Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Teisės aktas

Dokumento tekstas

Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2002 "Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui" patvirtinimo ir aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 408 "Dėl reglamento STR 2.09.04:2000 "Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas" patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios

Įsakymas 552 2002 10 22 Valstybės žinios,2002, Nr. 118-5326
2002 10 22 Priėmė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Įsigalioja nuo 2002 12 14 iki 2008 05 22
Negalioja nuo 2008 05 23
Susiję dokumentai Originalus Word 97 dokumentas
Temos:


Lietuvos Respublikos aplinkos ministrO
į s a k y m a s
Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2002
„PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA. energijos sąnaudos šildymui“
patvirtinimo ir aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 408 „DĖL REGLAMENTO STR 2.09.04:2000 „PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA. ŠILUMOS SUVARTOJIMAS“ PATVIRTINIMO“ pripažinimo netekusiu galios
2002 m. spalio 22 d. Nr. 552 
Vilnius
  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,
  1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“ (pridedama).
  2. Įsigaliojus 1 punkte nurodytam statybos techniniam reglamentui STR 2.09.04:2002 l a i k a u netekusiu galios aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 408 „Dėl reglamento STR 2.09.04:2000 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2634).
  3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje v a d o v a u t i s reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „statyba“.
Aplinkos Ministras  Arūnas Kundrotas
______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552
Statybos techninis reglamentas
STR 2.09.04:2002
Pastato šildymo sistemos galia
Energijos sąnaudos šildymui
BENDROSIOS NUOSTATOS
     1. Šis techninis statybos reglamentas nustato gyvenamosios paskirties pastatų bei jų patalpų šildymo sistemų galios bei vidutinių metinių ir atskirų mėnesių šilumos poreikio šildymui skaičiavimą.
     2. Reglamentą galima taikyti gyvenamosios paskirties patalpų mikroklimato sąlygas atitinkančių negyvenamosios paskirties pastatų projektinės šildymo sistemų galios bei vidutinių metinių ir atskirų mėnesių šilumos poreikio šildymui skaičiavimui.
     3. Reglamentas taikomas projektuojant ir rekonstruojant pastatų, priestatų bei antstatų šildymo sistemas, taip pat gali būti taikomas, įvertinant pastatų šilumos sąnaudas.
     Šis reglamentas neriboja kitų įteisintų skaičiavimo metodikų ar kompiuterinių programų naudojimo.
NUORODOS
     4. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
     4.1. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394);
     4.2. STR 09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr.13-333);
     4.3. HN 69-1997 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose“;
     4.4. HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ (Žin., 1999, Nr. 5-121);
     4.5. STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297);
     4.6. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507, Nr. 98-2831);
     4.7. STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“  
(Žin., 1999, Nr.107-3120);
     4.8. LST EN 832+AC:2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Energijos sąnaudų šildymui apskaičiavimas. Gyvenamieji pastatai.“;
     4.9. LST EN 14683:2000 „Statybinių konstrukcijų šilumos tilteliai. Ilginis šilumos perdavimas. Supaprastinti metodai ir nustatomos vertės“;
     4.10. STR 2.01.03:1999 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 1999, Nr. 41-12977).
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
     5. Šiame reglamente vartotos sąvokos, didžiai ir jų simboliai:
     5.1. atitvara – pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės. Atskiroms atitvarų rūšims priskiriama:
     5.1.1. stogas (sutapdintas stogas; šildomos pastogės šlaitinis stogas, kai kampas su grindimis yra £ 60*, ir lubos; perdanga į nešildomą palėpę arba ertmes);
     5.1.2. perdanga (perdanga, skirianti nuo išorinės aplinkos; perdanga virš nešildomų rūsių ir pogrindžių; perdanga tarp patalpų, kurių oro temperatūrų skirtumas tarp jų didesnis kaip 3 °C);
     5.1.3. grindys (grindys ant grunto; šildomo rūsio grindys ant grunto);
     5.1.4. sienos (išorinės sienos; vidaus sienos ir pertvaros, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų didesnis kaip 3 °C; šildomos pastogės šlaitinis stogas, kai kampas su grindimis > 60o; šildomų rūsių sienos, besiribojančios su išorine aplinka ir gruntu);
     5.1.5. langai (langai; stoglangiai ir švieslangiai; vitrinos ir vitražai; stiklo sienos ir įstiklintos angos);
     5.1.6. durys (išorinės durys; vartai);
     5.2. išorės temperatūra – išorės oro temperatūra; projektinė išorės temperatūra – tam tikro laikotarpio vidutinė išorės oro temperatūra, naudojama projektavimo reikmėms;
     5.3. vidaus temperatūra – vidaus oro temperatūros ir patalpos vidinių paviršių spindulinės temperatūros patalpos viduryje aritmetinis vidurkis (kitaip vadinama atstojamoji temperatūra) [4.8]; projektinė vidaus temperatūra – vidaus temperatūra, parenkama pagal patalpų paskirtį iš norminių dokumentų;
     5.4. nustatytoji temperatūra – vidaus temperatūra, nustatyta palaikyti šildomose patalpose, esant normaliam šildymo režimui [4.8];
     5.5. šildomoji erdvė – patalpa arba erdvė, kuri šildoma palaikant nustatytąją temperatūrą joje[4.8];
     5.6. nešildomoji erdvė – patalpa arba erdvė, kuri nepriskiriama šildomajai erdvei [4.8];
     5.7. šiluminė zona – šildomosios erdvės dalis su viena nustatytąja temperatūra, kur vidaus temperatūra laikoma vienoda ir nekintančia [4.8];
     5.8. šilumos nuostoliai F – šilumos srautas, perduodamas iš šildomosios erdvės į išorinę aplinką šilumos perdavimu per atitvaras ir vėdinimu, W [4.8];
     5.9. projektiniai šilumos nuostoliai F – šilumos nuostoliai, esant projektinėms išorės ir šildomosios erdvės aplinkų sąlygoms, W;
     5.10. šilumos pritekėjimai F – šilumos srautas, patenkantis į šildomąją erdvę nuo vidinių arba išorinių šilumos šaltinių, nepriklausančių šildymo sistemai, W [4.8];
     5.11. šilumos sąnaudos šildymui  Q – per atitinkamą laikotarpį pastate arba patalpoje šildymui suvartotas šilumos kiekis, kWh [4.8];
     5.12. skaičiuojamasis laikotarpis – laikotarpis, kuriam priskiriami skaičiuojamieji šilumos poreikiai ar sąnaudos. Pastaba: dažniausiai skaičiuojamaisiais laikotarpiais imami atskiri mėnesiai arba visas šildymo sezonas [4.8];
     5.13. šilumos poreikis šildymui Q – per atitinkamą laikotarpį nuo šildymo sistemos į patalpas reikiama tiekti šiluma, kad palaikyti šildomosios erdvės nustatytąją temperatūrą, kWh [4.8];
     5.14. projektinis šilumos poreikis šildymui Q – šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį, esant vidutinei daugiametei šio laikotarpio išorės temperatūrai, kWh;
     5.15. projektinė šildymo sistemos galia P – šiluminė galia, reikalinga palaikyti nustatytąsias temperatūras šildomojoje erdvėje, esant projektinėms išorinės aplinkos sąlygoms, W;
     5.16. šilumogrąža – atgal į pastato šildomąją erdvę specialiais įrenginiais šilumos dalies sugražinimas, kuri kitaip būtų prarandama;
     5.17. šilumos tiltelis – šilumai laidesnės medžiagos intarpas atitvaroje, dėl kurio šioje vietoje šilumos srauto tankis per atitvarą yra didesnis;
     5.18. ilginis šilumos tiltelis – toks nekintamo skerspjūvio vienalytis šiluminis tiltelis, kurio ilgis, kelis kartus viršijantis plotį, yra statmenas šilumos srautui per atitvarą;
     5.19. šildomasis patalpos [pastato] plotas – šildyti numatytas patalpos arba pastato grindų plotas, m2; ši sąvoka atitinka naudingojo ploto (patalpų, apribotų šiltomis atitvaromis) apibrėžimą [4.6];
     5.20. termoizoliacinis sluoksnis – sluoksnis, kurio medžiagos šilumos laidumo klasė mažesnė kaip 0,2 W/(m×K);
     5.21. dydžiai ir jų simboliai:
l – ilgis, m;
h – aukštis, m; 
A – plotas, m2;
F – šilumos nuostoliai, W; 
q – temperatūra, °C;
D – atitvaros šiluminė inercija;
S – medžiagos šilumos imlumo koeficientas (24h periodui), W/(m2×K);
U – atitvaros (atitvaros dalies) šilumos perdavimo koeficientas, W/(m2×K);
Y – ilginio šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficientas, W/m×K;
L – oro debitas, m3/h;
n – oro kaita, 1/h;
P – šiluminė galia, W;
h  – efektyvumo koeficientas;
Q – šiluma, šilumos kiekis, kWh;
q – šilumos srauto tankis, W/m2.
     Kiti reglamente vartojami dydžiai ir jų žymenys apibūdinami tekste.
     5.22. Reglamente vartojamų dydžių žymenų pagrindiniai poraidžiai pastato šiluminiams parametrams apibūdinti:
     
e – išorės (external),  
i – vidaus (internal),
En – atitvarų (enclosure),
el – atitvaros (element),
H – šildymo prietaisų (heating devices),
d – durų (doors),
V – vėdinimo (ventilation),
in – išorės oro infiltracija (infiltration),
Hg – šilumos išsiskyrimai (heat gains)
sg – saulės spinduliuotės prietėkis (solar gains),
s – saulės (solar),
m – mėnesio (month),
P – patalpos (premise), 
a – metinis (annual), 
 
