmę yra:
  73.1. labai trumpos apyvartos (1–15 m.) želdiniai (energetinės plantacijos kurui, plantacijos medienos masei, perdirbimui ir pynimo bei rauginei žaliavai gauti);
  73.2. vidutiniškai trumpos apyvartos (15–30 m.) želdiniai (smulkiai ir vidutinio stambumo medienai - popiermedžiams ir pjautinei produkcijai gauti);
  73.3. sutrumpintos apyvartos (30–50 m.) želdiniai (vidutinio stambumo ir stambiai medienai - popiermedžiams ir pjautinei produkcijai gauti);
  73.4. normalios apyvartos (50–100 m.) stambiai medienai (pjautinei produkcijai, faniermedžiams gauti).
  74. Labai trumpos apyvartos želdiniuose auginami gluosniai (karklai), tuopos, beržai, alksniai ir kt., trumpos – greitai augantys lapuočiai (tuopos, beržai, alksniai ir kt.), sutrumpintos apyvartos – greitai jauname amžiuje augantys spygliuočiai (eglės, pušys, maumedžiai, pocūgės ir kt.).
  75. Plantacijos nemedieninei produkcijai gauti yra:
  75.1. miško sėklinės plantacijos;
  75.2. maistinių ir vaistinių medžių bei krūmų;
  75.3. techninės žaliavos;
  75.4. kalėdinių medelių;
  75.5. pašarinės – žvėrims ir paukščiams.
  76. Svarbesni trumpos apyvartos želdinių veisimo technologijos ypatumai yra:
  76.1. tinkamų, pakankamai derlingų dirvožemių želdaviečių parinkimas;
  76.2. želdavietės pagerinimas;
  76.3. efektyvus (racionalus, kokybiškas) dirvos įdirbimas;
  76.4. geros kokybės, selekcinių sodmenų, gyvašakių naudojimas;
  76.5. optimalus želdinių tankumas ir išdėstymas;
  76.6. intensyvi želdinių priežiūra (dirvos purenimas, piktžolių naikinimas, tręšimas ir kt.);
  76.7. želdinių apsauga nuo žvėrių, vabzdžių, grybinių ligų pakenkimo, gaisrų, teršalų ir kt.
  77. Plantacinius želdinius rekomenduotina veisti ūkinės paskirties miškuose ir žemės ūkiui naudotose žemėse.
XIII. MIŠKO ŽELDINIMAS REKREACINĖS PASKIRTIES TERITORIJOSE
  78. Miško želdinimo būdus ir technologiją rekreaciniuose miškuose nulemia poilsiavimo intensyvumas, vyraujančios poilsio rūšys ir aplinkos sąlygos. Miško parkuose, poilsiavietėse prie intensyviai lankomų objektų želdiniai turėtų būti veisiami vadovaujantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir kitais projektais. Kituose rekreacinės paskirties miškuose želdinama, sudarant Miško želdinimo ir žėlimo projektus, tik sodinimo (sėjimo) vietos išdėstomos ne eilėmis, o padrikai, grupėmis ar lizdais, atsižvelgiant į teritorijos naudojimą, kraštovaizdžio pobūdį ir jo estetinę vertę. Sukuriama artima natūraliems miškams atvirų, pusiau atvirų ir uždarų miško vietovaizdžių mozaika.
  79. Medžių ir krūmų rūšys parenkamos vadovaujantis 7 ir 11 priedais.
  80. Dirva rekreaciniams želdiniams įdirbama aikštelėmis, o sodinant stambesniais sodmenimis, neruošiama. Labai suplūkti dirvožemiai purenami apie 30 cm gyliu. Reikia vengti įvairių mikropakilimų ir įdubimų formavimo. Gausiai lankomi sklypai aptveriami.
XIV. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ PAPILDYMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
  81. Želdiniai papildomi kitų metų pavasarį arba tų pačių metų rudenį, remiantis rudeninės apskaitos (inventorizacijos) duomenimis, jeigu prigijimas yra 26–85 % ir nėra tikslinių medžių rūšių perspektyvių savaiminukų arba jų kiekis kartu su pasodintais sudaro mažiau negu 85 % reikalingo želdinių tankumo. Želdiniai papildomi antrais ir trečiais, žėliniai – ketvirtais metais, jeigu išlikusių pasodintų medelių skaičius su perspektyviais tikslinių medžių rūšių savaiminukais sudaro mažiau negu 80 % reikalingo želdinių tankumo. Želdiniai ir žėliniai taip pat papildomi, kai bendras jų prigijimas ar išlikimas yra didesnis už nurodytą, bet žuvę sodinukai arba savaiminukai sklype yra pasiskirstę ne tolygiai, bet vienoje ar keliose sklypo vietose yra ištisai žuvę.
