Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Teisės aktas

Dokumento tekstas

Dėl Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos patvirtinimo

Įsakymas 352 2001 07 02 Valstybės žinios,2001, Nr. 63-2301
2001 07 02 Priėmė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Įsigalioja nuo 2001 07 20 iki 2014 09 30
Negalioja nuo 2014 10 01
Susiję dokumentai Originalus Word 2007 dokumentas Priedai:
    TAIS_145179.DOC
Temos:


LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS MIŠKŲ
INVENTORIZACIJOS, VALSTYBINĖS MIŠKŲ
APSKAITOS, MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO, DERINIMO IR TVIRTINIMO, MIŠKOTVARKOS DUOMENŲ
CENTRALIZUOTO KAUPIMO, TVARKYMO IR PATEIKIMO MIŠKŲ
SAVININKAMS BEI VALDYTOJAMS TVARKos patvirtinimo
2001 m. liepos 2 d. Nr. 352  
Vilnius
   1. T v i r t i n u Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarką.
   2. Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu “miškai”.
L. e. aplinkos ministro pareigas Henrikas
Žukauskas
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 352
VALSTYBINĖS MIŠKŲ
INVENTORIZACIJOS, VALSTYBINĖS MIŠKŲ
APSKAITOS, MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO, DERINIMO IR TVIRTINIMO, MIŠKOTVARKOS DUOMENŲ
CENTRALIZUOTO KAUPIMO, TVARKYMO IR PATEIKIMO MIŠKŲ
SAVININKAMS BEI VALDYTOJAMS TVARKA
I. Bendroji dalis
   1. Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarka (toliau - Tvarka) reglamentuoja visų nuosavybės formų miškų valstybinės miškų inventorizacijos vykdymą ir kontrolę, nustato valstybinės miškų apskaitos objektą ir terminus, reglamentuoja miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą ir įgyvendinimo kontrolę, miškotvarkos duomenų centralizuotą kaupimą, tvarkymą ir pateikimą miškų savininkams ir valdytojams, taip pat šių darbų užsakovų, vykdytojų ir informacijos vartotojų santykius.
Pagrindinės sąvokos
   2. Valstybinė
miškų inventorizacija - tai duomenų apie miškų kokybinius ir kiekybinius rodiklius surinkimas, siekiant atlikti valstybinę miškų apskaitą, kontroliuoti miškų būklę, parengti Lietuvos miškų žemėlapius. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama inventorizuojant visas miškų valdas (sklypinė miškų inventorizacija) arba atrankos metodu (nacionalinė miškų inventorizacija).
   3. Nacionalinė
miškų inventorizacija (NMI) - visų Lietuvos miškų inventorizacija pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą, naudojant apskaitos barelių tinklą, leidžianti turėti žinomo tikslumo miškų būklės rodiklius šalies ir administracinių vienetų ar jų junginių (apskričių, rajonų grupių) lygmenyje. Jos metu tiesioginių matavimų būdu nustatomi svarbiausi medynų našumo rodikliai: medienos prieaugis, iškritusių ir iškirstų medžių bei sukauptos medienos tūriai.
   4. Sklypinė
miškų inventorizacija (SMI) - miško valdų inventorizacija, suskirstant jas inventorizaciniais vienetais (kvartalais, miško sklypais), nustatant kiekvienam sklypui taksacinius rodiklius, charakterizuojančius medynų, miško ir kitų žemių gamtinę bei ūkinę būklę.
   5. Valstybinė
miškų apskaita - valstybinės miškų inventorizacijos pagrindu gautų, apdorotų ir susistemintų kiekybinių bei kokybinių rodiklių visuma, leidžianti įvertinti gamtinę ir ūkinę miškų būklę, racionaliai valdyti miškų išteklius, juos tausoti, naudoti, atkurti ir organizuoti racionalų miškų ūkį šalies ir valstybinių miškų valdytojų lygmenyje.