mr – mėnesio faktinis ( month real),  
   
IV. PASTATO MATMENYS
     6. Pastatų atitvarų matmenys nustatomi iš statybinių brėžinių ( išoriniai matmenys le ), kaip nurodyta 1 ir 2 pav., arba matuojant tiesiogiai.
     7. Langų ir durų matmenys įmami pagal mažiausius statybinių angų matmenis.
     8. Grindų, stogų ir perdangų matmenys įmami pagal vidinius pastato matmenis ( matmenys lio, 1 ir 2 pav. ), įvertinant pertvarų storius.
     9. Matmenys imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, metrais.
     10. Atitvarų plotai imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kvadratiniais metrais.
     11. Patalpų vidiniai tūriai imami kubiniais metrais [4.6].
1 pav. Horizontalūs atitvarų matmenys plane
2 pav. Vertikalūs atitvarų matmenys pjūvyje
IV. PASTATO MATMENYS
     6. Pastatų atitvarų matmenys nustatomi iš statybinių brėžinių ( išoriniai matmenys le ), kaip nurodyta 1 ir 2 pav., arba matuojant tiesiogiai.
     7. Langų ir durų matmenys įmami pagal mažiausius statybinių angų matmenis.
     8. Grindų, stogų ir perdangų matmenys įmami pagal vidinius pastato matmenis ( matmenys lio, 1 ir 2 pav. ), įvertinant pertvarų storius.
     9. Matmenys imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, metrais.
     10. Atitvarų plotai imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kvadratiniais metrais.
     11. Patalpų vidiniai tūriai imami kubiniais metrais [4.6].
1 pav. Horizontalūs atitvarų matmenys plane
2 pav. Vertikalūs atitvarų matmenys pjūvyje
V. PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA
      12. Projektinė gyvenamosios paskirties pastatų bei jų patalpų mikroklimato sąlygas atitinkančių negyvenamosios paskirties pastatų šildymo sistemų galia turi būti kuo mažesnė, tačiau pakankama, kad palaikytų pastato šildomose patalpose šiluminį komfortą arba pakankamą šiluminę aplinką [4.4].
      13. Pastato (patalpos) šildymo sistemos galia turi padengti visus pastato (patalpos) šilumos nuostolius. Vidiniai šilumos pritekėjimai į patalpas, skaičiuojant šildymo sistemos galią, įvertinami tiktai tada, jeigu juos galima tiksliai nustatyti projektinės išorės temperatūros skaičiuojamajam laikotarpiui.
      14. Prieš pradedant skaičiuoti pastato projektinius šilumos nuostolius, reikia turėti:
pastato aukštų statybinius planus;
būdingus pastato pjūvius;
atitvarų šilumos perdavimo koeficientus [4.5];
atitvarų pjūvius su ilginiais šilumos tilteliais [4.5, 4.9];
projektinius oro kiekius vėdinimui arba oro kaitą [4.2].
      15. Pastato (arba viena šildymo sistema apšildomos pastato dalies) šilumos nuostoliai yra nustatomi, susumavus visų patalpų arba šildomųjų erdvių, kurias apšildo nagrinėjama šildymo sistema, šilumos nuostolius.
      I skirsnis. Projektinė išorės temperatūra
      16. Projektinė išorės temperatūra, °C, parenkama pagal 1 lentelėje nurodytas sąlygas (įvertinus atitvaros vietą ir vidutinę pastato atitvarų šiluminę inerciją) iš [4.1] 2.11 lentelės.
1 lentelė. Projektinė išorės temperatūra šilumos nuostoliams per atitvaras skaičiuoti
Atitvara
Vidutinė pastato atitvarų šiluminė inercija, D*
Projektinė išorės temperatūra
(esant 92% integraliniam pasikartojimui)
Grindys ant grunto ir įgilintos rūsio sienos (p.5.1.3)
-
Šalčiausio mėnesio, ([4.1], 2.10 lentelė)
Sienos, perdangos, stogai
<1,5
Šalčiausios paros ([4.1], 2.11 lentelė)
1,5 … 4
Šalčiausios paros ir šalčiausio penkiadienio vidurkis ([4.1], 2.11 lentelė)
> 4
Šalčiausio penkiadienio ([4.1], 2.11 lentelė)
      17. Pastato atitvarų vidutinė šiluminė inercija skaičiuojama taip:
,           (1)
      čia:  Ai – atitvaros plotas, m2.
      Di – atitvaros šiluminė inercija, apskaičiuojama:
Di = S(R×S)i ,          (2)
      čia: Ri – atitvaros sluoksnio šiluminė varža, K×m2/W, nustatoma pagal [4.5] A priede pateiktus nurodymus;
          Si – atitvaros sluoksnio medžiagos šilumos imlumo koeficientas, (24h periodui), W/(m2×K).
   Nustatant pastato šiluminę inerciją, grindų ant grunto bei įgilintos rūsio sienų dalies (p.5.1.3) šiluminei inercijai įvertinti prie atitvaros konstrukcijos papildomai imamas 1,5 m grunto sluoksnis.
      18. Atitvaros sluoksnio medžiagos šilumos imlumo koeficiento S vertės (24 h periodui), pateiktos A priedo A1 ir A2 lentelėse. Esant reikalui, S vertė gali būti nustatoma taip:
,       (3)
      čia: l – atitvaros sluoksnio medžiagos projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m×K);
          c – atitvaros sluoksnio medžiagos savitoji šiluminė talpa, J/(kg×K);
          r – atitvaros sluoksnio medžiagos tankis, kg/m3.
      Pagrindinių statybinių medžiagų charakteristikų l, c ir r orientacinės projektinės vertės taip pat pateiktos  
A priedo A1 ir A2 lentelėse.
      II skirsnis. Atitvarų šilumos nuostoliai Fen , W
     19. Pastato atitvarų projektiniai šilumos nuostoliai Fen nustatomi, sudedant šilumos nuostolius per visas pastato atitvaras (elementus) bei ilginius šilumos tiltelius, W:
     Fen = SFel + SFY .        (4)
     20. Kiekvienos atitvaros dalies, apibūdinamos skirtinga šilumos perdavimo koeficiento verte, projektiniai šilumos nuostoliai Fel skaičiuojami, W:
     Fel = U×A×( qi - qe )×ku×(1 +Dko + Dkw + Dkh+ Dkd),     (5)
     čia: U – atitvaros (atitvaros dalies) šilumos perdavimo koeficientas, W/(m2×K), nustatomas pagal [4.5] A priede pateiktą metodiką;
   A – atitvaros (atitvaros dalies) plotas, m2;
   qi – projektinė vidaus temperatūra, °C [4.4,4.3];
   qe – projektinė išorės temperatūra, °C; parenkama pagal 16 p. nurodymus. Jei kitapus atitvaros yra patalpa su kitokia projektine vidaus temperatūra, tai imama šios temperatūros vertė;
   ku – pataisa, jeigu atitvara tiesiogiai nesusisiekia su išorės oru (2 priedas, B.1 lentelė). Pataisa netaikoma, jei imama vidutinė tos patalpos (ertmės) temperatūra, apskaičiuota pagal 3 priede nurodytą šilumos balanso lygtį, į lygtį įstatant atitinkamą qe vertę. Pataisa netaikoma grindims ant grunto bei įgilintai rūsio sienų daliai (p. 5.1.3);
   Dko – pataisa dėl atitvaros padėties pasaulio šalių atžvilgiu. Pataisa netaikoma perdangoms ir grindims (p. 5.1.3);
   Dkw – pataisa dėl vėjo įtakos. Pataisa netaikoma perdangoms ir grindims (p. 5.1.3);
   Dkh – pataisa dėl šildymo prietaisų rūšies; taikoma visoms atitvaroms;
   Dkd – pataisa dėl išorės durų (jei nėra oro užuolaidų), taikoma skaičiuojant durų šilumos nuostolius;
   pataisų Dko, Dkw, Dkh, Dkd vertės nurodytos 2 priede, B.2 lentelėje.
   Vietoj pataisos ku, formulėje (5) geriau taikyti vidutinę nešildomos patalpos (ertmės) temperatūrą, apskaičiuotą pagal šilumos balanso lygtį 3 priede, į lygtį įstatant atitinkamą qe vertę.
   21. Projektiniai šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius FY, tokius kaip gelžbetoninė sąrama virš lango angos, nustatomi pagal formulę, W:
   FY = Y×l×(qi - qe)×ku ,         (6)
   čia: Y – ilginio šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficientas, W/m×K. Jo vertę (pagal išorinius pastato matmenis) galima pasirinkti iš [4.5, 4.9] arba iš įteisintose skaičiavimo programose pateiktų lentelių, žinynų;
   l – ilginio šilumos tiltelio ilgis, m;
   qi – projektinė vidaus temperatūra, °C [4.4, 4.3];
   qe – projektinė išorės temperatūra, °C; parenkama pagal 16 p. nurodymus. Jei kitapus atitvaros yra patalpa su kitokia projektine vidaus temperatūra, tai imama šios temperatūros vertė;
   ku – pataisa, jeigu atitvara tiesiogiai nesusisiekia su išorės oru (2 priedas, B.1 lentelė). Pataisa netaikoma, jei imama vidutinė tos patalpos (ertmės) temperatūra, apskaičiuota pagal 3 priede nurodytą šilumos balanso lygtį, į lygtį įstatant atitinkamą qe vertę.
   Vietoj pataisos ku, formulėje (6) geriau taikyti vidutinę nešildomos patalpos (ertmės) temperatūrą, apskaičiuotą pagal šilumos balanso lygtį 3 priede, į lygtį įstatant atitinkamą qe vertę.
     III skirsnis. Vėdinimo šilumos nuostoliai Fv , W
   22. Patalpos vėdinimo projektiniai šilumos nuostoliai Fv skaičiuojami taip, W:
   Fv = Fev + Fin ,         (7)
   čia: Fev – projektiniai šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, W;
   Fin – projektiniai šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, W.
   Tuo atveju, kai patalpa vėdinama tik natūraliai, (7) formulėje vietoj priverstinio vėdinimo nuostolių Fev įstatomi natūralaus vėdinimo šilumos nuostoliai Fnv, nustatomi pagal (12) formulę toliau.
   23. Projektiniai šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo Fev skaičiuojami taip, W:
       Fev = c×ri×Lev×(qi  -qe)×(1-hhr),        (8-1)
arba Fev = 0,34×Lev×(qi  -qe)×(1-hhr),      (8-2) 
   čia: c – savitoji oro šiluma, c@0,279 Wh/(kg×K) arba c@0,34 Wh/(m3×K);
   ri – patalpos oro tankis, r@1,2 kg/m3;
   Lev – projektinis tiekiamo į patalpą oro debitas, m3/h;
qe – projektinė išorės temperatūra, nustatyta pastatui pagal 16 p. nurodymus;
   qi – projektinė vidaus temperatūra, °C [4.4, 4.3];
   hhr – šilumogrąžos įrenginio, jei toks yra, vidutinis efektyvumo koeficientas.
   24. Projektiniai šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos Fin skaičiuojami taip, W:
 Fin = c×ri×Lin×(qi  - qe),           (9-1)
arba Fin = 0,34×Lin×(qi  - qe),       (9-2)
   čia: c – savitoji oro šiluma, c@0,279 Wh/(kg×K) arba c@0,34 Wh/(m3×K);
   ri – patalpos oro tankis, r@1,2 kg/m3;
qe – projektinė išorės temperatūra, nustatoma, kaip nurodyta 16 p.;
   qi – projektinė vidaus temperatūra, °C [4.4, 4.3];
   Lin – infiltruojamo oro debitas, m3/h, apskaičiuojamas pagal formulę:
 Lin = nin× Ap×h×Dkc×( 1+Dkb)×(1+kg),       (10)
   čia: nin – oro kaita dėl infiltracijos,1/h, pagal 4 priedo D.2 lentelę;
          Ap – patalpos plotas, m2 [4.6];
      h – patalpos aukštis, m [4.6];
      Dkc – pataisa dėl kampinės patalpos; jei kampinėje patalpoje langai yra skirtingose sienose, Dkc = 1,2, kitais atvejais Dkc = 1,0;
      Dkb – pataisa dėl vėdinimo sistemos rūšies, žr. 4 priedo D.5 lentelę;
      kg – pataisa dėl patalpos padėties pastate, apskaičiuojama pagal formulę:
       ,        (11)
   čia: N – aukštų skaičius;
 Ni – aukštas, kuriame yra vertinamoji patalpa.
   25. Projektiniai šilumos nuostoliai, jei patalpa vėdinama tik natūraliai, Fnv, W.
   Jei patalpa vėdinama tik natūraliai, tai išorės oro debitas, patenkantis į ją, skaičiuojamas pagal [4.2] 1 priedą, o šilumos nuostoliai, atmetant nuostolių dalį dėl savaiminės oro infiltracijos, nustatomi pagal formulę:
      Fnv = c×ri×Lnv×(qi - qe),        (12-1)
arba Fnv = 0,34×Lnv×(qi - qe),       (12-2)
čia:  dydžiai c, ri, qi, qe tokie patys kaip ir (8) formulėje;
      Lnv – išorės oro debitas dėl natūralaus vėdinimo, m3/h.
Išorės oro debitą tik dėl natūralaus vėdinimo Lnv, m3/h, apytiksliai taip pat galima nustatyti pagal formulę:
      Lnv = nnv×Ap×h×Dkc×(1 + Dkb)×(1 + kg),      (13)
      čia: Lnv – išorės oro debitas, m3/h, patenkantis į patalpą tik dėl natūralaus vėdinimo;
       nnv = ntv – nin – oro kaita patalpoje, 1/h, tik dėl natūralaus vėdinimo, atmetant išorės oro infiltracijos dalį;
           ntv = nnv + nin – oro kaita patalpoje, 1/h, dėl bendrojo natūralaus vėdinimo, įvertinant išorės oro infiltraciją (imama iš 4 priedo arba išmatuojama);
          nin – oro kaita patalpoje, 1/h, tik dėl infiltruojamo išorės oro;
       kiti dydžiai tokie patys, kaip (10) formulėje.
      26. Pastato (patalpos), kuriame numatoma įrengti priverstinę vėdinimo sistemą su išorės oro pašildymu iki vidaus oro temperatūros, šildymo sistemos galiai priskiriami tik šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, skaičiuojami pagal (9) formulę. Jei pastatas (patalpa) vėdinamas natūraliai, tai šildymo sistema dengia visus vėdinimo šilumos nuostolius. Išorės oro kiekis, patenkantis į pastatą (patalpą), skaičiuojamas pagal [4.2] 1 priedą, o šilumos nuostoliai nustatomi pagal (8) formulę, kurioje vietoj Fev įstatoma Fnv.
IV skirsnis. Pastato nuolatinio šildymo sistemos galia Phs , W
      27. Patalpai šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia Ph , W, nevertinant šilumos pritekėjimų:
   Ph = SFel + SFY + Fv,     (14)
      čia: Fel – šilumos nuostoliai per atitvaras, W;
       FY – šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius, W;
       Fv – patalpos vėdinimo šilumos nuostoliai, W.
      28. Pastato projektinė nuolatinio šildymo sistemos galia Phs, W, nevertinant šilumos pritekėjimų:
      Phs = SPh/h3 ,          (15)
      čia: Ph – patalpai šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia, W;
       h3 – šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos efektyvumo koeficientas  
(5 priedas, E.3 lentelė).
V skirsnis. Šilumos tiekimo sistemos galia P, W
      29. Pastato nuolatinio šildymo sistemos šilumos šaltinio projektinė šiluminė galia P, W, nevertinant šilumos pritekėjimų:
      P = 1,1×Phs/h2 ,        (16)
      čia: 1,1 – atsargos daugiklis;
       h2 – šilumos šaltinio vardinis efektyvumo koeficientas (nurodytas įrangos tiekėjo arba imamas iš 5 priedo E.2 lentelės).
VI. PASTATO VIDUTINIS ŠILUMOS POREIKIS ŠILDYMUI
      30. Gyvenamosios paskirties pastatų bei jų patalpų mikroklimato sąlygas atitinkančių negyvenamosios paskirties pastatų vidutinis šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį (mėnesį ar visą šildymo sezoną) yra skaičiuojamas, atsižvelgiant į tai, kad patalpose turėtų būti palaikomas šiluminis komfortas arba pakankamos vidaus šiluminės aplinkos sąlygos.
     31. Pastato (patalpos) vidutinis šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį turi būti lygus pastato (patalpos) vidutinių šilumos nuostolių ir šilumos pritekėjimų skirtumui, padaugintam iš to laikotarpio trukmės. Šilumos pritekėjimai gali būti nevertinami, jeigu nėra jokių šildymo sistemos (temperatūros) reguliavimo įtaisų.
     I skirsnis. Mėnesio vidutinis šilumos poreikis šildymui
     32. Mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui, Qh, kWh:
      Qh = Qel + QY + Qv - ho ×Qhg ,       (17)
     čia: Qel – mėnesio vidutinio projektinio šilumos poreikio dalis šilumos nuostoliams per atitvaras padengti, kWh;
           QY – mėnesio vidutinio projektinio šilumos poreikio dalis šilumos nuostoliams per ilginius šilumos tiltelius padengti, kWh;
           Qv – mėnesio vidutinio projektinio šilumos poreikio dalis vėdinimo šilumos nuostoliams padengti, kWh; 
           Qhg – mėnesio vidutinė projektinė (vidiniai + išoriniai šilumos šaltiniai) į patalpą pritekėjusi šiluma, kWh;
      ho – į patalpą pritekančios šilumos panaudos koeficientas (5 priedas, E.5 lentelė).
     33. Mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis pastato šildymui Qhs, kWh:
     Qhs = SQh/h3 ,         (18)
     čia: h3 – šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos efektyvumo koeficientas  
(5 priedas, E.3 lentelė).
     34. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl šilumos nuostolių per atitvaras Qel nustatomas, kWh:
     Qel = SFelm×t×24×10-3 ,         (19)