  82. Želdinių ir žėlinių priežiūra apima tokius darbus:
  82.1. nupustytų, nuplautų, užneštų, iškilnotų šalčio medelių pataisymas (užpilant žemėmis, atkasant ir kt.);
  82.2. stelbiančios žolinės augmenijos pašalinimas, purenant dirvą, ravint, šienaujant, apmindant sausą žolę rudenį, purškiant herbicidais aplink pasodintus medelius, medelių eilėse arba ištisai;
  82.3. stelbiančios sumedėjusios augmenijos naikinimą, ją iškertant arba dalinai purškiant arboricidais (minkštųjų lapuočių želdiniuose – iki 5 metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki 7 metų);
  82.4. sausinimo sistemos veikimo patikrinimą ir susidariusių kamščių vagose ir grioveliuose pašalinimą pavasarį užmirkstančiose augavietėse keletą metų po želdinių pasodinimo;
  82.5. paviršinio vandens nuleidimą.
  83. Želdinių ir žėlinių apsauga apima tokius darbus:
  83.1. apsaugą nuo entomokenkėjų ir grybinių ligų, naudojant biologines ir chemines jų naikinimo priemones;
  83.2. apsaugą nuo pelinių graužikų (naudojant mechanines priemones, jaukus, nuodingas chemines medžiagas, priviliojant plėšriuosius paukščius ir kt.), žvėrių (aptveriant tvoromis, apsaugant individualiai, naudojant repelentus ir kt), mechaninių pakenkimų, gaisrų ir kt.
XV. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITA IR KONTROLĖ
  84. Želdinių ir žėlinių ribos miške pažymimos stulpeliais, ant vieno iš jų užrašomi kvartalo ir sklypo numeriai, plotas ir želdinių pasodinimo metai (žėlinių – Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo metai).
  85. Miško želdiniai ir žėliniai vertinami vadovaujantis Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodika. Atliekamas toks vertinimas:
  85.1. miško želdinimo darbų vertinimas;
  85.2. miško želdinių ir žėlinių apskaita (inventorizacija);
  85.3. miško želdinių ir žėlinių vertinimas 5–8 metais.
XVI. MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO DOKUMENTAI
  86. Valstybinėje miško žemėje miškas atkuriamas ir įveisiamas pagal žemės (miško) sklypo individualų Miško želdinimo ir žėlimo projektą (1 priedas), kurį parengia girininkas, o tvirtina miško valdytojų įgalioti asmenys. Privačiuose miškuose miškas atkuriamas pagal miškotvarkos projektą, įveisiamas – pagal Miško želdinimo projektą.
  87. Miško želdinimo ir žėlimo projektai sklypams, kuriuose numatomas miško žėlimas, parengiami iškirtus mišką, o sklypuose, kuriuose numatomas miško želdinimas – iki dirvos ruošimo pradžios. Miško želdinimo ir žėlimo projekte duomenys apie projekto įgyvendinimo darbus įrašomi per vieno mėnesį nuo jų atlikimo. Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas raštu, įvedamas į kompiuterinę duomenų bazę ir saugomas pas valstybinio miško valdytojus ir naudotojus bei centrinėje duomenų bazėje, kol bus nukirstas pagal jį įveistas arba atkurtas medynas.
  88. Taikant mišrų miško atkūrimo arba įveisimo būdą, kai miškas atželia arba želdomas ploteliais, Miško želdinimo ir žėlimo projekte turi būti atskirai nurodytas numatomas apsodinti bei paliktas želti plotas. Taip pat projekto brėžinyje schematiškai turi būti pažymėtos aikštės, žėlinių arba želdinių ploteliai ir kiti intarpai, kurių plotas sklype 0,1 ha ir didesnis, užrašant apytikslį jų plotą ir tikslinę medžių rūšį (jei reikia).