   6. Miškotvarkos duomenų
informacinė sistema - vieninga valstybinės miškų apskaitos, valstybinės miškų inventorizacijos ir įvairių su miškų ūkiu susijusių statistinių bei informacinių duomenų rinkimo, apdorojimo, aktualizavimo, teikimo vartotojams bei visuomenei sistema, skirta miškų ūkio valstybinio valdymo sprendimų priėmimui ir miško ūkinės veiklos organizavimui.
   7. Miškotvarkos projektas - tai teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai: miškų tvarkymo schemos ir vidinės miškotvarkos projektai.
   8. Miškų
tvarkymo schema - tai tam tikram regionui ar miškų valdytojui parengtas miškotvarkos projektas, kuriame, remiantis miškų suskirstymu į grupes bei pogrupius, jų pasiskirstymu pagal nuosavybės formas, saugomų teritorijų buvimu ir atsižvelgiant į bendrąsias socialines, ekonomines bei ekologines sąlygas, nustatoma bendra miško žemių naudojimo politika ir jų tvarkymo koncepcija.
   9. Vidinės miškotvarkos projektas - atskiros valstybinės ar privačios valdos miškų konkretus tvarkymo projektas, apimantis SMI duomenų, miško valdoje vykdytos ūkinės veiklos ir ankstesnių miškotvarkos projektų įgyvendinimo analizę, naujų miškų ūkio priemonių pagrindimą ir suprojektavimą, atsižvelgiant į šios analizės rezultatus ir miškų tvarkymo schemų reikalavimus. Vidinės miškotvarkos projektą sudaro SMI duomenys, projektinė dalis ir kita medžiaga, kurią numato Lietuvos miškotvarkos taisyklės.
   10. Miškų
inventorizacija, neturinti valstybinės miškų
inventorizacijos statuso - privačių miško valdų inventorizacija SMI metodu, atliekama miško savininkų iniciatyva ir lėšomis, norint parengti atskirus miško valdų miškotvarkos projektus. Šios inventorizacijos duomenys įgauna valstybinės miškų inventorizacijos duomenų statusą, tik patvirtinus individualius miškotvarkos projektus ir įvedus šiuos duomenis į miškotvarkos duomenų bazes.
II.
Valstybinė miškų inventorizacija
Inventorizacijos objektai
   11. Valstybinės miškų inventorizacijos objektas yra visi Lietuvos miškai.
   12. Sklypinės miškų inventorizacijos (toliau - SMI) objektai yra miškų valdos ar jų junginiai. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose inventorizuojama miško ir valstybinė ne miško žemė. Privačiose valdose inventorizuojama tik miško žemė. SMI duomenų pagrindu atliekama valstybinė miškų apskaita, rengiami miškotvarkos projektai.
   13. Nacionalinės miškų inventorizacijos (toliau - NMI) objektas yra miško žemė visoje Lietuvos teritorijoje. Jos duomenys naudojami strateginiam miškų sektoriaus planavimui valstybės lygmeniu, valstybinės miškų apskaitos tikslumo vertinimui.
Inventorizacijos vykdytojai, jų
teisės ir pareigos
   14. Valstybinę miškų inventorizaciją vykdo Valstybinis miškotvarkos institutas, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.
   15. Valstybinės miškų inventorizacijos vykdytojai ar jų įgalioti darbuotojai turi teisę įeiti į visas miško valdas, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jiems atlikti iš miškų valdytojų, savininkų, Valstybinio miškotvarkos instituto, agrarinės reformos tarnybų, kitų institucijų.
   16. Valstybinės miškų inventorizacijos vykdytojai atsako už inventorizacijos duomenų tikrumą ir tikslumą įstatymų nustatyta tvarka.