     čia: SFelm – patalpos suminiai vidutiniai mėnesio šilumos nuostoliai per atitvaras, W, skaičiuojami pagal  
(5) formulę, tačiau joje išorės temperatūra qe imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, arba nešildomos patalpos vidutinė mėnesio temperatūra kitapus atitvaros (C priedas). Vidutinė daugiametė išorės oro temperatūra, naudotina skaičiavimuose, pateikta [4.1] 2.1 lentelėje arba 8 priede;
         t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį;
         24 – valandų skaičius paroje.
     35. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl nuostolių per ilginius šilumos tiltelius QY nustatomas, kWh:
     QY = SFYm×t×24×10-3 ,         (20)
     čia: SFYm – suminiai vidutiniai mėnesio šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius, W, skaičiuojami pagal  
(6) formulę, tačiau joje išorės temperatūra qe imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, arba nešildomos patalpos vidutinė mėnesio temperatūra kitapus atitvaros (3 priedas). Vidutinė daugiametė išorės oro temperatūra, naudotina skaičiavimuose, pateikta [4.1] 2.1 lentelėje arba 8 priede;
     kiti dydžiai tokie patys, kaip ir (19) formulėje.
     36. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl vėdinimo nuostolių  
Qv nustatomas, kWh:
      Qv = Qev + Qin ,        (21)
      čia: Qev – šilumos poreikis dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, kWh. Tuo atveju, jei patalpa vėdinama tik natūraliai, vietoj Qev į formulę įstatoma Qnv vertė, kuri nustatoma pagal 37.3 punktą toliau;
       Qin – šilumos poreikis dėl išorės oro infiltracijos, kWh.
      37.1. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo Qev, kWh:
      Qev = Fev××t×24×10-3 ×twv×/168 ,       (22)
      čia: Fev – šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, nustatomi pagal (8) formulę, tačiau joje qe imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, °C (iš [4.1] 2.1 lentelės arba žr. 8 priedą);
       twv – vėdinimo sistemos savaitinė veikimo trukmė, h;
       t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį;
       24 – valandų skaičius paroje;
       168 – valandų skaičius savaitėje (7×24 = 168).
      37.2. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl išorės oro infiltracijos Qin, kWh:
      Qin = Fin×t×24×10-3 ,        (23)
      čia: Fin – šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, nustatomi pagal (9) formulę, tačiau joje qe imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, °C (iš [4.1] 2.1 lentelės arba žr. 8 priedą);
       t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį;
       24 – valandų skaičius paroje.
      37.3. Jei patalpa vėdinama tik natūraliai, tai mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl natūralaus vėdinimo dalies Qnv nustatomas, kWh:
      Qnv = Fnv×t×24×10-3,        (24)
      čia: Fnv – šilumos nuostoliai vėdinant tik natūraliai (atmetus infiltracinius šilumos nuostolius), nustatomi pagal (12) formulę, tačiau joje qe imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, °C (iš [4.1] 2.1 lentelės arba žr. 8 priedą);
      kiti dydžiai tokie patys, kaip (23) formulėje.
II skirsnis. Mėnesio vidutinė pritekėjusi šiluma Qhg, kWh
      38. Mėnesio vidutiniai projektiniai išoriniai šilumos pritekėjimai į patalpą dėl saulės spinduliuotės Fsg nustatomi, W:
      Fsg = Sqs,j×s×Agl×a,        (25)
      čia: qs,j – vidutinis paros saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis, patenkantis pro atitinkamo orientacijos langą per nagrinėjamąjį mėnesį, W/m2 (žr. 6 priedo F.1 lentelę);
      s – įstiklintų plotų saulės spinduliuotės praleisties faktorius (6 priedo F.2 lentelė);
      Agl – įstiklintos lango dalies plotas, m2 (jei nėra žinoma, – tada Agl = 0,75×A; čia A – lango angos plotas);
      a – pataisa dėl lango užtemdymo:
      a = 0,9×ah×ain×ac ,          (26)
      čia: ah – užtemdymas dėl aplinkos (medžiai, kiti pastatai); pataisos vidutinė vertė 0,8;
          ain – užtemdymas dėl saulės spindulių kritimo kampo nestatmenumo skaidriems paviršiams; pataisos vidutinė vertė 0,9;
          ac – dirbtinis užtemdymas įvairiomis užuolaidomis; jei nežinomas užtemdymo laipsnis, tai pataisos vidutinė vertė 0,9.
      Jei nežinomos ah, ain ir ac  vertės, tai a = 0,6.
      39. Mėnesio vidutinė projektinė į patalpą iš išorės pritekėjusi šiluma dėl saulės spinduliuotės Qsg, kWh.
      Per nagrinėjamąjį mėnesį į patalpą per langus patenkantis vidutinis šilumos kiekis skaičiuojamas pagal formulę:
      Qsg = Fsg×t×24×10-3,       (27)
      čia: Fsg – mėnesio vidutiniai išoriniai šilumos pritekėjimai į patalpą dėl saulės spinduliuotės, W, nustatomi pagal (25) formulę;
      t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį;
      24 – valandų skaičius paroje.
      40. Mėnesio vidutiniai projektiniai vidiniai šilumos pritekėjimai į patalpą nuo vidinių šilumos šaltinių  
Fig nustatomi, W:
            Fig = Ap×(qel + qea + qp) + Fem + Feq + Fhc,     (28)
      čia: Ap – patalpos plotas, m2;
      qel – elektrinio apšvietimo sistemos skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/m2;
      qea – buities elektros prietaisų skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/m2;
      qp – žmonių skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/ m2;
      Fem – elektros variklių skleidžiamas šilumos srautas, W;
      Feq – pramonės įmonių technologinių įrenginių skleidžiamas šilumos srautas, W;
      Fhc – rankšluosčių džiovintuvų ir karšto vandens vamzdynų skleidžiamas šilumos srautas, W.
      Pastabos. Patartina naudoti elektros apskaitos duomenis. Skaičiuojant šilumos išskyrimus nuo žmonių, jei yra, naudojami faktiniai arba techninių užduočių duomenys.
      40.1. Šilumos srauto tankiai q nuo vidinių šilumos šaltinių skaičiuojami pagal formules, W/m2:
      qel = k×f×q×td×tw/168,       (29-1)
      qea = k×q×td×tw/168,       (29-2)
      qp = k×f×q×td×tw/168,        (29-3)
      čia: q – prietaisų arba žmonių skleidžiamo šilumos srauto tankis, W/m2 (iš 7 priedo G.1 lentelės);
          td – veikimo (buvimo) trukmė per parą, h;
          tw – veikimo (buvimo) trukmė per savaitę, paromis;
          f – pataisa dėl metų laiko, įvertinanti šviesiojo paros laiko trukmę (7 priedo G.2 lentelė);
          168 – valandų savaitėje skaičius (7×24=168);
          k – pataisa dėl žmonių skaičiaus (pataisa k taikoma tik gyvenamųjų namų ir butų skaičiavimui, kitais atvejais k=1) :
      k = (Zp×20/Ap)1/2,          (30)
      čia: Zp – žmonių skaičius;   
      Ap – patalpos plotas, m2;
      20 – prielaida, jog butuose vienam žmogui vidutiniškai tenka 20m2 šildomojo ploto, m2.
      40.2. Elektros variklių skleidžiamas šilumos srautas Fem, W:
      Fem = 0,2×SP×td×tw/168 ,         (31)
      čia: P – elektros variklių vardinė galia, W;
          0,2 – vidutinė elektros variklių galios dalis, virstanti šiluma;
          td, tw ir 168 – kaip ir (29) formulėje.
      40.3. Pramonės įmonių technologinių įrenginių skleidžiamas šilumos srautas Feq, W:
      Feq = SFeq,j×td×tw/168,         (32)
      čia Feq,j – apytikslis kiekvieno įrenginio technologinio proceso metu išskiriamos šilumos srautas, W; 
            td, tw ir 168 – kaip ir (29) formulėje.
      40.4. Rankšluosčių džiovintuvų ir karšto vandens tiekimo vamzdynų patalpose skleidžiamas šilumos srautas Fhc, W:
      Fhc = Sqhc×lp×ft ,         (33)
      čia: qhc – vamzdžio skleidžiamas šilumos srauto tankis, W/m (7 priedas, G.3 – G.5 lentelės);
      lp – vamzdžio ilgis, m;
      ft – temperatūros pataisa, lygi Dqf/Dq, jei yra žinomas faktinis tiekiamo karšto vandens ir aplinkos temperatūrų skirtumas;
      Dq – tiekiamo karšto vandens ir aplinkos projektinių temperatūrų skirtumas (apytiksliam skaičiavimui galima imti 30 °C), °C.
      41. Mėnesio vidutinė projektinė nuo vidinių šilumos šaltinių išsiskyrusi į patalpą šiluma Qig, kWh.
      Per nagrinėjamąjį mėnesį į patalpą nuo vidinių šilumos šaltinių patenkantis vidutinis šilumos kiekis skaičiuojamas pagal formulę:
      Qig = Fig×t×24×10-3,          (34)
      čia: Fig – mėnesio vidutiniai vidiniai šilumos pritekėjimai į patalpą nuo vidinių šilumos šaltinių W, nustatomi pagal (28) formulę;
      t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį;
      24 – valandų skaičius paroje.
      42. Mėnesio vidutinė projektinė nuo vidinių bei išorinių šilumos šaltinių į patalpą pritekėjusi šiluma  
Qhg, kWh:
      Qhg = Qig + Qsg ,        (35)
      čia: Qig – mėnesio vidutinė nuo vidinių šilumos šaltinių išsiskyrusi į patalpą šiluma, kWh; 
       Qsg – mėnesio vidutinė į patalpą iš išorės pritekėjusi šiluma dėl saulės spinduliuotės, kWh.
III skirsnis. Mėnesio vidutinis šilumos poreikis šildymui,
įvedus periodinį temperatūros mažinimą
      43. Periodiškai sumažinant šildomosios erdvės vidaus temperatūrą, pastato kiekvieno mėnesio šilumos nuostoliai SFel, SFY ir SFv yra skaičiuojami, įvertinant šį šildomosios erdvės vidaus temperatūros laikino sumažinimo poveikį.
      43.1. Jei pastate naktį nuolatos sumažinama patalpų temperatūra, tai šio sumažinimo poveikis įvertinamas nustatant vidutinę paros vidaus temperatūrą qid, °C:
 qid = [qn×tn + qi ×(24 – tn )]/24 ,        (36)
      čia: qn – sumažintoji patalpų vidaus temperatūra naktį, °C;
          tn – vidaus temperatūros sumažinimo naktį trukmė, h;
          qi – nustatytoji patalpų vidaus temperatūra dieną, °C;
          24 – valandų skaičius paroje.
      43.2. Jei pastate nuolatos sumažinama patalpų vidaus temperatūra savaitgaliais, tai šio sumažinimo poveikis įvertinamas nustatant vidutinę savaitės patalpų vidaus temperatūrą qiw, °C:
      qiw = [qwe×twe + qi×(168 – twe)]/168 ,        (37)
      čia: qwe – patalpų vidaus temperatūra savaitgalį, °C;
          twe – vidaus temperatūros sumažinimo savaitgalį trukmė, h;
          qi – nustatytoji vidaus temperatūra, jei nėra temperatūros sumažinimo naktimis, arba, jei toks yra, įstatoma vidutinė paros vidaus temperatūra qid, °C;
          168 – valandų skaičius savaitėje (7×24 = 168).
      44. Mėnesio vidutinis projektinis šiluminės energijos poreikis pastatui šildyti, įvedus temperatūros mažinimo priemones, Qm, kWh:
       ,       (38)
      čia: Qhs – pastato (viena šildymo sistema aptarnaujamos pastato dalies) mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis šildymui, kWh, nustatomas pagal 33 punkto 18 formulę;
      fu – pataisa, jei šilumos šaltinis per savaitę veikia ne nuolatos (su pertraukomis); taikoma tada, kai žinomas tiktai šilumos šaltinio išjungimo laikotarpis ir neskaičiuojamos šildomosios erdvės sumažėjusios temperatūros (pagal 43.1 punkto (36) formulę bei 43.2 punkto (37) formulę); pataisa nustatoma:
      fu = (168 – tuw)/168 ,        (39)
      čia: 168 – valandų skaičius savaitėje (24×7 = 168);
          tuw – savaitinis šilumos šaltinio išjungimo (neveikimo) laikotarpis, h;
          h1 – šildymo sistemos reguliavimo įtaisų efektyvumo koeficientas, 5 priedo E.1 lentelė;
          h2 – šilumos šaltinio efektyvumo koeficientas, 5 priedo E.2 lentelė;
          h4 – šildymo sistemos hidraulinio suderinimo įrangos efektyvumo koeficientas, 5 priedo E.4 lentelė.
      Pataisų vertės parenkamos, įvertinus šildymo sistemos įrangos technines charakteristikas. Jei yra, naudoti gamyklinius arba kokybės pažymų duomenis.
IV skirsnis. Pastato metinis šilumos poreikis šildymui
      45. Pastato projektinis metinis šiluminės energijos poreikis šildymui Qa nustatomas, sudedant visų mėnesių vidutinius projektinius šilumos poreikius šildymui, kWh:
      Qa = SQm,        (40)
      čia: Qm – atskiro mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis pastatui šildyti, kWh, nustatomas pagal  
(36) formulę.
      46. Pastato perskaičiuotasis metinis šilumos poreikis šildymui Qac, įvertinant išorės vidutines faktines mėnesių temperatūras ir faktines mėnesių šilumos sąnaudas šildymui, nustatomas, kWh:
      Qac = SQmc,        (41)
      čia: Qmc – pastato atskiro mėnesio perskaičiuotasis šilumos poreikis šildymui, kWh.
      46.1. Pastato kiekvieno mėnesio perskaičiuotasis šilumos poreikis šildymui Qmc yra perskaičiuojamas pagal atskirų mėnesių vidutines faktines išorės temperatūras ir faktines šilumos sąnaudas šildymui, kWh:
      ,       (42)
      čia: Qmr – atskiro mėnesio faktinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti, kWh;
          qer – vidutinė faktinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, °C;
          qi ir qe – atitinkamai, pastato vidutinė nustatytoji vidaus ir nagrinėjamo mėnesio vidutinė projektinė išorės temperatūros, °C.
      47. Pastato perskaičiuotosios vidutinės metinės šilumos sąnaudos šildymui Qyr, žinant atskirų mėnesių vidutines faktines išorės temperatūras ir projektinius mėnesių šilumos poreikius šildymui, nustatomos, kWh:
      Qyr = åQrcm ,         (43)
      čia: Qyr – perskaičiuotosios vidutinės metinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti, kWh;
          Qrcm – atskiro mėnesio perskaičiuotosios vidutinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti, kWh.
      47.1. Atskiro mėnesio perskaičiuotosios vidutinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti Qm nustatomos pagal mėnesio projektinį poreikį šildymui ir mėnesio vidutinę faktinę išorės temperatūrą, kWh:
      ,       (44)
      čia: Qm – atskiro mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis pastatui šildyti, kWh, nustatomas pagal  
(36) formulę;
      kiti dydžiai tokie patys, kaip 46 punkto (42) formulėje.
      48. Pastato metinis projektinis šilumos poreikis šildymui Qa pagal vidutinius projektinius viso šildymo sezono duomenis yra nustatomas taip, kWh:
           ,      (45)
      čia: SQah – pastato šildomų patalpų metinių projektinių šilumos poreikių šildymui suma, kWh, nustatoma pagal (15), (17), (18), (19) formules, kuriose laikotarpis t – viso šildymo sezono trukmė paromis. Pastaba: pagal  
(25) formulę skaičiuojant pritekėjusią šilumą dėl saulės spinduliuotės Qsg, kWh, bei pagal (28) formulę – vidutinius šildymo sezono išorinius šilumos pritekėjimus į patalpą Fsg, W, vidutinis šildymo sezono saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis qs, W/m2, imamas iš 6 priedo F.3 lentelės;
      kiti dydžiai tokie patys, kaip (38) ir (18) formulėse.
      49. Jeigu faktinės energijos sąnaudos skiriasi nuo perskaičiuotų pagal faktines vidutines išorės oro temperatūras projektinių verčių daugiau kaip 15 %, būtina atlikti detalų pastato šiluminį auditą.
____________
 STR 2.09.04:2002
 1priedas (informacinis)
     A.1 lentelė. Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės
Eil.
Nr.
Medžiagų grupė ir medžiaga
Tankis
r,
kg/m3
Projektinis šilumos laidumo koeficientas lds , W/(m×K)
Savitoji šiluminė talpa c, J/(kg×K)
Medžiagos šilumos imlumo koeficientas S, W/(m2×K)