  89. Atžėlę ir apželdinti sklypai pažymimi miškotvarkos taksacinėje ir kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  90. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 659
MIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITOS BEI VERTINIMO METODIKA
I. MIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ VERTINIMAS
   1. Miško želdinimo darbų vertinimo metu nustatoma atliktų želdinimo darbų kokybė, patikrinama, ar faktinis jų įvykdymas atitinka projektinius sprendinius, įvertinamas priemonių reikalingumas želdinių kokybei pagerinti, taip pat – statistikos duomenims. Valstybinės ir privačios nuosavybės miškuose miško želdinimo darbų vertinimą atlieka valstybiniai miškų pareigūnai, taip pat Generalinės miškų urėdijos specialistai – miškų urėdijų valdomuose valstybiniuose miškuose per du mėnesius nuo jų įvykdymo. Valstybiniuose miškuose vieno vertinimo metu turi būti įvertinta ne mažiau kaip 30 % miško želdinimo darbų apimčių.
  2. Vertinant miško želdinimo darbus, 100–400 m2 ploto apskaitos aikštelės arba eilės (juostos) tolygiai išdėstomos sklype (geriausiai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis). Į želdinių apskaitos aikštelę būtinai turi patekti visas mišrinimo ciklas, neįtraukiami bioįvairovei didinti bei atželti palikti ploteliai, valksmai ir kiti intarpai.
  3. Kai apželdinto sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % sklypo ploto, kai 4–5 ha – 4 %, kai 6–10 ha – 3 %, o kai vertinamo sklypo plotas yra didesnis kaip 10 ha, apskaitos aikštelės turi apimti ne mažiau kaip 2 % sklypo ploto.
  4. Vertinimas atliekamas pagal 3 balų sistemą: 3 – gerai, 2 – patenkinamai, 1 – blogai, vadovaujantis 1 lentele. Vertinimo kriterijai yra šie:
  4.1. želdavietės paruošimo kokybė;
  4.2. dirvos paruošimo kokybė;
  4.3. sodmenų (sėklų) kokybė;
  4.4. pasodinimo (pasėjimo) kokybė;
  4.5. želdinių tankumas;
  4.6. želdinių apsaugos kokybė.
  1 lentelė. Miško želdinimo darbų vertinimas
Vertinimo kriterijai
Gerai (3)
Patenkinamai (2)
Blogai (1)
Želdavietės paruošimo kokybė
20% ir mažiau želdavietės ploto užima kirtimo atliekos (įskaitant valksmus)
21–24% želda-vietės ploto už-ima kirtimo atlie-kos (įskaitant valksmus)
daugiau kaip 24% žel-davietės ploto užima kirtimo atliekos (įskai-tant valksmus), trakto-riais važinėta ne tik valksmais, palikta neiš-kirstų nepageidaujamų medžių arba krūmų

Dirvos paruošimo kokybė (vertinama vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 19–29 punktų bei 4 priedo reikalavimais
mažiau kaip 10 % želdomo ploto neatitinka reikalavimų
10–25 % želdomo ploto neatitinka reikalavimų
daugiau kaip 25% želdomo ploto neati-tinka reikalavimų

Sodmenų (sėklų) kokybė (verti-nama vadovaujantis Miško daugina-mosios medžiagos nuostatų (Žin., 2003, Nr. 108-4841) reikalavimais
mažiau kaip 10 % sodmenų (sėklų) neatitinka reikalavimų
10–20% sodmenų (sėklų) neatitinka reikalavimų
daugiau kaip 20% sodmenų (sėklų) neati-tinka reikalavimų

Pasodinimo (pasėjimo) kokybė (vertinama, ar sodmenys (sėklos) pa-sodinti (pasėtos) kokybiškai: sod-menys su neužlenktomis, gerai pri-spaustomis šaknimis, pasėta arba pa-sodinta tinkamame gylyje arba tinka-moje vietoje mikroreljefo atžvilgiu)
viskas atlikta gerai (trūkumai pagal pateiktus kriterijus sudaro mažiau kaip 10%)
10–20% sodmenų pasodinta arba sėklos pasėtos nekokybiškai
daugiau kaip 20% sodmenų pasodinta arba sėklos pasėtos nekoky-biškai

Želdinių tankumas  (vertinama tik IV gr. miškuose bei tų II iri III grupių pogrupių miškuose, kuriems netaikomi specialieji tankumo reikalavimai) vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 5 priedo reikalavimais
želdinių tankumas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 5 priedo grafos „gerai“ reikalavimus
želdinių tanku-mas atitinka Miš-ko atkūrimo ir įveisimo nuostatų 5 priedo grafos „patenkinamai“ reikalavimus
Želdinių tankumas mažesnis už nurodytą grafoje „patenkinamai“ 

Želdinių apsaugos kokybė (nuo žvėrių, kenkėjų, ligų, gaisrų, vėjavartų ir kt., jeigu yra būtina: šaknų mirkymas, priešgaisrinės ir priešvėjinės juostos ir kt.)