Inventorizacijos darbų
planavimas ir periodiškumas
   17. Valstybinės miškų inventorizacijos perspektyvinius planus rengia Aplinkos ministerija ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
   18. Valstybinė SMI susideda iš paruošiamųjų, lauko ir kameralinių darbų. Bendras visų darbų ciklas - 2,5 metų. Paruošiamieji darbai, įskaitant aerofotografavimą, vykdomi pirmaisias metais ir antrųjų metų pradžioje. Po paruošiamųjų darbų antraisiais metais vykdomi lauko darbai, kurie užbaigiami iki antrųjų metų pabaigos. Kameraliniai darbai vykdomi užbaigus lauko darbus, jie baigiami iki trečiųjų metų birželio 30 d. Pakartotinė SMI atliekama po 10 metų. Esant reikalui, tarpinventorizacinis periodas gali būti sutrumpinamas arba pailginamas iki 5 metų. SMI pagrindu parengiami valstybinių miškų miškotvarkos projektai.
   19. Miškų inventorizacija, neturinti valstybinės inventorizacijos statuso, atliekama be paruošiamųjų darbų vienu etapu, inventorizacijos trukmę nustatant sutartiniais pagrindais.
   20. NMI susideda iš paruošiamųjų darbų ir 5 metų trukmės vieno apskaitos ciklo, kai per metus matavimai ir skaičiavimai atliekami 20 proc. objektų, darbų.
Teisiniai inventorizacijos darbų
pagrindai
   21. Valstybinės miškų inventorizacijos teisinius pagrindus nusako Miškų įstatymas, Aplinkos ministerijos patvirtintos Lietuvos miškotvarkos taisyklės ir Nacionalinės miškų inventorizacijos nuostatai, ši Tvarka.
   22. Valstybinės miškų inventorizacijos vykdymo techninius nurodymus, remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais, Valstybinio miškotvarkos instituto teikimu tvirtina Aplinkos ministerija.
Inventorizacijos darbų
finansavimas ir kontrolė
   23. Valstybinė miškų inventorizacija visų nuosavybės formų miškuose vykdoma valstybės lėšomis.
   24. Miškų inventorizacijos, neturinčios valstybinės inventorizacijos statuso, darbus sutartiniais pagrindais finansuoja šių darbų užsakovai.
   25. Valstybinės miškų inventorizacijos kontrolę vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, kitos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos ir pareigūnai, miškotvarkos projektų autoriai.
III.
VALSTYBINĖ MIŠKŲ APSKAITA
Valstybinės miškų
apskaitos objektas ir vykdytojai
   26. Valstybinės miškų apskaitos objektas yra visi Lietuvos miškai.
   27. Valstybinę miškų apskaitą atlieka Valstybinis miškotvarkos institutas.
   28. Valstybinė miškų apskaita atliekama pagal Valstybinės miškų apskaitos nuostatus ir programą.
   29. Valstybinės miškų apskaitos vykdytojai turi teisę gauti reikalingą informaciją iš valstybinės miškų inventorizacijos vykdytojų, miškų valdytojų, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinių miškų kontrolės padalinių.
   30. Valstybinės miškų apskaitos vykdytojai atsako už duomenų tikrumą ir tikslumą įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinės miškų
apskaitos terminai
   31. Valstybinė miškų apskaita atliekama:
   - kiekvienų metų sausio 1 d. būklei - kasmetinė miškų apskaita;
   - kas 5 metai - išplėstinė miškų apskaita.
   32. Kasmetinės apskaitos rezultatai pateikiami Aplinkos ministerijai iki balandžio 1 d.
   33. Išplėstinės penkmetinės apskaitos rezultatai pateikiami Aplinkos ministerijai iki liepos 1 d.
Valstybinės miškų
apskaitos finansavimas ir kontrolė
   34. Valstybinė miškų apskaita atliekama valstybės lėšomis.
   35. Valstybinės miškų apskaitos vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija.
IV.
MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMAS, DERINIMAS IR TVIRTINIMAS
Bendrosios nuostatos
   36. Miškotvarkos projektas yra miško ūkio organizavimo pagrindas. Miškotvarkos projektai rengiami visoms miško valdoms.
   37. Miškų tvarkymo schemos rengiamos miškų valdytojų bei regionų teritorijoms.
   38. Vidinės miškotvarkos projektai rengiami atskiroms miškų valdoms arba jų grupėms.
   39. Miškotvarkos projektus rengia fiziniai ir juridiniai asmenys. Miškotvarkos projektų autoriais gali būti atestuoti ir turintys išduotą atestatą specialistai. Atestavimo tvarką ir atestato formą nustato Aplinkos ministerija. Miškotvarkos projektų rengėjai turi teisę gauti duomenis iš centralizuotos miškotvarkos duomenų bazės ir iš visų miškų valdytojų, kuriems rengiami miškotvarkos projektai. Miškotvarkos projektų autoriai atsako už miškotvarkos projektų, inventorizacijos, ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybę.
   40. Miškotvarkos projektai rengiami pagal Aplinkos ministerijos patvirtintų Lietuvos miškotvarkos taisyklių ir Miškotvarkos projektų programų reikalavimus.
   41. Miškotvarkos projektų rengimas valstybės miškuose finansuojamas valstybės lėšomis, privačiuose miškuose - miškų savininkų lėšomis.
   42. Vidinės miškotvarkos projektai galioja 10 metų (vykmetį), jeigu jų tvirtinimo metu nenustatytas kitoks galiojimo laikas. Esant reikalui, Aplinkos ministerija gali projekto galiojimo trukmę sumažinti ar prailginti iki 5 metų.
   43. Miškotvarkos projektų rengimą kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos ar pareigūnai.
Miškotvarkos projektų
valstybiniuose miškuose rengimas, derinimas ir tvirtinimas
   44. Miškotvarkos projekto rengimas susideda iš paruošiamųjų darbų, projekto rengimo, derinimo ir pateikimo tvirtinti. Paruošiamieji darbai pradedami, baigus aerofotografavimo darbus, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
   45. Rengiant miškotvarkos projektus, organizuojami trys miškotvarkos pasitarimai, kuriuose dalyvauja miškų valdytojai, Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos, saugomų teritorijų tarnybų atstovai, miškotvarkos projektų rengėjai arba jų atstovai, projektų autoriai, o antrajame ir trečiajame miškotvarkos pasitarimuose - dar ir projektų recenzentai. Šiuos pasitarimus organizuoja Aplinkos ministerija.
   46. Pirmasis miškotvarkos pasitarimas rengiamas, užbaigus paruošiamuosius darbus, bet ne vėliau kaip iki balandžio 15 d. Jame svarstomi klausimai, susiję su kai kurių tvarkomų objektų miškotvarkos darbų ypatumais, teritorijų planavimu, pagal įvairius teisės aktus tvarkytinais ypač vertingais bei saugomų teritorijų miškais, ir kiti. Pirmajam miškotvarkos pasitarimui miškotvarkos projektų rengėjai parengia tvarkomų objektų miškų tvarkymo schemas, kuriuose nurodomas miškų pasiskirstymas pagal nuosavybę ir valdytojus, numatomas miškų priskyrimas grupėms ir kategorijoms, pažymimos esamos ir projektuojamos saugomos teritorijos bei saugomi objektai. Miškų tvarkymo schemų aiškinamuosiuose raštuose numatomos miško naudojimo strateginės kryptys, rekomendacijos miškų ūkio veiklos vystymo bei miškingumo reguliavimo klausimais. Protokoliniu pasitarimo sprendimu priimamas nutarimas dėl miškų tvarkymo schemų suderinimo ir jų pateikimo tvirtinti. Šio protokolo pagrindu miškų tvarkymo schemas per 10 darbo dienų tvirtina aplinkos ministras.
   47. Pirmajame miškotvarkos pasitarime tvirtinami miškotvarkos projektų recenzentai ir projektų autoriai.
   48. Antrasis miškotvarkos pasitarimas rengiamas pabaigus SMI lauko darbus ir atlikus pagrindinius projektinius skaičiavimus, bet ne vėliau kaip iki balandžio 15 d. Prieš antrąjį miškotvarkos pasitarimą (ne vėliau kaip prieš dvi savaites) projektų autorių parengti aiškinamieji raštai pateikiami Aplinkos ministerijai, Generalinei miškų urėdijai, miškų valdytojams ir miškotvarkos projektų recenzentams.