1
2
3
4
5
6
1
BETONAI        
1.1
Gelžbetonis
2500
2,04
1000
19,2
1.2
Betonas su žvyro, akmens skalda
2400
2,0
1060
19,2
1.3  
2200
1,6
1070
16,5
1.4  
2000
1,2
1080
13,7
1.5  
1800
0,9
1080
11,2
1.6  
1600
0,7
1080
9,3
1.7
Keramzitbetonis su keramzitiniu smėliu ir putų keramzitbetonis
1800
0,92
1000
10,9
1.8  
1600
0,81
1000
9,7
1.9  
1400
0,67
1000
8,2
1.10  
1200
0,54
1000
6,8
1.11  
1000
0,42
1000
5,5
1.12  
800
0,32
1000
4,3
1.13  
600
0,27
1000
3,4
1.14  
500
0,24
1000
2,9
1.15
Keramzitbetonis su akytuoju kvarciniu smėliu
1200
0,60
1000
7,2
1.16  
1000
0,48
1000
5,9
1.17  
800
0,36
1000
4,6
1.18
Keramzitbetonis su perlitiniu smėliu
1000
0,42
1000
5,5
1.19  
800
0,36
1000
4,6
1.20
Perlitbetonis
1200
0,52
1000
6,7
1.21  
1000
0,39
1000
5,3
1.22  
800
0,34
1000
4,4
1.23  
600
0,24
1000
3,2
1.24
Smėlinis gipso betonas
1300
0,64
1000
7,8
1.25  
1200
0,58
1000
7,1
1.26
Betonas su šlako žvyru
1400
0,60
1000
7,8
1.27  
1200
0,48
1000
6,5
1.28  
1000
0,36
1000
5,1
1.29
Klinčių-keramzito-smėlio betonas (grindims)
1650
1,20
1000
12,0
1.30  
1600
1,15
1000
11,5
1.31
Pjuvenų-latekscemenčio betonas (grindims)
1500
0,86
1000
9,7
1.32  
1450
0,82
1000
9,3
1.33  
1100
0,58
1000
6,8
1.34  
1000
0,53
1000
6,2
1.35
Pjuvenų betonas
1000
0,40
1500
6,6
1.36  
800
0,30
1500
5,1
1.37
Spalių betonas
1000
0,32
1100
5,0
1.38
Molis su šiaudais
800
0,40
1300
5,5
1.39
Akytojo betono plokštės
1000
0,36
1000
5,1
1.40  
800
0,29
1000
4,1
1.41  
600
0,20
1000
2,9
1.42  
400
0,15
1000
2,1
1.43  
300
0,12
1000
1,6
2
BIRIOSIOS MEDŽIAGOS      
2.1
Statybinis smėlis
1600
0,58
900
7,8
2.2
Žvyras
1800
0,70
900
9,1
2.3
Šiaudai
150
0,09
1200
1,1
2.4
Susmulkintos durpės
200
0,13
1200
1,5
2.5
Medienos drožlės
150
0,1
1300
1,2
2.6
Sutankintos medienos drožlės
300
0,12
1300
1,8
2.7  
650
0,15
1300
3,0
2.8
Pakulos
150
0,074
1300
1,0
3
SKIEDINIAI IR TINKAI    
3.1
Cemento-smėlio
1800
0,96
1100
11,7
3.2
Kalkių-smėlio-cemento
1700
0,90
1100
11,0
3.3
Kalkių-smėlio
1600
0,83
1000
9,8
3.4
Cemento-šlako
1400
0,67
1000
8,2
3.5
Cemento-šlako
1200
0,61
1000
7,3
3.6
Cemento-perlito
1000
0,32
1000
4,8
3.7
Cemento-perlito
800
0,27
1000
4,0
3.8
Gipso-perlito
600
0,25
1000
3,3
3.9
Akytojo gipso-perlito
500
0,20
1000
2,7
3.10
Akytojo gipso-perlito
400
0,16
1000
2,2
3.11
Gipso
1300
0,65
1000
7,8
3.12
Polimeriniai tinkai
1800
0,95
1000
11,1
4
GRUNTAI      
4.1
Molis arba dumblinės sąnašos
1200-1800
1,5
1670-2500
11,7- 22,1
4.2
Smėlis arba žvyras
1700-2200
2,0
910-1180
15,0- 19,4
4.3
Suplūktasis molis
2000
1,30
2500
21,7
4.4
Priemolis
1800
1,70
2500
23,5
4.5
Sukastas gruntas (priemolis)
800
0,42
1300
5,6
5
GAMTINIAI AKMENYS      
5.1
Natūrali, kristalizuota uoliena
2800
3,5
1000
26,6
5.2
Natūrali, nuosėdinė uoliena 
2800
3,5
1000
26,6
5.3
Natūrali, nuosėdinė uoliena, lengva
2600
2,3
1000
20,8
5.4
Natūrali , porėtoji uoliena, lava,
1500
0,85
1000
9,6
5.5
Bazaltas
1500
0,85
1000
9,6
5.6
Gneisas
1600
0,55
1000
8,0
5.7
  