dėl pažeidimų žuvo arba stipriai pažeista mažiau kaip 10% paso- dintų medelių
dėl pažeidimų žuvo arba stipriai pažeista 10–20% pasodintų medelių
dėl pažeidimų žuvo arba stipriai pažeista daugiau kaip 20% pasodintų medelių
  5. Miško želdinimo darbai įvertinami pagal kiekvieną vertinimo kriterijų. Vertinimo rezultatai surašomi į Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Projekte taip pat nurodomos būtinosios priemonės želdinių kokybei pagerinti ir jų įgyvendinimo terminai.
II. MIŠKO ŽELDINIŲ APSKAITA (INVENTORIZACIJA)
  6. Miško želdinių apskaitą (inventorizaciją) vykdo girininkas arba miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija želdinių sklypuose 1-aisiais ir 3-iaisiais jų augimo metais, spalio mėnesį. Ji gali būti atliekama ir kitu, aukštesniųjų miško ūkio valdymo institucijų nurodytu, laiku.
  7. Apskaitos metu nustatomas želdinių prigijimas (pirmųjų metų) arba išlikimas (trečiųjų metų). Tai – gyvybingų (kai spygliuočiai turi sveiką viršūninį ūglį, o lapuočiai – daugiau kaip 30 % išlikusio asimiliacinio aparato) pasodintų augalų skaičiaus ir bendrojo sodinimo (sėjimo) vietų skaičiaus apskaitos aikštelėje santykis, išreikštas procentais. Iš visų apskaitos aikštelių duomenų apskaičiuojamas vidutinis išlikusių medelių kiekis sklype.
  8. Atliekant miško želdinių apskaitą, leidžiama 5 % paklaida.
  9. Miško želdinių apskaitos rezultatai įrašomi į Miško želdinimo ir žėlimo projektus bei įvedami į šių projektų kompiuterinę duomenų bazę.
  10. Miško želdiniuose, kuriuose taikytas mišrus atkūrimo ar įveisimo būdas (želdinimas ir žėlimas), apskaita atliekama vadovaujantis želdinių apskaitos metodais.
  11. Stačiakampės apskaitos aikštelės, eilės (juostos) tolygiai išdėstomos sklype (geriausiai – vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis). Aikštelių dydis gali būti 100–400 m2. Į mišriųjų želdinių apskaitą būtinai turi patekti visas mišrinimo ciklas. Sklypuose, 3 ha ir mažesniuose, apskaita turi apimti ne mažiau kaip 5 % želdinių ploto, nuo 4–5 ha – 4 %, 6–10 ha – 3 % ir didesniuose kaip 10 ha – 2 % želdinių ploto.
  12. Kai želdiniai įveisti sėjimo metodu, sėklas išsėjant plote padrikai (išbarstant), jų apskaita atliekama kaip žėlinių; kai sėklos išsėtos tolygiai, į apskaitą įtraukiamas tik vienas iš kelių, vienoje sėjimo vietoje išdygusių, medelių.
  13. Atskirai skaičiuojami (tose pačiose apskaitos aikštelėse) tikslinių toje augavietėje medžių rūšių perspektyvūs savaiminukai ir nustatoma, ar reikia želdinius papildyti. Papildymas numatomas tada, kai yra išlikę 26–85 % pasodintų (pasėtų) medelių ir savaiminukų kartu paėmus. Žuvę želdiniai, – kai išlikę 25 % ir mažiau pasodintų ar pasėtų medelių.