   49. Antrojo miškotvarkos pasitarimo metu apsvarstomos miško kirtimų bei atkūrimo apimtys, gali būti koreguojamos miškų tvarkymo schemos. Pagrindinių kirtimų apimtys skaičiuojamos pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pasitarimo metu priimti sprendimai įforminami protokolu, kuris laikomas suderinimo dokumentu.
   50. Projektų autoriai parengtus miškotvarkos projektus pateikia Aplinkos ministerijai tvirtinti iki spalio 1 d.
   51. Aplinkos ministerija parengtiems valstybinių miškų miškotvarkos projektams apsvarstyti rengia III miškotvarkos pasitarimą. Protokoliniu pasitarimo sprendimu priimamas nutarimas dėl vidinės miškotvarkos projektų suderinimo ir jų pateikimo tvirtinti. Šio protokolo pagrindu miškotvarkos projektus per 10 darbo dienų tvirtina aplinkos ministras.
   52. Dėl stichinių nelaimių (audrų, gaisrų, ligų, kenkėjų) bei kitų priežasčių miškuose įvykus dideliems pakitimams, miškotvarkos projektus valstybinių miškų valdytojų užsakymu tikslina miškotvarkos projektų rengėjai. Miškotvarkos projektų pakeitimus tvirtina Aplinkos ministerija šios Tvarkos 46 - 48 punktų nustatyta tvarka.
Privačių
miškų miškotvarkos projektų rengimas, derinimas ir tvirtinimas
   53. Privačių miškų miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis šia Tvarka, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, regiono miškų tvarkymo schemomis bei kitais miškotvarkos darbus ir miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.
   54. Miškotvarkos projektai rengiami privačioms miško valdoms, kurių nuosavybė įteisinta, įregistruota žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje ir vietoje pažymėta aiškiomis ribinėmis linijomis. Privačioms miško valdoms rengiami tik vidinės miškotvarkos projektai.
   55. Pagrindas miškotvarkos projektui rengti yra užsakovo sutartis su projekto rengėju. Užsakovu gali būti miško savininkas arba savininkų grupė.
   56. Projekto autorius supažindina savininką (ar jo įgaliotą atstovą) su esamais miško valdos ankstesnės inventorizacijos duomenimis, miškų tvarkymo schemomis, projekto rengimo ir derinimo tvarka, išklauso savininko pageidavimų.
   57. Parengtus miškotvarkos projektus derina Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai. Kai projektai rengiami valdoms, esančioms saugomose teritorijose, juos derina ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai arba, jiems pavedus, - rajonų aplinkos apsaugos agentūros.
   58. Derinant projektus, derintojai tikrina:
   Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai - suprojektuotų ūkinių priemonių suderinamumą su ūkinėmis priemonėmis, suprojektuotomis kaimyninėse valdose;
   Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (rajonų aplinkos apsaugos agentūros) - kaip suprojektuotos ūkinės priemonės atitinka aplinkosauginius reikalavimus, ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose.
   59. Parengtus miškotvarkos projektus (3 egzempliorius) derinti su Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniais miškų kontrolės padaliniais ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais (rajonų aplinkos apsaugos agentūromis) pristato projektų rengėjai.
   60. Per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo, miškotvarkos projektai suderinami arba projektų autoriams turi būti pranešamos priežastys, dėl kurių miškotvarkos projektai nederinami ir kas turi būti taisoma.
   61. Miškotvarkos projektų derinimo metu padaryti nežymūs pataisymai įforminami atskiru įrašu, įrašomi nauji duomenys ir pasirašoma prie atliktų taisymų bei nurodoma taisymų data.