2700
3,5
1000
26,1
5.8
  
3000
3,5
1000
27,5
5.9
  
2400
3,5
1000
24,6
5.10
  
2700
3,5
1000
26,1
5.11
Granitas
2500
2,8
1000
22,5
5.12
  
2700
2,8
1000
23,4
5.13
  
2800
2,8
1000
23,8
5.14
Marmuras
2000
3,5
1000
22,5
5.15
  
2800
3,5
1000
26,6
5.16
Skalūnas
1600
2,2
1000
15,9
5.17
  
1800
2,2
1000
16,9
5.18
Kalkakmenis, labai minkštas
2000
0,85
1000
11,1
5.19
Kalkakmenis, minkštas
2200
1,1
1000
13,2
5.20
Kalkakmenis, vid. kietumo
2600
1,4
1000
16,2
5.21
Kalkakmenis, kietas
2600
1,7
1000
17,9
5.22
Kalkakmenis, labai kietas
400
2,3
1000
8,2
5.23
Smiltainis
1750
2,3
1000
17,1
5.24
Natūralioji pemza
300
0,12
1000
1,6
6
GRINDŲ DANGOS      
6.1
 Guma
1200
0,17
1400
4,5
6.2
 Plastikai
1700
0,25
1400
6,6
6.3
 Pagrindas, akytoji guma arba plastikas
270
0,1
1400
1,7
6.4
 Pagrindas, veltinis
120
0,05
1300
0,8
6.5
 Pagrindas, vilna
200
0,06
1300
1,1
6.6
 Pagrindas, kamštena
200
0,05
1500
1,0
6.7
 Čerpės, kamštena
400
0,065
1500
1,7
6.8
 Kilimas/tekstilės danga
200
0,06
1300
1,1
6.9
 Linoleumas
1200
0,17
1400
4,5
7
MEDIENA IR JOS GAMINIAI      
7.1
Pušis ir eglė skersai plaušo
500
0,18
1610
3,2
7.2
Pušis ir eglė išilgai plaušo
500
0,35
1610
4,5
7.3
Ąžuolas skersai plaušo
700
0,23
1610
4,3
7.4
Ąžuolas išilgai plaušo
700
0,41
1610
5,8
7.5
Beržas skersai plaušo
710
0,2
1610
4,1
7.7
Fanera
300
0,09
1600
1,8
7.8
Fanera
500
0,13
1600
2,7
7.9
Fanera
700
0,17
1600
3,7
7.10
Fanera
1000
0,24
1600
5,3
7.11
Plokštės su cementiniu rišikliu
  
  
  
0,0
7.12
Medžio pjuvenų plokštės
1200
0,23
1500
5,5
7.13
Medžio pjuvenų plokštės
300
0,1
1700
1,9
7.14
Medžio pjuvenų plokštės
600
0,14
1700
3,2
7.15
Orientuotosios medžio drožlių (OSB) plokštės
900
0,18
1700
4,5
7.16
Medžio plaušo plokštės MDF
  
  
  
0,0
7.17
Medžio plaušo plokštės MDF
650
0,13
1700
3,2
7.18
Medžio plaušo plokštės MDF
250
0,07
1700
1,5
7.19
Medžio plaušo plokštės MDF
400
0,1
1700
2,2
7.20
  
600
0,14
1700
3,2
7.21
  
800
0,18
1700
4,2
7.22
Apdailos kartonas
1000
0,23
1500
5,0
7.23
Sluoksniuotasis statybinis kartonas
650
0,18
1500
3,6
7.24
Popierius
1000
0,27
1500
5,4
8
MŪRAS        
8.1
Pilnavidurių molio plytų su cementiniu skiediniu
1800
0,81
1000
10,3
8.2
Pilnavidurių molio plytų su cemento
ir perlito skiediniu
1600
0,7
1000
9,0
8.3
Pilnavidurių silikatinių plytų su cementiniu skiediniu
1800
1,03
1000
11,6
8.4
Skylėtųjų molio plytų (1400 kg/m3) su cementiniu skiediniu
1600
0,64
1000
8,6
8.5
Skylėtųjų molio plytų (1300 kg/m3) su cementiniu skiediniu
1400
0,58
1000
7,7
8.6
Skylėtųjų molio plytų (1100 kg/m3) su cementiniu skiediniu
1200
0,52
1000
6,7
8.7
Skylėtųjų silikatinių plytų (1500 kg/m3) su cementiniu skiediniu
1600
0,85
1000
9,9
8.8
Skylėtųjų silikatinių plytų (1400 kg/m3) su cementiniu skiediniu
1500
0,8
1000
9,3
8.9
Pilnavidurių keramzitbetonio blokelių, kurių tankis ne didesnis kaip 1800 kg/m3
1800
1,16
1000
12,3
8.10
Pilnavidurių keramzitbetonio blokelių, kurių tankis ne didesnis kaip 1200 kg/m3
1260
0,57
1000
7,2
8.11
Tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių (tuštymėtumas 15–20%), kai keramzitbetonio tankis – 2000 kg/m3
1700
0,82
1000
10,0
8.12
Tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių (tuštymėtumas 15–20%), kai keramzitbetonio tankis – 1200 kg/m3
1100
0,45
1000
6,0
8.13
Skaldyto akmens (akmens tankis 2800 kg/m3) su 15 mm storio siūlėmis
2400
2,65
920
20,6
8.14
Keraminė pilnavidurė plyta
1800
0,65
1000
9,2
8.15
Silikatinė pilnavidurė plyta
1900
0,95
1000
11,4
9
Ruloninės ir hidroizoliacinės medžiagos
9.1
Statybinis ir stogo dangų bitumas
1400
0,27
1000
5,2
9.2  
1200
0,22
1000
4,4
9.3  
1000
0,17
1000
3,5
9.4
Bitumas grynas
1050
0,17
1000
3,6
9.5
Bitumuotas veltinis/ lakštai
1100
0,23
1000
4,3
9.6
Asfaltbetonis
2100
1,05
1500
15,5
9.7
Ruberoidas
600
0,17
1000
2,7
9.8
Pergaminas
600
0,17
1300
3,1
9.9
Tolis
600
0,17
1200
3,0
10
LAKŠTINĖS MEDŽIAGOS      
10.1
Lygieji asbocementiniai lakštai
1800
0,87
1000
10,6
10.2  
1600
0,83
1000
9,8
10.3
Gipso plokštės
1200
0,49
1000
6,5
10.4  
1000
0,67
1000
7,0
10.5
Gipso lakštai (sausas tinkas)
800
0,22
1050
3,7
10.6
Keraminės čerpės
1900
0,9
900
10,5
10.7
Betoninės čerpės
2100
1,4
1000
14,6
10.8
Keraminės /porcelianinės čerpės
2300
1,3
840
13,5
10.9
Plastikinės čerpės
1000
0,2
1000
3,8
11
PLASTIKAI      
11.1
Akrilas
1050
0,2
1500
4,8
11.2
Polikarbonatas
1200
0,2
1200
4,6
11.3
Politetrafluoretilenas (PTFE)
2200
0,25
1000
6,3
11.4
Polivinilchloridas (PVC)
1390
0,17
900
3,9
11.5
Polimetilmetakrilas (PMMA)
1180
0,18
1500
4,8
11.6
Poliacetatas
1410
0,3
1400
6,5
11.7
Poliamidas
1150
0,25
1600
5,8
11.8
Poliamidas 6,6 su 25 % stiklo pl.
1450
0,3
1600
7,1
11.9
Polietilenas , didelio tankio
980
0,5
1800
8,0
11.10
Polietilenas , mažo tankio
920
0,33
2200
6,9
11.11
Polistirenas
1050
0,16
1300
4,0
11.12
Polipropilenas
910
0,22
1800
5,1
11.13
Polipropilenas su 25 % stiklo pl.
1200
0,25
1800
6,2
11.14
Poliuretanas (PU)
1200
0,25
1800
6,2
11.15
Epoksidinė derva
1200
0,2
1400
4,9
11.16
Fenolio derva
1300
0,3
1700
6,9
11.17
Poliesterio derva
1400
0,19
1200
4,8
12
SANDARINIMO MEDŽIAGOS,
HERMETIKAI      
12.1
Silikagelis
720
0,13
1000
2,6
12.2
Silikonas, grynasis
1200
0,35
1000
5,5
12.3
Silikonas su užpildu
1450
0,5
1000
7,2
12.4
Silikono putos
750
0,12
1000
2,6
12.5
Uretanas/poliuretanas (šilumos tilteliai)
1300
0,21
1800
6,0
12.6
Polivinilchloridas (PVC),
su 40% minkštikliu
1200
0,14
1000
3,5
12.7
Elastomero putos
60 -80
0,05
1500
0,6- 0,7
12.8
Poliuretano (PU) putos
70
0,05
1500
0,6
12.9
Polietileno putos
70
0,05
2300
0,8
13
GUMOS      
13.1
Natūrali
910
0,13
1100
3,1
13.2
Neoprenas
1240
0,23
2140
6,6
13.3
Butilas, kietasis, karštai lydytas
1200
0,24
1400
5,4
13.4
Putgumė
60 - 80
0,06
1500
0,6 - 0,7
13.5
Kietoji guma (ebonitas)
1200
0,17
1400
4,5
13.6
EPDM (etileno propileno monomeras)
11-50
0,25
1000
4,6
13.7
Poliizobutilenas
930
0,2
1100
3,8
13.8
Polisulfidas
1700
0,4
1000
7,0
13.9
Butadienas
980
0,25
1000
4,2
14
METALAI      
14.1
Aliuminio lydinys
2800
160
880
168,8
14.2
Bronza
8700
65
380
124,6
14.3
Žalvaris
8400
120
380
166,4
14.4
Varis
8900
380
380
304,7
14.5
Geležis, ketus
7500
50
450
110,4
14.6
Švinas
11300
35
130
60,9
14.7
Plienas
7800
50
450
112,6
14.8
Nerūdijantysis plienas
7900
17
460
66,8
14.9
Cinkas
7200
110
380
147,5
14.10
Aliuminio lydinys
2800
160
880
168,8
15
STIKLAS      
15.1
Sodos-kalkių
2500
1
750
11,6
15.2
Kvarcinis
2200
1,4
750
12,9
15.3
Mozaikinis
2000
1,2
750
11,4
16
DUJOS      
16.1
Oras
1,23
0,025
1008
0,05
16.2
Anglies dioksidas
1,95
0,014
820
0,04
16.3
Argonas
1,7
0,017
519
0,03
16.4
Sieros heksafluoridas
6,36
0,013
614
0,06
16.5
Kriptonas
3,56
0,009
245
0,02
16.6
Ksenonas
5,68
0,0054
160
0,02
     Pastaba. Tiksli atitinkamų medžiagų ir gaminių šilumos laidumo koeficiento vertė nustatoma pagal [4.10] reikalavimus.
     A.2 lentelė. Šilumą izoliuojančių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių
     apytikslės projektinės vertės
Eil.
Nr.
Medžiagų grupė ir medžiaga
Tankis
r,
kg/m3
Projektinis šilumos laidumo koeficientas lds , W/(m×K)
Savitoji šiluminė talpa c, J/(kg×K)
Medžiagos šilumos imlumo koeficientas S, W/(m2×K)
1
2
3
4
5
6
1.1
Mineralinė vata, dembliai, plokštės
15
0,046
840
0,20
1.2  
30
0,039
840
0,27
1.3  
50
0,037
840
0,34
1.4  
100
0,037
840
0,47
1.5  
200
0,041
840
0,71
1.6
Stiklo vata, dembliai, plokštės
10
0,047
840
0,17
1.7  
20
0,039
840
0,22
1.8  
35
0,036
840
0,28
1.9  
120
0,034
840
0,50
1.10
Polistireninis putplastis
10
0,05
1450
0,23
1.11  
15
0,41
1450
0,80
1.12  
25
0,035
1450
0,30
1.13  
50
0,033
1450
0,42
1.14  
20
0,03
1450
0,25
1.15
Ekstruzinis polistirenas
40 - 65
0,035
1450
0,25 – 0,44
1.16
Poliuretano putos (kietos)
28 - 55
0,031
1400
0,30 0,42
1.17
Poliuretano putos (kietos), su apsaugine danga
28 –55
0,027
1400
0,28 –0,39
1.18
Purškiamojo poliuretano putos
30 - 50
0,035
1400
0,33 - 0,42
1.19
Fenolio putos
20 50
0,045
1400
0,30 –0,48
1.20
Formaldehido putos
10 - 30
0,045
1400
0,21 –0,37
1.21
Putstiklis
100
0,041
1000
0,54
1.22  
150
0,056
1000
0,78
1.23
Putų arba dujų stiklas
200
0,07
840
0,92
1.24  
400
0,11
840
1,63
1.25
Medienos vilnos plokštės
250
0,07
2300
1,71
1.26  
450
0,12
2300
3,00
1.27
Medienos plaušų plokštės
150
0,07
2300
1,32
1.28  
250
0,08
2300
1,82
1.29
Pūstas kamštis
90
0,05
1560
0,71
1.30  
140
0,06
1560
0,97
1.31
Birioji mineralinė vata
15
0,047
840
0,21
1.32  
60
0,035
840
0,36
1.33
Birusis celiuliozės pluoštas
20 - 60
0,05
1600
0,34 -059
1.34
Birusis perlitas
50
0,05
900
0,40
1.35  
150
0,07
900
0,83
1.36
Birusis keramzitas
200
0,15
1000
1,47
1.37  
400
0,18
1400
2,70
1.38
Biriosios polistireno granulės
10 - 30
0,05
1340
0,22 – 0,38
     Pastaba. Tiksli atitinkamų medžiagų ir gaminių šilumos laidumo koeficiento vertė nustatoma pagal [4.10] reikalavimus.
______________
STR 2.09.04:2002
2 priedas (informacinis)
B.1 lentelė. Nesusisiekiančių su išorės oru atitvarų pataisos koeficiento ku vertės
Eilės Nr.
Atitvara
ku vertė
1.
Perdangos po pastoge su skardiniu, čerpiniu, šiferiniu stogu be ruloninio pakloto; sutapdinti stogai su vėdinamu oro pasluoksniu po danga
1,0
2.
Perdangos po pastoge, kai stogas dengtas rulonine danga
0,9
3.
Sienos, durys ir langai į įstiklintą balkoną
0,8
Pastaba. Tikslesnei vertei nustatyti naudojama C priedo šilumos balanso lygtis (C.1).
B.2 lentelė. Pataisos koeficientų Dk vertės
Pataisos Dk
Taikymo sritis
Dk vertė
Pataisa Dko dėl atitvaros padėties pasaulio šalių atžvilgiu 
Šiaurės rytų, šiaurės, šiaurės vakarų pusėje esančioms vertikalioms atitvaroms
0,05
Pataisa Dkwdėl vėjo*
Miesto pastatuose, kai patalpos yra 6-tame aukšte arba aukščiau, taip pat jei pastatas yra atviroje vietoje, o patalpos yra iki 6-ojo aukšto
0,02
Kai pastatas atviroje vietoje ir patalpos yra 6-tame aukšte arba aukščiau
0,05
Pataisa Dkh dėl šildymo
Prietaisų
Ketiniai, skardiniai radiatoriai ir konvektoriniai šildytuvai
0,02
Orinis šildymas
0,0
Spindulinio šildymo prietaisai iki 500 °C
-0,10
Aukštos temperatūros spindulinio šildymo prietaisai 500 °C ir daugiau
-0,15
Grindų šildymo sistemos
0,1
Kitų rūšių šildymo prietaisai
0,04
Pataisa Dkd gyvenamųjų
pastatų lauko durims
Trejos durys su tambūrais tarp jų
0,05N**
Dvejos durys su tambūru tarp jų
0,06N**
Dvejos durys be tambūro tarp jų
0,1N**
Vienerios durys be tambūro
0,15N**
Pataisa Dkd viešosios paskirties
lauko durims (jei nėra oro
uožuolaidų), kai pro duris per
valandą praeina:
iki 50 žmonių
1,0
50–100 žmonių
1,5
100–200 žmonių
2,5
200–400 žmonių
3,0
400 ir daugiau žmonių
6,0
Pastabos.  * Jei pastatas pajūrio srityje (Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Gargždų, Neringos, Šilutės miestai ir šių rajonų vietovės), taikoma du kartus didesnė pataisos vertė.
** N – aukštų skaičius pastate.
_____________
STR 2.09.04:2002
3 priedas (informacinis)
Nešildomos patalpos temperatūros nustatymas
Nešildomos patalpos temperatūra apskaičiuojama taip:
 ,   (C.1)
       čia: qu – vidutinė nešildomos patalpos temperatūra skaičiuojamuoju laikotarpiu, °C;
       qe – vidutinė skaičiuojamojo laikotarpio išorės temperatūra, °C;
       qi – nustatytoji šildomos patalpos temperatūra, °C;
       Ai – atitvarų plotas, skiriantis šildomą patalpą nuo nešildomos, m2;
       Ao – nešildomos patalpos išorės atitvarų plotas, m2;
       Ui – atitvarų, skiriančių šildomą patalpą nuo nešildomos, šilumos perdavimo koeficientai, W/(m2×K);
       Uo – atitvarų, skiriančių nešildomą patalpą nuo išorės, šilumos perdavimo koeficientai, W/(m2×K);
       V – nešildomos patalpos tūris, m3;
       c – savitoji oro šiluma, apytiksliai c @ 0,279 Wh/(kg×K);
       r – oro tankis, taikytinas skaičiuojant apytiksliai (r @ 1,2 kg/m3);
       n – vidutinė oro apykaita nešildomoje patalpoje skaičiuojamuoju laikotarpiu, kartais/h;
       Fhg – vidutiniai šilumos pritekėjimai (vidiniai + išoriniai) į nešildomą patalpą skaičiuojamuoju laikotarpiu, W.
               