III. MIŠKO ŽĖLINIŲ APSKAITA (INVENTORIZACIJA)
  14. Savaiminukų apskaita (inventorizacija) atliekama sklypuose, paliktuose atželti 4-aisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo. Ją vykdo girininkas arba miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija.
  15. Miško žėlinių apskaita atliekama tuo pat metu kaip ir miško želdinių.
  16. Atliekant miško žėlinių apskaitą, leidžiama 5 % paklaida.
  17. Miško žėlinių apskaitos rezultatai įrašomi į Miško želdinimo ir žėlimo projektus bei įvedami į šių projektų kompiuterinę duomenų bazę.
  18. Miško žėliniuose, kuriuose taikytas mišrus atkūrimo ar įveisimo būdas (žėlimas ir želdinimas), apskaita atliekama vadovaujantis žėlinių apskaitos metodais.
  19. Kai vertinamame sklype vyrauja tankūs (>8 tūkst. vnt./ha) savaiminukai, stačiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 m2, kai jie vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha), – 10 m2 ir kai jie yra reti (<2 tūkst. vnt./ha), – 20 m2. Apskaitos aikštelės išdėstomos vienodais atstumais artimomis sklypo įstrižainėms kryptimis. Atskirame sklype jos turi būti vienodo dydžio. Mažesniuose nei 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5 tokios apskaitos aikštelės, 1–3 ha – 8 ir didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių.
  20. Į apskaitą įtraukiami tikslinių medžių rūšių perspektyvūs savaiminukai. Žėlimas yra tolygus, kai tų rūšių medelių yra >66 % visų apskaitos aikštelių, netolygus, kai – 66 % ir mažiau apskaitos aikštelių. Esant netolygiam žėlimui, taikomos žėlimą skatinančios priemonės arba papildomai želdinama.
  21. Atskirai skaičiuojami 2 metų ir vyresni, turintys šonines šakutes ir formuojantys vieną stiebą sėklinės ir vegetatyvinės kilmės savaiminukai, suskirstant juos į aukščių grupes: ąžuolo, liepos, juodalksnio, beržo ir spygliuočių £0,5 ir >0,5 m; uosio, klevo, drebulės ir guobinių £1,0 ir >1,0 m (Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 2 priedo normatyvai taikomi IV gr. miškuose ir tų kategorijų II ir III gr. miškuose, kuriuose netaikomi specialieji medžių tankumo ir išdėstymo reikalavimai). Į apskaitą įtraukiamos tik dvi aukščiausios vieno kelmo gyvybingos ataugos, o sėklinės kilmės – savaiminukai, augantys ne arčiau kaip 0,7 m atstumu vienas nuo kito.
  22. Savaiminukų gyvybingumas vertinamas pagal 2 lentelėje pateiktus normatyvus.
  2 lentelė. Medelių gyvybingumo vertinimas
Medžių rūšis
Gyvybingas
Negyvybingas
Pušis
menturės turi ne mažiau kaip 4 šakutes, apaugusias spygliais; ūgliai ir šakutės storos, spygliai ilgi, gerai išsivystęs viršūninis ūglis
menturės turi mažai (1–2) šakučių, spygliai reti – tik šakučių galuose; ūgliai ir šakutės plonos, spygliai menki
Eglė
viršūninis ūglis yra ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesnis už šoninius, laja smaili, kūgiška, spygliai tankūs
viršūninis ūglis trumpesnis už šoninius, laja skėtiška, spygliai reti
Ąžuolas
ryškus viršūninis ūglis, gana storas, pumpurai stambūs, normalaus dydžio (kaip stambių medžių)
stagariškas stiebelis arba ryškiai krūmiška lajos forma, labai nuplonėję ūgliai, lapai ploni, reti
Uosis*

šakutės sudaro smailų kampą su liemeniu, viršūninis ūglis storas, laja kūgiška, pumpurai stambūs, lapai tamsiai žali
viršūninis ūglis plonas, dažniausiai trumpas, laja skėtiška arba reta, šakutės sudaro statų kampą su liemeniu, lapai maži, blyškūs
Beržas, Juodalksnis,
Drebulė, (Guobiniai)
ryškus, storas viršūninis ūglis, pumpurai stambūs, laja kūgiška
viršūninis ūglis plonas, dažniausiai trumpas, pumpurai smulkūs, laja skėtiška arba krūmiška
  *Pagal uosio normatyvus vertinamas klevas ir liepa.