   62. Suderinti miškotvarkos projektai pateikiami tvirtinti Aplinkos ministerijai.
   63. Aplinkos ministerija miškotvarkos projektus per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo patikrina ir patvirtina arba praneša projektų autoriams priežastis, dėl kurių miškotvarkos projektai netvirtinami.
   64. Miškotvarkos projektus tvirtina Aplinkos ministerijos įgalioti atsakingi darbuotojai.
   65. Tvirtinimo metu miškotvarkos projektai užregistruojami. Miškotvarkos projektas įsigalioja, jį užregistravus ir suteikus atitinkamą numerį.
   66. Visi patvirtinti miškotvarkos projektai per dvi savaites nuo patvirtinimo dienos pateikiami Valstybiniam miškotvarkos institutui duomenis centralizuotose duomenų bazėse atnaujinti.
   67. Patvirtintų ir įregistruotų miškotvarkos projektų kokybę tikrina Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (saugomose teritorijose), Aplinkos ministerijos įgalioti darbuotojai.
   68. Jei kontrolės metu miškotvarkos projektai įvertinami nepatenkinamai, jie miškotvarkos projektus tvirtinančios institucijos gali būti pripažinti negaliojančiais.
   69. Bet koks patvirtintų ir įregistruotų miškotvarkos projektų koregavimas turi būti derinamas ir tvirtinamas 54-63 punktuose nustatyta tvarka, prie registracijos numerių prirašomi koregavimą liudijantys indeksai.
   70. Patvirtinus naują privačios miško valdos miškotvarkos projektą, visi anksčiau tai valdai parengti miškotvarkos projektai pripažįstami negaliojančiais.
V. MIŠKOTVARKOS DUOMENŲ
CENTRALIZUOTAS KAUPIMAS, TVARKYMAS IR PATEIKIMAS
MIŠKŲ
SAVININKAMS BEI VALDYTOJAMS
Miškotvarkos duomenų
informacinė sistema
   71. Aplinkos ministerija organizuoja miškotvarkos duomenų informacinę sistemą, užtikrinančią miškotvarkos duomenų kaupimą, tvarkymą ir pateikimą vartotojams. Ją sudaro centrinė duomenų bazė, veikianti Valstybiniame miškotvarkos institute, ir paskirstytosios duomenų bazės, veikiančios miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir nacionaliniuose parkuose. Valstybinis miškotvarkos institutas užtikrina duomenų bazių tvarkymą ir programinį aprūpinimą.
   72. Duomenų bazės formuojamos iš pirminių dokumentų.
   73. Duomenų bazių struktūrą ir formavimo tvarką, taip pat reikalavimus pirminiams dokumentams nustato Lietuvos miškotvarkos taisyklės.
   74. Valstybinių miškų valdytojai ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai pateikia Valstybiniam miškotvarkos institutui informaciją apie įvairių miškų būklės rodiklių pasikeitimus Aplinkos ministerijos nustatytais terminais.
Duomenų
bazių naudojimas ir informacijos teikimas
   75. Valstybinis miškotvarkos institutas valstybinės miškų inventorizacijos ir valstybinės miškų apskaitos duomenis jų vartotojams pateikia tokia apimtimi ir taip sugrupuotus, kaip tai numatyta Lietuvos miškotvarkos taisyklėse, Valstybinės miškų apskaitos nuostatuose.
   76. Miškų savininkams ir valdytojams, taip pat jų įgaliotiems asmenims informacija apie jų miškų valdas teikiama nemokamai. Kitiems suinteresuotiems juridiniams ar fiziniams asmenims informacija teikiama pagal atskiras duomenų pateikimo sutartis, kuriose numatoma duomenų perdavimo tvarka, apimtys ir kitos sąlygos.
   77. Visuomenė apie Lietuvos miškų būklę informuojama per statistinius bei tikslinės paskirties leidinius, taip pat per žiniasklaidos priemones.
______________





Nauja paieška

© Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
Pas tabos ir pasiūlymai