6 pav. Pastato su nešildoma patalpa schema
     Skaičiavimo formulė (C.1) išvesta iš šios lygybės:
 S(Ui × Ai)×(qi -qu) = S(Uo × Ao)×(qu  - qe) + V × n × c × r × (qu  - qe) - Fhg ,   (C.2)
     Tai – šilumos kiekių balanso lygtis, išreikšta šilumos srautais. Šilumos srautas, perduodamas iš šildomos patalpos į nešildomą, yra lygus šilumos srautui iš nešildomos patalpos į išorę, įvertinant pašildymą infiltruojamo išorės oro į nešildomą patalpą bei šilumos pritekėjimus į ją.
___________
STR 2.09.04:2002
Pastabos.  * Jei pastatas pajūrio srityje (Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Gargždų, Neringos, Šilutės miestai ir šių rajonų vietovės), taikoma du kartus didesnė pataisos vertė.
** N – aukštų skaičius pastate.
_____________
STR 2.09.04:2002
3 priedas (informacinis)
Nešildomos patalpos temperatūros nustatymas
Nešildomos patalpos temperatūra apskaičiuojama taip:
 ,   (C.1)
       čia: qu – vidutinė nešildomos patalpos temperatūra skaičiuojamuoju laikotarpiu, °C;
       qe – vidutinė skaičiuojamojo laikotarpio išorės temperatūra, °C;
       qi – nustatytoji šildomos patalpos temperatūra, °C;
       Ai – atitvarų plotas, skiriantis šildomą patalpą nuo nešildomos, m2;
       Ao – nešildomos patalpos išorės atitvarų plotas, m2;
       Ui – atitvarų, skiriančių šildomą patalpą nuo nešildomos, šilumos perdavimo koeficientai, W/(m2×K);
       Uo – atitvarų, skiriančių nešildomą patalpą nuo išorės, šilumos perdavimo koeficientai, W/(m2×K);
       V – nešildomos patalpos tūris, m3;
       c – savitoji oro šiluma, apytiksliai c @ 0,279 Wh/(kg×K);
       r – oro tankis, taikytinas skaičiuojant apytiksliai (r @ 1,2 kg/m3);
       n – vidutinė oro apykaita nešildomoje patalpoje skaičiuojamuoju laikotarpiu, kartais/h;
       Fhg – vidutiniai šilumos pritekėjimai (vidiniai + išoriniai) į nešildomą patalpą skaičiuojamuoju laikotarpiu, W.
               
6 pav. Pastato su nešildoma patalpa schema
     Skaičiavimo formulė (C.1) išvesta iš šios lygybės:
 S(Ui × Ai)×(qi -qu) = S(Uo × Ao)×(qu  - qe) + V × n × c × r × (qu  - qe) - Fhg ,   (C.2)
     Tai – šilumos kiekių balanso lygtis, išreikšta šilumos srautais. Šilumos srautas, perduodamas iš šildomos patalpos į nešildomą, yra lygus šilumos srautui iš nešildomos patalpos į išorę, įvertinant pašildymą infiltruojamo išorės oro į nešildomą patalpą bei šilumos pritekėjimus į ją.
___________
STR 2.09.04:2002
4 priedas (informacinis)
D.1 lentelė. Pastatų sandarumo lygmuo, kartais/h, esant 50 Pa slėgių skirtumui
 
Oro apykaita, kartais/h, esant 50 Pa slėgių skirtumui
Pastato sandarumo lygmuo
Daugiabučiuose namuose
Vienbučiuose namuose
Mažas
Daugiau negu 5
Daugiau negu 10
Vidutinis
Nuo 2 iki 5
Nuo 4 iki 10
Didelis
Mažiau negu 2
Mažiau negu 4
 
D.2 lentelė. Oro apykaita pastatuose tik dėl infiltracijos, nin, kartais/h
Vietovė
Užuovėjos lygmuo
Oro apykaita, kartais/h
Pajūris
(žr. B priedo
pastabas)
Apsaugoti nuo vėjo (miške, kalno šlaite, miesto centre tarp medžių)
0,3
Vidutiniškai apsaugoti (aukšti pastatai, pastatai mieste be augmenijos)
0,4

Neapsaugoti (laisvai išplanuotuose plotuose, atvirose vietose netoli vandens telkinių arba laukuose)
0,5
Žemyninė
dalis
Apsaugoti nuo vėjo (miške, kalno šlaite, miesto centre tarp medžių)
0,2
Vidutiniškai apsaugoti (aukšti pastatai, pastatai mieste be augmenijos)
0,3

Neapsaugoti (laisvai išplanuotuose plotuose, atvirose vietose netoli vandens telkinių arba laukuose)
0,4
D.3 lentelė. Oro apykaita ntv, kartais/h, daugiabučiuose namuose su natūraliu vėdinimu, įvertinus pastato sandarumą ir užuovėjos lygmenį
Užuovėjos
Daugiau negu vienas atviras fasadas
Tik vienas atviras fasadas
lygmuo
Pastato sandarumas
Pastato sandarumas
 
Mažas
Vidutinis
Didelis
Mažas
Vidutinis
Didelis
Neapsaugoti
1,2
0,7
0,5
1,0
0,6
0,5
Vidutinis lygmuo
0,9
0,6
0,5
0,7
0,5
0,5
Apsaugoti
0,6
0,5
0,5
0,5
0,5
0,5
D.4 lentelė. Oro apykaita ntv, kartais/h, vienbučiuose namuose su natūraliu vėdinimu, įvertinus pastato sandarumą ir užuovėjos lygmenį
Užuovėjos
Pastato sandarumas
lygmuo
Mažas
Vidutinis
Didelis
Neapsaugoti
1,5
0,8
0,5
Vidutinis lygmuo
1,1
0,6
0,5
Apsaugoti
0,7
0,5
0,5
D.5 lentelė. Pataisa Dkb  dėl vėdinimo sistemos rūšies
Taikoma priemonė
Pataisos Dkb vertė
Subalansuota ištraukiamojo ir teikiamojo vėdinimo sistema
-0,1
Tik ištraukiamojo vėdinimo sistema
0,1
__________
STR 02.09.04:2002
5 priedas (informacinis)
E.1 lentelė. Šildymo sistemos reguliavimo įtaisų efektyvumo koeficientas, h1
Taikoma priemonė
Efektyvumo koeficientas, h1
Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant retai;
Arba nėra jokių šildymo sistemos reguliavimo įtaisų
0,88
Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant nuolatos
0,91

Rankinis šilumos šaltinio temperatūros reguliavimas ir termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai
0,93

Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą, nėra šildymo prietaisų termostatinių ventilių
0,94

Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą (galint keisti šildymo reguliavimo kreivę) ir/arba patalpų termostatai
0,95

Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą ir šildymo prietaisų termostatiniai ventiliai
0,97

Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą (galint keisti šildymo reguliavimo kreivę) ir/arba patalpų termostatai bei šildymo prietaisų termostatiniai ventiliai
0,98

Centrinis patalpų termostatas ir šildymo prietaisų termostatiniai ventiliai (vienbučiai namai)
0,98
E.2 lentelė. Apytikslis šilumos šaltinio  efektyvumo koeficientas, h2 
Taikoma priemonė
Šilumos tinklai
Naudojamas kuras
Elektra
Dujos
Skystasis
Kietasis
Rankinis reguliavimas
0,9
0,80
0,75
0,6
0,9
Automatinis reguliavimas
1,0
0,94
0,87
0,85
1,0
E.3 lentelė. Šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos efektyvumo koeficientas, h3
Taikoma priemonė
Efektyvumo koeficientas, h3
Nauja vamzdynų termoizoliacija, atitinkanti normų reikalavimus
0,97
Sena (blogos būklės) vamzdynų termoizoliacija
0,9
Nėra vamzdynų izoliacijos
0,7
E.4 lentelė. Šildymo sistemos hidraulinio suderinimo įrangos  efektyvumo koeficientas, h4
Taikoma priemonė
Efektyvumo koeficientas, h4

Yra ir hidraulinio suderinimo (balansiniai) ventiliai, ir cirkuliacinis siurblys
0,99
Yra tiktai cirkuliacinis siurblys
0,96

Nėra nei hidraulinio suderinimo (balansinių) ventilių, nei cirkuliacinio siurblio
0,92
 
E.5 lentelė. Į patalpas pritekančios šilumos Qhg, kWh, panaudos koeficientas, ho 
Taikoma priemonė
Panaudos koeficientas, ho
 Nėra patalpos šildymo prietaisų reguliavimo įtaisų
0,1 
Šildymo sistema nereguliuojama pagal išorės temperatūrą
Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant retai
0,1
Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant nuolatos
0,2
Patalpos šildymo prietaisų reguliavimas termostatiniais ventiliais
0,7
Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą
Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant retai
0,3
Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant nuolatos
0,5
Patalpos šildymo prietaisų reguliavimas termostatiniais ventiliais
0,8
__________
STR 2.09.04:2002
6 priedas (informacinis)
F.1 lentelė. Paros vidutinis suminis saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis qs,W/m2,
į vertikaliuosius ir horizontalųjį paviršius, esant vidutiniam debesuotumui
Atitvaros
Mėnuo
orientacija
01
02
03
04
05
06
07
08
09
10
11
12

Pajūris (Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Gargždų, Neringos, Šilutės miestai ir šių rajonų vietovės)
Š
12,8
27,8
46,4
54,2
80,1
96,5
87,7
67,6
44,9
23,8
10,9
7,8
ŠR
12,8
28,6
52,2
66,3
100,9
119,7
106,8
83,6
52,5
25,7
11,0
7,8
R
15,7
36,4
72,7
88,8
126,8
146,5
130,8
106,4
73,4
36,4
14,9
11,0
PR
25,1
52,1
97,7
105,8
132,8
148,2
133,8
118,5
93,2
54,2
24,4
22,6
P
30,6
61,8
110,2
106,4
125,8
134,4
124,8
117,7
100,5
62,5
30,6
28,8
PV
25,9
54,5
99,8
101,5
128,8
141,7
129,7
118,5
91,4
52,9
24,9
23,1
V
16,1
38,1
75,5
85,1
117,8
138,0
124,8
101,7
71,1
35,1
17,0
13,0
ŠV
13,0
28,6
53,1
65,0
95,9
116,1
103,8
82,1
52,1
25,3
11,0
7,8
Horizontali
19,4
43,2
90,4
142,2
205,7
230,3
217,2
172,6
106,1
55,5
21,1
12,2
Žemyninė dalis
Š
15,6
32,4
52,7
56,9
84,4
97,8
88,7
67,9
45,3
23,7
10,5
9,5
ŠR
15,7
33,3
59,3
70,8
105,3
121,3
109,1
87,3
54,7
25,8
10,6
9,5
R
19,9
42,7
81,7
97,9
133,7
150,0
134,0
113,9
81,8
39,8
14,8
12,5
PR
34,0
61,1
109,7
118,4
139,0
152,7
137,3
128,6
107,3
61,6
24,9
22,9
P
42,2
72,8
123,7
119,2
131,6
136,9
127,5
127,7
117,2
71,6
31,4
28,7
PV
35,2
64,1
112,0
113,3
134,8
146,1
133,0
128,6
105,4
37,0
25,5
23,5
V
20,6
44,7
84,5
93,5
123,3
142,1
127,5
109,3
78,9
38,0
14,7
12,7
ŠV
15,7
33,3
59,7
70,1
97,2
117,4
105,9
85,4
54,8
25,6
10,7
9,5
Horizontali
21,6
47,4
97,1
156,8
213,1
225,2
214,2
178,2
115,0
57,3
21,1
13,0
Pastaba. Suminis saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis yra lygus išsklaidytosios ir tiesioginės saulės spinduliuotės šilumos srauto tankių sumai.
F.2 lentelė. Saulės spinduliuotės visuminis praleisties faktorius s per įstiklintus plotus
Įstiklinimo rūšis
Vidutinė s vertė*
Vieno stiklo
0,85
Dviejų stiklų
0,75
Trijų stiklų
0,7
Dviejų stiklų su šilumą atspindinčia danga
0,67
Trijų stiklų su dviem šilumą atspindinčiomis dangomis
0,5
Dviejų stiklų atskiruose rėmuose
0,75
Jei tik yra, naudoti gamintojų pateiktas sertifikuotas vertes
Pastaba. * Vertė, spinduliuotės srautui krintant statmenai į paviršių.
F.3 lentelė. Šildymo sezono vidutinis suminis saulės spinduliuotės srauto tankis qs, W/m2,
į vertikaliuosius ir horizontalųjį paviršius, esant vidutiniam debesuotumui
Vietovė
Šildymo sezonas
Atitvaros orientacija
kai paros temperatūra mažesnė už
trukmė paromis  
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
Horizontalioji
Biržai
08 °C
198
27,0
46,1
57,2
59,4
47,6
34,8
30,8
30,2
74,8
10 °C
218
29,4
46,8
57,4
58,0
47,0
34,9
31,5
30,3
77,7
Telšiai
08 °C
202
28,0
46,4
57,1
58,6
47,3
35,1
31,0
30,3
75,9
10 °C
225
30,3
47,1
57,2
57,3
46,7
35,2
31,8
30,4
78,5
Šiauliai
08 °C
201
24,1
46,5
56,1
57,8
47,2
37,7
29,7
30,7
73,1
10 °C
222
29,8
46,9
57,3
57,6
46,8
35,1
31,7
30,4
78,2
Panevėžys
08 °C
198
27,0
46,1
57,2
59,4
47,6
34,8
30,8
30,2
74,8
10 °C
218
29,5
46,7
57,7
58,3
47,1
34,7
31,5
30,2
77,6
Klaipėda, jūrinė
08 °C
191
25,7
46,5
55,9
57,2
46,9
37,2
30,9
30,3
77,0
10 °C
214
27,3
46,7
56,4
57,0
46,8
37,1
30,8
30,3
78,7
Vėžaičiai
08 °C
198
25,8
46,3
56,2
57,9
47,1
37,0
30,4
30,3
77,7
10 °C
220
27,0
46,7
56,2
57,1
46,7
37,1
30,7
30,5
79,3
Laukuva
08 °C
203
27,8
46,3
57,2
58,8
47,4
35,0
31,0
30,3
75,8
10 °C
226
30,3
47,1
57,3
57,2
46,7
35,2
31,8
30,4
78,6
Utena
08 °C
201
27,4
46,2
57,2
59,1
47,5
34,9
30,9
30,3
75,4
10 °C
221
29,6
46,9
57,4
57,8
46,9
35,0
31,6
30,3
78,0
Dūkštas
08 °C
204
27,3
46,2
57,4
59,2
47,6
34,6
31,0
30,2
75,5
10 °C
223
29,7
46,9
57,5
57,8
46,9
34,9
31,6
30,3
78,1
Dotnuva
08 °C
199
27,2
46,1
57,2
59,2
47,6
34,9
30,8
30,3
75,1
10 °C
220
29,6
46,8
57,4
57,8
46,9
35,0
31,6
30,3
77,9
Raseiniai
08 °C
201
27,4
46,2
57,2
59,1
47,5
34,9
30,9
30,3
75,4
10 °C
225
30,1
47,0
57,4
57,5
46,8
35,1
31,7
30,3
78,4
Šilutė
08 °C
194
26,9
46,2
56,4
58,0
47,2
36,9
30,3
30,2
77,9
10 °C
219
27,6
46,8
56,0
56,6
46,5
37,3
30,9
30,6
79,6
Nida
08 °C
190
26,8
46,7
55,9
56,9
46,8
37,3
31,0
30,4
77,5
10 °C
211
29,1
47,0
55,9
56,2
46,3
37,4
31,1
30,7
80,0
Ukmergė
08 °C
199
27,2
46,1
57,2
59,2
47,6
34,9
30,8
30,3
75,1
10 °C
221
29,5
46,8
57,5
58,0
47,0
34,9
31,5
30,3
77,9
Kaunas
08 °C
197
27,4
46,2
57,1
59,0
47,5
35,1
30,8
30,3
75,0
10 °C
219
29,6
46,8
57,4
57,8
46,9
35,0
31,6
30,3
77,8
Kybartai
08 °C
191
26,9
46,0
57,1
59,4
47,7
35,1
30,5
30,3
74,1
10 °C
213
28,5
46,6
57,3
58,3
47,2
34,9
31,3
30,3
76,9
Vilnius,
užmiestis
08 °C
199
27,0
46,1
57,3
59,4
47,6
34,7
30,8
30,2
74,9
10 °C
220
29,0
46,7
57,6
58,2
47,1
34,8
31,4
30,2
77,5
Vilnius, CAMS
08 °C
204
27,5
46,2
57,3
59,1
47,5
34,7
31,0
30,2
75,6
10 °C
225
29,5
46,9
57,5
57,8
46,9
34,9
31,6
30,3
78,1
Varėna
08 °C
198
26,8
46,0
57,3
59,5
47,7
34,7
30,8
30,2
74,7
10 °C
220
29,4
46,8
57,5
58,0
47,0
34,9
31,5
30,3
77,8
Lazdijai
08 °C
194
27,0
46,0
57,1
59,3
47,6
35,0
30,7
30,3
74,5
10 °C
219
29,6
46,8
57,4
57,8
46,9
35,0
31,6
30,3
77,8
____________
STR 2.09.04:2002
7 priedas (informacinis)
G.1 lentelė. Vidinių šilumos šaltinių šilumos srauto tankis q, W/m2, patalpų grindų ploto vienetui
 
Veikimo trukmė per parą, h
Vidaus nustatytoji
Šilumos srauto tankis q, W/m2
Pastato paskirtis
Veikimo trukmė per savaitę, paromis
temperatūra, °C
Apšvietimas
Prietaisai
Žmonės

Gyvenamieji namai
24/7
20
3
2,7
2,8
Ligoninės, slaugos įstaigos
24/7
22
8
1,0 - 2,0
6,0
Pirtys ir baseinai
12/7
26
10
0,3
6,0
Senelių, vaikų namai
24/7
21
5
0,5
6,0
Bibliotekos
10/6
20
12
0,3
4,0
Maisto prekių parduotuvės
9/6
20
15
4,0
10,0
Pramoninių prekių parduotuvės
9/6
20
15
1,0
10,0
Vaikų darželiai
9/5
20
12
0,5
8,0
Viešbučiai
24/7
20
8
1,0
2,0
Sporto, fizinės kultūros salės
14/7
18
13
0,3
10,0
Įstaigos
9/5
20
12
4,0
4,0
Muziejai
8/7
20
10
0,5
2,0
Mokyklos
10/5
20
13
2,0
12,0
Įmonės
9/5
10 - 20
8
3,0
2,0
G.2 lentelė. Pataisa f šilumos pritekėjimams į patalpas dėl metų laiko, įvertinant šviesiojo paros laiko trukmę
Mėnuo
Šilumos pritekėjimams į patalpas nuo
 