  23. Jei sėklinės ir vegetatyvinės kilmės savaiminukų kiekis sklype yra 26–85 % Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 2 priede nurodyto kiekio, žėliniai pildomi želdinant, jei savaiminukai sudaro 25 % ir mažiau nurodyto kiekio, – sklypas neatžėlė, sudaromas naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas ir sklypas želdinamas.
IV. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ VERTINIMAS
  24. Vertinimo metu įvertinami 5–6 metų minkštųjų lapuočių ir 7–8 metų spygliuočių ir kietųjų lapuočių miško želdiniai ir žėliniai, išskyrus specialiosios paskirties želdinius (miško sėklines, vaismedžių-vaiskrūmių, karklų ir kt. plantacijas, polajinius želdinius).
   25. Vertinimas atliekamas rudenį. Valstybinės ir privačios nuosavybės miškuose miško želdinių ir žėlinių vertinimą atlieka valstybiniai miškų pareigūnai, taip pat Generalinės miškų urėdijos specialistai – miškų urėdijų valdomuose valstybiniuose miškuose. Turi būti įvertinti visi miško žėliniai ir želdiniai.
  26. Miško želdinių ir žėlinių vertinimo rezultatai įrašomi į Miško želdinimo ir žėlimo projektus bei įvedami į šių projektų kompiuterinę duomenų bazę.
  27. Vertinant miško želdinius, leidžiama 5 % 3 lentelėje nurodytų dydžių paklaida.
  28. Želdiniai ir žėliniai vertinami pagal 5 rodiklius:
  28.1. vyraujančių tikslinių medžių rūšių atitikimas augaviečių sąlygoms (vertinama pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9, 10 ir 11 priedus);
  28.2. Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų tikslinių medžių rūšių gyvybingų medelių skaičius 1 ha (vertinama vadovaujantis 3 lentele);
  28.3. tarpueilių plotis (tik miško želdiniams, kurie sodinti eilėmis) arba vieno augalo maitinimo plotas;
  28.4. želdinių ir žėlinių vidutinis aukštis;
  28.5. nepageidaujamų medžių ir krūmų, stelbiančių ir galinčių stelbti projektuotą tikslinę rūšį, vidutinis aukštis (nustatomas tik IV gr. ūkiniuose miškuose).  
  29. Vertinant želdinius, 100–400 m2 ploto apskaitos aikštelės išdėstomos vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis. Į mišriųjų želdinių apskaitos aikštelę būtinai turi patekti visas mišrinimo ciklas. Kai apželdinto sklypo plotas 3 ha ir mažesnis, tokios aikštelės turi apimti ne mažiau kaip 5 % sklypo ploto, kai 4–5 ha – 4 %, kai 6–10 ha – 3 %, o kai vertinamo sklypo plotas yra didesnis kaip 10 ha apskaitos aikštelės turi apimti ne mažiau kaip 2 % sklypo ploto. Tai atliekama taip pat, kaip vykdant miško želdinimo darbų vertinimą bei želdinių apskaitą (inventorizaciją). Kiti rodikliai vertinami pagal 3 lentelėje pateiktą skalę. Projektuotų tikslinių medžių rūšių gyvybingų medelių (žr. 2 lentelę ir 31 punktą) skaičius nustatomas, juos suskaičiavus apskaitos aikštelėse. Skaičiuojami tik gyvybingi pasodinti (pasėti) medeliai, pridedant prie jų analogiško aukščio projektuotų tikslinių medžių rūšių savaiminukus, augančius vienas nuo kito ne arčiau kaip 0,7 m atstumu. Visose apskaitos aikštelėse suskaičiuoti medeliai sumuojami ir perskaičiuojami 1 ha. Žvėrių ir entokenkėjų pažeistuose želdiniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių. Elninių žvėrių pažeistų želdinių pažeidimo laipsnis nustatomas pagal 4 lentelėje (pridedama paskutiniame Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos puslapyje) pateiktą skalę.
  30. Vertinant žėlinius, apskaitos aikštelės turi būti 4 m2, kai sklype vyrauja tankesnis kaip 8 tūkst. vnt./ha ir 10 m2, kai vyrauja 2–8 tūkst. vnt./ha žėlimas. Jos išdėstomos tolygiai sklype (geriausia vienodais atstumais artimomis sklypo įstrižainėms kryptimis). Atskirame sklype jos turi būti vienodo dydžio. Sklypams, 1 ha ir mažesniems, turi tekti ne mažiau kaip 5 tokios apskaitos aikštelės, 1–3 ha – 8 ir didesniems kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių. Į apskaitą įtraukiami perspektyvūs (žr. 2 ir 4 lenteles bei 31 punktą) sėklinės ir vegetatyvinės kilmės projektuotų tikslinių medžių rūšių medeliai, pasiekę 3 lentelėje nurodytą aukštį. Į apskaitą įtraukiamos tik dvi aukščiausios gyvybingos vieno kelmo ataugos, o sėklinės kilmės – medeliai, augantys ne arčiau 0,7 m atstumu vienas nuo kito. Ūkiniuose miškuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis neturi būti didesnis už projektuotos tikslinės medžių rūšies vidutinį aukštį. Visose apskaitos aikštelėse suskaičiuoti gyvybingi medeliai sumuojami ir perskaičiuojami 1 ha.
  31. Pagal entokenkėjų pažeidimo pobūdį medeliai skirstomi į tris kategorijas:
  31.1. sveiki (nepažeisti);
  31.2. vidutiniškai pažeisti (pastebimi pirmieji pažeidimo požymiai – apgraužti spygliai, žievė, pageltonavę spygliai, lėčiau auga);
  31.3. stipriai pažeisti medeliai (labai blogai augantys, dažnai sausaviršūniai, sutrumpėjusiais ūgliais ir spygliais).
  3 lentelė. Miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimas 5–8 metais
Medžių rūšių pavadinimas
Dirvožemio tipologinės grupės
Kokybės klasė
Tarpueilių plotis, m
(ne >)
Tikslinių medžių rū-šių gyvybingų mede-lių sk., 1 ha (ne <)
Želdinių ir žėli-nių vidutinis aukštis, m (ne <)
Pušis
Nae,Ua,Ub,Uc,
Pan, Pbn, Pcn
geri
patenkinami
1.5
2.0
5.0
3.5
1.0
0.7
Na (Ša), La
geri
patenkinami
2.0
2.5
4.0
3.0
1.3
1.0
Nb (Šb), Lb, Nc, Lc
geri
patenkinami
2.5
3.0
4.0
3.0
1.8
1.3
Eglė
Visų
geri
patenkinami
3.5
4.0
2.5
2.0
1.4
1.0
Maumedis
Visų
geri
patenkinami
4.0
5.0
1.3
1.0
3.0
2.2
Ąžuolas
Visų
geri
patenkinami
3.5
4.0
2.0
1.2
1.7
1.2
Uosis, klevas, liepa
Visų
geri
patenkinami
3.5
4.0
2.5
2.0
2.0
1.5
Juodalksnis
Visų
geri
patenkinami
3.5
4.0
2.4
2.2
3.0
2.2
Beržas
Visų
geri
patenkinami
3.5
4.0
3.0
2.2
2.5
2.0
  Pastaba. Mišrių želdinių ir žėlinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankumas nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį procentais želdinių sudėtyje.
  32. Vidutinis tarpueilių plotis želdiniuose nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje arba šalia jos išmatavus 5 tarpueilius ir apskaičiavus jų vidurkį.
  33. Želdinių ir žėlinių vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje išmatavus 5 vidutinio aukščio projektuotų medžių rūšių medelių aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį. Sėjamųjų arba grupinių sodinių kiekvienoje apskaitos aikštelėje, trijose vidutinėse pagal aukštį grupėse išmatuojama po vieną aukščiausią medelį. Medelių aukščiai matuojami 10 cm tikslumu.
  34. Nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje išmatavus 5 vidutinių medžių arba krūmų aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį. Ūkiniuose miškuose geruose želdiniuose ir žėliniuose neturi būti nepageidaujamų medžių ir krūmų rūšių, kurios ateityje galėtų nustelbti projektuotas tikslines rūšis. Patenkinamuose – vidutinis nepageidaujamų medžių ir krūmų aukštis neturi būti didesnis už projektuotos tikslinės medžių rūšies vidutinį aukštį.