Apšvietimo sistemų
Žmonių
Sausis, vasaris, lapkritis, gruodis
1,4
1,1
Kovas, balandis, rugsėjis, spalis
0,95
1,0
Gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis
0,6
0,85
 
      G.3 lentelė. Karšto vandens gyvatukų ir cirkuliacinių vamzdynų skleidžiamas šilumos srauto tankis, qhc, W/m
Išorinis vamzdžio
skersmuo, mm
Šilumos srauto tankis, qhc, W/m, kai karšto vandens temperatūra
*65 oC*65 °C
60 °C
55 °C
50 °C
45 °C
40 °C
Horizontalūs neizoliuoti atvirai pakloti metaliniai vamzdžiai
21,3
47,3
42,0
36,8
31,5
26,3
21,0
26,8
57,8
51,3
44,9
38,5
32,1
25,7
33,5
69,0
61,3
53,7
46,0
38,3
30,7
42,3
85,5
76,0
66,5
57,0
47,5
38,0
48
95,3
84,7
74,1
63,5
52,9
42,3
60
116,3
103,3
90,4
77,5
64,6
51,7
Vertikalūs neizoliuoti atvirai pakloti metaliniai vamzdžiai
21,3
35,3
31,3
27,4
23,,5
19,6
15,7
26,8
44,3
39,3
34,4
29,5
24,6
19,7
33,5
55,5
49,3
43,2
37,0
30,8
24,7
42,3
70,5
62,7
54,8
47,0
39,2
31,3
48
80,3
71,3
62,4
53,5
44,6
35,7
60
100,5
89,3
78,2
67,0
55,8
44,7
Pastabos:
1.Vidutinis šilumos srauto tankis nuo vamzdynų apskaičiuotas, įvertinus natūralią konvekciją.
2. Patalpų temperatūra 20 °C.
      G.4 lentelė. Karšto vandens sistemos vamzdynų skleidžiamas šilumos srauto tankis, qhc, W/m, kai vamzdynas izoliuotas putų polietileno kevalais
Išorinis vamzdžio
skersmuo,
mm
Šilumos srauto tankis, qhc, W/m, kai karšto vandens temperatūra qhw ir izoliacinio kevalo storis d, mm
qhw = 65 °C
qhw = 60 °C
qhw = 55 °C
qhw = 50 °C
qhw = 45 °C
qhw = 40 °C
d=6
d=10
d=20
d=6
d=10
d=20
d=6
d=10
d=20
d=6
d=10
d=20
d=6
d=10
d=20
d=6
d=10
d=20
Horizontalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai
21,3
10,1
6,3
4,0
8,6
5,4
3,4
7,2
4,5
2,9
5,9
3,7
2,4
4,6
2,9
1,8
3,4
2,1
1,4
26,8
12,2
7,7
4,9
10,4
6,6
4,2
8,7
5,5
3,5
7,1
4,5
2,9
5,6
3,5
2,2
4,1
2,6
1,7
33,5
13,3
8,8
5,6
11,4
7,5
4,8
9,5
6,3
4,0
7,8
5,1
3,3
6,1
4,0
2,6
4,5
3,0
1,9
42,3
14,8
10,0
6,5
12,7
8,6
5,5
10,6
7,2
4,6
8,6
5,8
3,8
6,8
4,6
2,9
5,0
3,4
2,2
48
19,0
12,7
7,9
16,2
10,9
6,7
13,6
9,1
5,6
11,1
7,4
4,6
8,7
5,8
3,6
6,4
4,3
2,7
60
20,5
14,1
8,8
17,5
12,1
7,6
14,6
10,1
6,3
11,9
8,2
5,2
9,3
6,4
4,0
6,9
4,8
3,0
Vertikalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai
21,3
7,5
4,7
3,0
6,4
4,0
2,6
5,4
3,3
2,2
4,4
2,7
1,8
3,4
2,1
1,4
2,6
1,6
1,0
26,8
9,3
5,9
3,8
8,0
5,1
3,2
6,7
4,2
2,7
5,4
3,5
2,2
4,3
2,7
1,7
3,2
2,0
1,3
33,5
10,7
7,1
4,5
9,2
6,0
3,9
7,7
5,0
3,2
6,3
4,1
2,6
4,9
3,2
2,1
3,6
2,8
1,8
42,3
12,2
8,3
5,3
10,4
7,1
4,5
8,7
5,9
3,8
7,1
4,8
3,1
5,6
3,8
2,4
4,1
2,8
1,8
48
16,0
10,7
6,6
13,7
9,2
5,7
11,4
7,7
4,7
96,3
6,2
3,9
7,3
4,9
3,
5,4
3,6
2,3
60
17,7
12,2
7,6
15,1
10,4
6,5
12,7
8,7
5,5
10,3
7,1
4,5
8,1
5,6
3,5
6,0
4,1
2,6
 Pastabos:
Izoliuotų vamzdynų skleidžiamo vidutinio šilumos srauto tankio vertės apskaičiuotos tokiomis pat sąlygomis, kaip lentelėje G.3.
Putinto polietileno kevalams šilumos laidumo koeficientas imtas 0,04 W/(m×K).
 
      G.5 lentelė. Karšto vandens sistemos vamzdynų skleidžiamas šilumos srauto tankis, qhc, W/m, kai vamzdynas izoliuotas mineralinės vatos kevalais
Išorinis vamzdžio
skersmuo,
mm
Šilumos srauto tankis, qhc, W/m, kai karšto vandens temperatūra qhw ir izoliacinio kevalo storis d, mm
qhw = 65 °C
qhw = 60 °C
qhw = 55 °C
qhw = 50 °C
qhw = 45 °C
qhw = 40 °C
d=20
d=30
d=40
d=20
d=30
d=40
d=20
d=30
d=40
d=20
d=30
d=40
d=20
d=30
d=40
d=20
d=30
d=40
Horizontalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai
21,3
2,3
1,0
0,5
2,
0,8
0,4
1,7
0,7
0,4
1,3
0,6
0,3
1,1
0,4
0,2
0,8
0,3
0,2
26,8
2,9
1,3
0,7
2,5
1,1
0,6
2,1
0,9
0,5
1,7
0,7
0,4
1,3
0,6
0,3
1,0
0,4
0,2
33,5
3,5
1,6
0,9
3,0
1,4
0,7
2,5
1,1
0,6
2,0
0,9
0,5
1,6
0,7
0,4
1,2
0,5
0,3
42,3
4,2
2,0
1,1
3,6
1,7
0,9
3,0
1,4
0,8
2,4
1,2
0,6
1,9
0,9
0,5
1,4
0,7
0,4
48
5,2
2,5
1,4
4,4
2,1
1,2
3,7
1,8
1,0
3,0
1,4
0,8
2,4
1,1
0,6
1,8
0,8
0,5
60
6,0
3,0
1,7
5,2
2,6
1,5
4,3
2,2
1,3
3,5
1,8
1,0
2,8
1,4
0,8
2,2
1,0
0,6
Vertikalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai
21,3
1,7
0,7
0,4
1,5
0,6
0,3
1,2
0,5
0,3
1,0
0,4
0,2
0,8
0,3
0,2
0,6
0,2
0,1
126,8
2,3
1,0
0,5
1,9
0,8
0,4
1,6
0,7
0,4
1,3
0,6
0,3
1,0
0,4
0,2
0,8
0,3
0,2
33,5
2,8
1,3
0,7
2,4
1,1
0,6
2,0
0,9
0,5
1,6
0,7
0,4
1,3
0,6
0,3
0,9
0,4
0,2
42,3
3,4
1,6
0,9
2,9
1,4
0,8
2,5
1,2
0,7
2,0
1,0
0,5
1,6
0,7
0,4
1,2
0,6
0,3
48
4,4
2,1
1,2
3,7
1,8
1,0
3,1
1,5
0,8
2,6
1,2
0,7
2,0
1,0
0,5
1,5
0,7
0,4
60
5,2
2,6
1,5
4,5
2,2
1,3
3,7
1,9
1,1
3,0
1,5
0,9
2,4
1,2
0,7
1,8
0,9
0,5
 Pastabos.
Izoliuotų vamzdynų skleidžiamo vidutinio šilumos srauto tankio vertės apskaičiuotos tokiomis pat sąlygomis, kaip lentelėje G.3.
Putinto polietileno kevalams šilumos laidumo koeficientas imtas 0,04 W/(m×K).
____________
STR 2.09.04:2002
8 priedas (informacinis)
H.1 lentelė. Vidutinės išorės oro temperatūros
Vietovė
Mėnuo
Šildymo sezono
Metinė
01
02
03
04
05
06
07
08
09
10
11
12
<10 °C
<8 °C
Biržai
-5,7
-5,2
-1,2
5,5
12,1
15,7
16,7
15,9
11,4
6,7
1,5
-,3,2
0,1
-0,8
5,9
Telšiai
-4,7
-4,4
-,0,9
4,8
11,2
14,9
16,4
15,7
11,5
7,0
1,7
-2,3
0,7
-0,2
5,9
Šiauliai
-5,1
-4,7
-1,0
5,2
11,8
15,5
16,7
16,1
11,7
7,0
1,8
-2,6
0,6
-0,3
6,0
Panevėžys
-5,3
-4,7
-0,6
5,6
12,3
15,7
17,1
16,2
11,7
6,9
1,9
-2,9
0,4
-0,4
6,2
Klaipėda
-2,8
-2,6
0,3
5,0
10,6
14,3
16,6
16,8
13,3
9,0
3,9
-0,1
1,9
1,0
7,0
Vėžaičiai
-4,0
-,37
-0,4
5,1
11,3
14,9
16,3
15,9
11,9
7,6
2,5
-1,5
1,2
0,3
6,3
Laukuva
-5,3
-4,7
-1,2
4,8
11,3
14,9
16,1
15,5
11,2
6,7
1,4
-2,8
0,5
-0,5
5,7
Utena
-6,0
-,5,2
-1,2
5,5
12,2
15,6
16,8
15,9
11,4
6,6
1,4
-3,2
0,1
-0,8
5,8
Dūkštas
-6,8
-5,9
-1,9
5,2
12,1
15,5
16,8
15,9
11,2
6,2
0,9
-,38
-0,3
-1,2
5,5
Dotnuva
-5,4
-4,7
-0,8
5,6
12,3
15,8
17,0
16,4
11,8
6,9
1,7
-2,5
0,1
-0,4
6,2
Raseiniai
-5,4
-4,7
-1,0
5,3
11,7
15,2
16,4
15,8
11,5
6,8
1,6
-2,8
0,5
-0,1
5,9
Šilutė
-3,8
-3,3
0,3
5,7
11,7
15,3
16,7
16,3
12,4
8,0
2,9
-1,1
1,5
0,7
6,8
Nida
-3,2
-2,9
-0,1
4,9
11,0
15,3
17,2
17,3
13,7
9,2
3,9
-0,1
1,6
0,8
7,2
Ukmergė
-57
-4,8
-0,8
5,9
12,5
15,7
16,8
16,2
11,8
7,0
1,8
-2,8
0,5
-0,4
6,1
Kaunas
-5,2
-4,3
-0,4
5,8
12,4
15,8
16,9
16,4
11,9
7,1
1,8
-2,3
0,7
0,2
6,3
Vilnius
-5,5
-4,5
-0,1
6,4
13,3
16,7
18,0
17,0
12,3
7,2
1,9
-2,2
0,2
-0,7
6,7
Kybartai
-4,4
-3,7
0,2
6,2
12,4
15,4
16,9
16,5
12,4
7,8
2,5
-1,9
1,0
0,1
6,7
Varėna
-5,8
-4,6
-0,7
6,0
12,3
15,7
16,9
16,2
11,7
6,7
1,9
-2,8
0,5
-0,5
6,1
Lazdijai
-5,5
-4,7
-0,5
6,1
12,4
15,6
16,6
16,2
12,0
7,4
1,9
-2,7
0,1
-0,4
6,2
Biržai
-5,7
-5,2
-1,2
5,5
12,1
15,7
16,7
15,9
11,4
6,7
1,5
-,3,2
0,1
-0,8
5,9
 

Nauja paieška

© Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
Pas tabos ir pasiūlymai