  35. Vertinamų želdinių ir žėlinių kokybės klasė nustatoma jų faktinius rodiklius lyginant su normatyviniais (3 lentelė). Bendra sklypo želdinių ir žėlinių kokybė nustatoma pagal žemiausią iš visų rodiklių įvertinimą. 
  36. Kai, įvertinus želdinius arba žėlinius, nustatoma, kad Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotos tikslinės medžių rūšys sklype sudaro mažiau kaip 50 % – želdiniai arba žėliniai žuvę, sudaromas naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas, miško želdiniai arba žėliniai nurašomi, sklypas želdinamas iš naujo arba atliekama želdinių arba žėlinių rekonstrukcija. Tais atvejais, kai projektuotos tikslinės medžių rūšys sudaro 50 % ir daugiau, naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas nesudaromas, tačiau, jei reikia, atliekamas miško želdinių arba žėlinių papildymas arba rekonstrukcija ir atliktos priemonės pažymimos Miško želdinimo ir žėlimo projekte. Žuvus želdiniams, apskaičiuojami nuostoliai ir nurodomos jų priežastys.
 
Medžių
Pažeidimo tipai ir apibūdinimas
rūšys
sveiki ir nedaug pažeisti
silpnai pažeisti
vidutiniškai pažeisti
stipriai pažeisti ir žuvę
Pušis
Nuskabyta mažiau kaip 30% menturinių šakučių ūglių. Žievė nepažeista
Nuskabyta nuo 30 iki 50% menturinių šakučių ūglių, yra pavienių iki 1 cm pločio žaizdų kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu
Vieną kartą nuskabytas viršū-ninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – menturinių šakučių ūglių; nuskabyta daugiau kaip 50% menturinių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje, iki 1/3 kamieno apskritimo ilgio
2–3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – menturinių šakučių ūglių. 1–3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50% – menturinių šakučių ūglių, nulaužtas kamienas (nėra prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra ištisinių žaizdų žievėje, nuo 1/3 iki 2/3 kamieno apskritimo ilgio
Eglė
Nuskabyta mažiau kaip 30% menturinių šakučių ūglių, yra iki 1 cm pločio pavienių žaizdų kamieno žievė-je su tarp jų išlikusiu brazdu
Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – menturinių šakučių ūglių, yra iki 5 cm pločio žaizdų kamieno žievėje
2 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – menturinių šakučių ūglių, yra nuo 5 iki 10cm pločio žaizdų kamieno žievėje
3 kartus ir daugiau nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50% – menturinių šakučių ūglių (nėra prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra platesnių kaip 10 cm žaizdų kamieno žievėje
Ąžuolas
Nuskabyta mažiau kaip 30% šoninių šakučių ūglių, yra pavienių iki 5cm pločio žaizdų su tarp jų išlikusiu brazdu
Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – šoninių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje, iki 1/3 kamieno apskritimo ilgio
2-3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50 % – šoninių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje, nuo 1/3 iki 2/3 kamieno apskritimo ilgio
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50 % – šoninių šakučių ūglių, nulaužtas kamienas (stagariukai su siūliniais ūgliais, besikrūmijantys), yra platesnių kaip 2/3 kamieno apskritimo ilgio žaizdų žievėje
Uosis,
klevas ir kitos
Nuskabyta mažiau kaip 30% šoninių šakučių ūglių. Žievė nepažeista
Iki 3 kartų nuskabytas vir-šūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% – šoninių šakučių ūglių, yra pavienių iki 1 cm pločio žaizdų kamieno žie-vėje su tarp jų išlikusiu brazdu
Daugiau kaip 3 kartus nuskaby-tas viršūninis ūglis ir nuo 50 iki 75% – menturinių šakučių ūglių, yra nuo 1 iki 3cm pločio žaizdų kamieno žievėje
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršū-ninis ūglis ir nuo 75 iki 100% – šoninių šakučių ūglių (nėra prieaugio į aukštį, stagarai), yra platesnių kaip 3cm žaizdų kamieno žievėje
______________
Nauja paieška
© Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
Pas tabos ir pasiūlymai

 
   

Rubrika vaikams   LAAIF